Nepakartojami priekuliškės gardėsiai
Priekuliškė konditerė Lolita Kundrotienė, prieš kelerius metus sukūrusi sveikuoliškus keksiukus „Rudenėlis“, parodoje „AgroBalt“ pelnė medalį. Pernai nacionalinės televizijos laidoje „Samčių kovos“ ji su bendraminte atstovavo istorinei Mažajai Lietuvai. Pristačiusi pagal lietuvininkų receptą iškeptą pyragą, sulaukė puikaus komisijos įvertinimo. Savo kepyklėlę „Dvaro skanėstai“ įkūrusi konditerė ne tik kepa pagal receptus, bet juos tobulina ir kuria savo. „Gaminu su meile ir džiaugiuosi, kai jų paragavęs žmogus būna laimingas“, – sakė ji.
Teisingas pasirinkimas
Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinės televizijos laidoje „Samčių kovos“ L. Kundrotienės ir Elvyros Justinos Jašmontaitės pagal lietuvininkų receptą iškeptą aguonų pyragą puikiai įvertino komisija, senovinių valgių ekspertas profesorius Rimvydas Laužikas. „Jo žodžiai man – didelis įkvėpimas, patvirtinimas, kad esu teisingame kelyje, – šypsodamasi prisipažino L. Kundrotienė. – Konditerija – mano gyvenimas. Tai pomėgis ir darbas. Seniai dirbu tai, ką mėgstu, tikriausiai dėl to ir sekasi.“
Baigusi vidurinę mokyklą, ji nedvejodama įstojo mokytis konditerijos. Lolitai teko įveikti nemažą konkursą – anuomet tai buvusi prestižinė specialybė. Įgijusi diplomą, dirbo viename prekybos centre, konditerijos skyriuje. „Daug sužinojau apie prancūziškus gardėsius, nes dalyvaudavau seminaruose. Mums nurodydavo receptus, pagal kuriuos turėjome kepti“, – atskleidė konditerė. Būdama 42 metų, įstojo į kolegiją studijuoti maisto technologijos. Baigus teko dirbti privačiose kepyklėlėse, konditeriams perteikti saldžias paslaptis, vadovauti. „Tačiau ir dirbdama vadovaujamą darbą norėjau kepti gardėsius – vien dokumentus tvarkydama nebūčiau ištvėrusi. Įmonėje stebėjosi, kad per dieną iškepdavau kelis kepinius: galvoje kilo minčių ir rankos pačios maišė tešlą“, – šypsojosi konditerė.
Turėdama žinių, įgijusi patirties L. Kundrotienė prieš porą metų atidarė savo kepyklėlę „Dvaro skanėstai“. „Gyvename Dvaro gatvėje, Priekulės II kaime. Čia yra išlikusių dvaro pastatų, menančių krašto praeitį“, – sakė pašnekovė. Priekulėje gimusi ir užaugusi Lolita domėjosi istorija, sužinojo, kad mieste buvo kavinių, o netoli šeimos sodybos išlikusiame sename pastate kadaise veikė smuklė.
Saldžios šišioniškių paslaptys
Lolita nuo mažens žinojo ir gardžių kepinių skonį, ir kaip juos kepti. Trečiokė pati savo gimtadieniui išsikepė tortą – mama tik produktų parūpino. „Iš amatininkų giminės esu kilusi – nagingi, darbštūs buvo mano bočiai, – kalbėjo ji. – Močiutė iš tėvo pusės ne tik drožė, naktimis veltinius vėlė, bet ir duoną kepė. Jos skonį iki šiol prisimenu, kaip ir duonkepę krosnį, kurioje ant ajerų ar klevo lapų senolė kepė duoną. Promočiutė iš mamos pusės garsėjo kaip vestuvių gaspadinė: kokius tortus, kreminius pyragus kepė! Ji susodindavo mus, vaikus, uždėdavo rankšluosčius ir liepdavo plakti kiaušinius su cukrumi. Plakėme ir laižėme. Nuo vaikystės esu užsikrėtusi konditeriniu virusu.“ „Gal mūsų giminės moterų kraujyje užkoduotas šis genas“, – antrino Lolitos mama Birutė Gabalienė, taip pat gardėsių kepėja.
Pasak konditerės, jos giminės moterys kepė mielinius, meduolinius pyragus, sausainius, o Klaipėdos krašto senbuvės turėjo savo pyragus. „Tačiau jos sunkiai atsiverdavo – neatskleisdavo receptų, – pastebėjo Lolita. – Visgi mano tetai pavyko su šiomis priekuliškėmis susidraugauti ir po to mes pradėjome kepti keksinius pyragus.“
Televizijos laidoje „Samčių kovos“ L. Kundrotienė pateikė šišioniškių aguonų pyragą, kurio kepimas – ilgas procesas: reikia net keturių valandų. Ji džiaugėsi, kad Lietuvai pristatė istorinį Mažosios Lietuvos regioną. „Esu dėkinga muziejininkei Sabinai Vinciūnienei, seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, E. J. Jašmontaitei ir kitiems, kurie padėjo garsinti mano gimtinę, turinčią unikalią istoriją“, – kalbėjo L. Kundrotienė.
Tobulina ir kuria receptus
Kepyklėlę atidariusi L. Kundrotienė dėkinga savo vyrui, padėjusiam įgyvendinti svajonę. „Dirbu pagal užsakymus, stengiuosi pateikti kepinius, kurie man labai patinka, ir tai, ko pageidauja žmonės, – dėstė konditerė. – Mano gardėsių pagrindas – natūralūs produktai: sviestas, grietinė, kiaušiniai, netgi savo sode užaugintas uogas naudoju.“
L. Kundrotienė pastebėjo, jog per pastaruosius dešimtmečius lietuviai pamėgo ne tik vokiečių virtuvės konditerinius gaminius, bet ir prancūzų, italų. „Stengiuosi prisitaikyti prie rinkos: turiu žinių, tobulėju – dalyvauju kursuose, nuotoliniu būdu bendrauju su užsienio šalių konditeriais“, – atskleidė pašnekovė. Dabar daugelis pageidauja kanelių – Lolita jų receptą ilgai tobulino. Tai vieni iš populiariausių jos gardėsių – žmonės vežasi į užsienį, tik kartais pasiteirauja, kodėl kanelės – širdelės formos, ne-įprastos šiam gardėsiui. „Mano kanelės kitokios“, – šypsojosi „Dvaro skanėstų“ šeimininkė. Paklausūs ir jos grybukai, kuriuos kepa pagal tetos receptą. Šv. Valentino išvakarėse Lolita pagal receptą pirmą kartą iškepė madlenos pyragaičių, bet šioms kažko trūko – skonis ir vaizdas pasikeitė uždėjus balto šokolado ir uogų.
Lolita ne tik kepa pagal receptus, juos tobulina, bet ir kuria savo. Didelio populiarumo sulaukė špinatinis mangų-pasiflorų tortas, kurio receptą sukūrė pati. Priekuliškė nuolat atnaujina savo kepinių asortimentą. „Kai nežinau, ko noriu, sugalvoju kažką ir kepu. Pasirodo, skanu, bet recepto neužsirašiau ir pakartoti nebegaliu“, – šypsojosi pašnekovė.
L. Kundrotienė prisiminė savo sukurtus sveikuoliškus keksiukus „Rudenėlis“, už kuriuos ji, kolegijos absolventė, „AgroBalt“ parodoje pelnė medalį. Šis apdovanojimas ją labai nudžiugino. Kartais paprašyta gardėsį iškepa ir dabar. Iš datulių, burokėlių, morkų, pilno grūdo kvietinių, avižinių miltų ir kitų produktų iškeptas gaminys tinka diabetikams, vaikams. Ji taip pat pagal užsakymus kepa pilno grūdo duoną.
„Visada stengiuosi išgirsti žmonių nuomonę apie savo kepinius – man svarbu, kaip juos vertina kiti. Gaminu su meile, džiaugiuosi, kai mano gaminių paragavęs žmogus laimingas“, – kalbėjo L. Kundrotienė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
