Netvarkingiems sodininkams – nepakantumo užtvara

Tikimasi, kad gerąją patirtį išgirdę kitų bendrijų pirmininkai ims ūkiškiau žiūrėti į jiems priskirtas pareigas. Arba patys bendrijų nariai susivoks, kad laikas darbą patikėti kam nors kitam. Mat susirinkime kai kurie sodų atstovai nustebino net nežinantys, jog rajone veikia stambių atliekų surinkimo aikštelės. Yra ir tokių, kurie visus trejus metus priešinasi valstybės lygiu įvestai rinkliavai už atliekas bei taip kiršina savo sodininkus. Ne visiems suprantama ir sąvartyno „vartų“ mokesčio paskirtis. Taip vaizdžiai įvardijama įvežamos šiukšlių tonos kaina, bet yra manančiųjų, jog už rinkliavos pinigus kažkur pastatyti prašmatnūs vartai.

Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos atliekų vežėjams kelia bene daugiausia rūpesčių. Dalyje jų atliekų surinkimas probleminis, konteineriai per kelias dienas apkraunami sofomis, žole, betonu, šiferiu, net malkomis. Šią savaitę į susitikimą Savivaldybėje buvo pakviesti dalies rajone registruotų bendrijų pirmininkai. Gerąja patirtimi pasidalijo tie, kurie patys ėmėsi kuopti šiukšlių kalnus ir šviesti savo narius, jog rinkliava – solidarus mokestis vardan ekologijos. Kai kuriems pirmininkams kolegos net išdrįso pasiūlyti palikti parei­gas, jei tvarka tapo per dideliu iššūkiu.

Išvengti ar išspręsti?

2011 m. Klaipėdos rajone įvedus visuotinę rinkliavą už atliekas, ją mokėti priversti ir sodo sklypų savininkai. Šiuo metu sklypą su statiniu turintis šeimininkas moka 23 Eur, o nuolat sode gyvenantieji (kaime) – 55 Eur. Anksčiau mokestis buvo taikomas ir tuščio sklypo savininkams, bet šiemet tokia prievolė panaikinta valstybės lygmeniu.

Daugumoje sodininkų bendrijų galioja tvarka, jog šiukšliavežė atskirai aptarnauja tik nuolat gyvenančiuosius. Jų, kaip ir bet kur esančių individualių namų, konteineriai tuštinami pagal grafiką. Ne nuolat gyvenantieji (sezoniniai) sodininkai gali naudotis buitiniais 1,1 m³ konteineriais. Deja, ne visos sodininkų bendrijos juos turi. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus priminė, kad tokių konteinerių išdėstymą įstaiga derina su bendrijų pirmininkais. Tačiau dalis jų yra pateikę oficialius prašymus konteinerių jų bendrijoje išvis nestatyti. Pagrindinės priežastys – smarvė, netvarka ir pašalinių metamos šiukšlės. Nenorėdami papildomų problemų pirmininkai išvis atsisako konteinerių, taip palikdami savo bendrijos narius širsti, kad rinkliavą jie moka, o šiukšlių neturi kur išmesti.

„Rajone yra 38 sodininkų bendrijos. Dalis labai gerai įgyvendina atliekų tvarkymo sistemą, tačiau yra tokių, kurių pirmininkų mes iki šiol nepažįstame. Dar kiti nenori tvarkytis ir nepriima nustatytos tvarkos“, – apgailestavo R. Martinkus. Visgi rajone esama pavyzdžių Lietuvai, kaip soduose įvesti tvarką. Bendrijos, kaip juridiniai vienetai, gali deklaruoti bendrą išvežamų atliekų kiekį, o už tai sumokėtą sumą išdalinti nariams. Tam jau pasiryžo antra pagal dydį rajone sodininkų bendrija „Vaiteliai“ (per 2 000 sklypų), taip pat „Vyšnelė“ ir „Šernai“. Geraisiais pavyzdžiais laikoma ir didžiausia Vakarų Lietuvoje sodininkų bendrija „Dituva“ (apie 6 000 sklypų), taip pat „Aisė“, „Viltis“.

Susitikime dalyvavęs Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pirmininkus ragino ne išvengti rinkliavos klausimo, o jį išspręsti.

Įvedė vidinę tvarką

Sodų pirmininkai dalijasi skirtingu požiūriu į rinkliavą. Štai bendrijos „Viltis“ (Kiškėnų k.) pirmininkė Aušra Kuzminskienė su valdyba pasiekė, kad nuolat gyvenantieji turėtų individualius konteinerius, sezoniniai sodininkai – kubinius, o kartą per metus dar pastatomas konteineris didžiosioms atliekoms. „Pas mus yra 107 sklypai, iš kurių tik 25 nuolat gyvenama. Gerų rezultatų pirmiausia pasiekėme išaiškinę, kad mokame ne už šiukšles. Rinkliava – tai ekologinis Lietuvos švaros mokestis. Toks paaiškinimas žmonėms pasirodė sąmoningesnis. Bendrija yra išleidusi kelis potvarkius dėl neteisingai į konteinerius išmestų atliekų, taigi pažeidėjus negailestingai baudžiame ir už tai esame gerbiami“, – griežtą požiūrį dėstė pirmininkė. Jos nuomone, kaimiškoje sodininkų bendrijoje žmonės akyli, taigi piktavalius nesunku išaiškinti.

Devynerius metus pirmininkaujanti „Agluonos“ sodų (Šiūparių k.) pirmininkė Aleksandra Lekarkina kovoje su šiukšlėmis daug pagalbininkų neturi. „Turime 700 sodininkų, o konteinerių – 7. Jie pastatyti prie pagrindinio kelio, todėl didelę dalį atliekų čia sumeta iš kaimo važiuojantys žmonės. Tai daug kartų matėme. Pasakęs, kad čia atliekų mesti negalima, gali gauti į galvą“, – apie grasinimus susidoroti užsiminė pirmininkė. Jos pastebėjimu, gyventojai nenori skųsti šiukšlintojų, tačiau taip pat nenori ir bendrai atsakyti už tvarką: „Pirmaisiais metais iš savo lėšų samdėmės šiukšlių krovėjus, bet už tai gavau pylos ir iš valdybos, ir iš sodininkų.“ Nors „Gargždų švara“ pirmininkei siūlo konteineriams vietos ieškoti sodų gilumoje, pirmininkė įsitikinusi, kad joks bendrijos narys nenorės smarvės šalia savo sklypo.

Gėdija su pagalba

„Niekas žmonių neišauklės – nei atvažiavę Tarybos nariai, nei Viešosios tvarkos skyrius. Šitą dalyką turime daryti patys. Turim sudaryti nepakantumo atmosferą. Svarbiausia, kaip nueini pas žmogų. Jei nueini reikalauti, jis prieš tave stos su šakėm. Reikia nuo gero pradėti, teirautis, gal mes, kaip bendruomenė, galim kaip nors padėti tvarkytis. Tada ir žmogus pradeda kitaip žiūrėti, nebeapsidergia prie tvoros“, – pastebi „Dituvos“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Statkus.

„Dituvoje“ piktybiniai šiukšlintojai anksčiau buvo filmuojami ir viešai gėdijami. Šiferio ir kitokių neleistinų atliekų, anot V. Statkaus, ir dabar pasitaiko. Tačiau pagalbos iš šalies bendrija nelaukia. Iš surenkamų mokesčių jie patys įsirengia konteinerių aikšteles, plauna konteinerius, yra įsigiję technikos atliekoms krauti.

Pasigenda bendro požiūrio

Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ pirmininkas Rimtautas Aniulis bendrijai pirmininkauja neseniai, tačiau jau tvirtina – dabar ten 200 kartų švariau nei prieš dvejus metus. „Esam pirmininkai, esam bendruomenė ir turim savo žmones suvaldyti. Galima pastatyti vaizdo kameras, parašyti, ko negalima mesti į konteinerius, tvarkyti šiukšles. Jeigu einame kiekvienas už save, verčiau iš karto likviduokime bendriją“, – bendro požiūrio pasigenda pirmininkas. Anot jo, visuotinio susirinkimo metu nariai pritarė atliekų deklaravimui, tad dabar visi sodininkai už atliekas moka po maždaug 7 Eur per metus. „Sodininkai dabar dėkoja, kad jiems buvo išaiškinta ir nustatyta bendra deklaravimo tvarka“, – teigė R. Aniulis. „Vaitelių“ pėdomis ketina sekti ir deklaravimo tvarką įsivesti sodininkų bendrija „Viltis“. „Tolupio“ pirmininkas Nikolajus Gorčiakovas pasakojo irgi žadantis valdybos prašyti, kad leistų prie konteinerių pastatyti vaizdo kameras.