• 28 lapkričio, 2021
|

Nevaisingumas – liga, tačiau gydymas nekompensuojamas

Uostamiestyje įsikūrusio medicinos centro „Jolsana“ pagrindinė veikla – nevaisingumo gydymas. Daugiau nei 3 metus čia atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros – vienintelėje medicinos įstaigoje Klaipėdos krašte. Čia atvyksta pacientai ne tik iš Žemaitijos, bet ir Šiaulių krašto, Kaliningrado. „Jolsanoje“ dirbanti medikų komanda džiaugiasi gerais darbo rezultatais.

Procedūros „Jolsanoje“ mokamos

Medicinos centre „Jolsana“ įrengus modernią pagalbinio apvaisinimo laboratoriją su šiuolaikine aparatūra, pacientams atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros – nebereikia važiuoti į Vilnių.

„Jos daromos specialioje operacinėje. Tai užtikrina paciento saugumą. Yra pooperacinė palata, – pasakojo medicinos centro „Jolsana“ direktorė, akušerė ginekologė Jolanta Sąlygienė. – Gydyti nevaisingumą padeda kompetentingų gydytojų komanda.“

Ji akcentavo, kad siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas, klinikoje dirba endokrinologas, urologas-andrologas, genetikas, anesteziologas. Be to, konsultuoja kardiologai. Dirba ir du biologai-embriologai.

„Mūsų klinikoje yra puikios sąlygos stebėti nėščiąsias. Įsigijome naujausią aparatūrą – trimatį ir keturmatį echoskopus, kuriais galime anksti nustatyti vaisiaus genetinius pakitimus“, – teigė J. Sąlygienė.

Tačiau klinika neturi sutarčių su teritorine ligonių kasa, todėl už paslaugas moka pacientai. Priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, būtų priversta jas sudaryti. Per pastarąjį dešimtmetį kelis kartus buvo įregistruoti jo projektai, tačiau Seimas nesugebėjo priimti įstatymo.

„O nevaisingumo gydymas brangus: 10–14 tūkst. litų už vieną ciklą. Tačiau gali prireikti kelių. Mokslininkų duomenimis, atlikus 5 procedūras, tikimybė pastoti – 70 proc.“, – sakė pašnekovė.

Pasiekimai skatina

„Praėjusieji ir šie metai mums ypač sėkmingi. Po gydymo šiemet pastojo apie 100 moterų“, – darbo rezultatais džiaugėsi J. Sąlygienė.

Ji akcentavo, kad klinikoje lengvų atvejų nebūna: dažniausiai atvyksta daug kur pabuvojusios, nusivylusios, tikėdamosi stebuklo, moterys.

Pasak J. Sąlygienės, nevaisingumas yra absoliutus ir sumažėjęs. Jį gydyti galima vaistais, taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras. „Dažnai reikia ir kiaušialąsčių bei spermos donorystės, tačiau tai nebus įteisinta net priėmus įstatymą. Dėl to pacientai priversti šias procedūras atlikti kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje“, – apgailestavo pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad į kliniką atvyksta vyresnio amžiaus moterys. „Betgi kuo anksčiau kreipiamasi, tuo greičiau pasiekiama gerų rezultatų, – akcentavo J. Sąlygienė. – Jeigu per vienerius metus sveika pora, turinti reguliarius lytinius santykius, nesusilaukia vaikų, turi kreiptis į specialistą. Šeimos turėtų susilaukti atžalų kuo anksčiau, nes vyresniame amžiuje vaisingumas mažėja, persileidimo, apsigimimų tikimybė didėja, akušerinių komplikacijų daugėja.“

Ji pasakojo apie jaudinančius susitikimus su tėvais ir jų atžalėlėmis, kurioms ateiti į pasaulį padėjo šios klinikos medikai. „Tai paskatina ieškoti galimybių, kaip padėti dėl nevaisingumo išgyvenančioms šeimoms“, – prisipažino akušerė ginekologė, pridūrusi, jog iš pašaukimo dirbantys gydytojai mokosi visą gyvenimą.

Viltis onkologiniams ligoniams

J. Sąlygienė akcentavo, kad aktuali problema – onkologija ir nevaisingumas. „Mūsų klinikoje buvo stebimos dvi po onkologinių ligų pasveikusios ir pastojusios jaunos moterys, kurios išnešiojo ir pagimdė sveikus vaikus“, – išskirtiniais atvejais džiaugėsi ji, pridūrusi, kad galima padėti ir onkologine liga susirgusiems vyrams, kuriems skiriama chemoterapija. Prieš šį gydymą reikėtų spermą užšaldyti ir laikyti, kol pasveiks ir galės planuoti susilaukti vaikų. Tai atliekama „Jolsanoje“.

J. Sąlygienė pasakojo apie kuriamus naujausius būdus onkologinėmis ligomis sergančioms moterims padėti susilaukti vaikų: prieš chemoterapiją atlikus operaciją ir paėmus kiaušidės audinį, jis užšaldomas, o pasveikus implantuojamas.

Ji pritaria surogatinei motinystei, nes yra moterų, kurios dėl genetinių pakitimų ar kitų priežasčių neturi gimdos ir negali išnešioti vaisiaus, todėl pasmerktos likti bevaikėmis. „Svarbu, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, – sakė medikė. – Tačiau pirmiausia reikia priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.“


Nevaisingumo profilaktika

  • Planuoti nėštumą iki 35 metų.
  • Turėti reguliarius lytinius santykius.
  • Vyrams nepiktnaudžiauti alkoholiu, nerūkyti, nevartoti narkotinių medžiagų.
  • Normalaus svorio turėtų siekti vyrai ir moterys. Ir per mažas, ir per didelis – blogai.
  • Vyrai neturėtų žavėtis anaboliniais steroidais, nes jie blogina spermos kokybę.
  • Nevartoti nereikalingų vaistų.
  • Rūpintis lytinio gyvenimo higiena.
  • Mamos turėtų atkreipti dėmesį į mažus berniukus: ar abi sėklidės yra kapšelyje. Kuo anksčiau išsiaiškinama patologija, tuo mažiau problemų ateityje.
  • Skiepyti vaikus nuo epideminio parotito („kiaulytės“), nes ši liga vaikystėje gali sukelti nevaisingumą.
  • Ne vien moterų amžius sukelia nevaisingumo problemų – vyrai taip pat neamžinai jauni: po 40 metų sperma blogėja.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių