Nuo piliakalnių iki miesto bokštų
Tokia 2017 metų Europos paveldo dienų, kurios vyks rugsėjo 15–17 dienomis, tema. Nuo 1991-ųjų Lietuvoje pradėtų Europos paveldo dienų paskirtis – supažindinti visuomenę su reikšmingu praeities kultūros ir vietos dvasios (genus loci) palikimu ir jį taikyti mūsų gyvenime.
Šių metų Europos paveldo dienų dėmesio centre bus archeologinių vietovių, istorinių miestų ir miestelių, senųjų kaimų, dvarų ir sakralinių statinių, parkų, kapinių, pramonės bei kitų paveldo objektų ryšys kultūriniame kraštovaizdyje.
Žinoma, išskirtinis dėmesys – piliakalniams, nes 2017-ieji Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Kaip yra pastebėjusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, archeologinis krašto vaizdas dažnai nukelia į pačius seniausius laikus – į šiandienos kultūrinio kraštovaizdžio pradžią, jo intensyviosios plėtros kontekstą ir skatina neprarasti to, kas prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės.
Piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis. Taip pat ir tautinio atgimimo simbolis. Mūsų rajono piliakalnių (jų žinoma 15) istorijos mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų žmonių pasakojimų kontekste kaip sykis atitinka šių metų Europos paveldo dienų dvasią.
Kalniškių piliakalnyje stovėjusi kuršių pilis Garizda, užrašyta 1253 metais žemės pasidalijimo tarp Kuršių vyskupo ir Livonijos ordino akte, davė pradžią Gargždų miestui iškilti. Šią datą, kaip gimtadienį, kasmet triukšmingai švenčiame. Dovilų piliakalnis (Pilalė, Pelutė) – karžygių kautynių padavimais apipintas. Pats įspūdingiausias Skomantų piliakalnis, labiau ištyrinėtas ir datuojamas nuo I tūkstantmečio pr. Kristų, tapo visos Lietuvos ir kartu Klaipėdos krašto pasipriešinimo kovų simboliu. 1928 m. pažymint nepriklausomybės 10-metį ir Klaipėdos sukilimo 5-metį viršukalnėje pastatytas paminklas (aut. Kostas Rimeika), o tautodailės meistro Vytauto Majoro skulptūra „Žemaitis“ primena pokario kovas už mūsų laisvę. Žvaginių piliakalnis jau tapo sudeginto Ablingos kaimo aukų memorialu. Sunkiai prieinamas Norgėlų piliakalnis plačiau žinomas tapo iš endriejaviškio Antano Žemgulio poezijos posmų.
…Rugsėjį, medžių lapams nuraudus, tautiškais apdarais pasidabinę, ant savųjų piliakalnių sustoję, pakiliai skaitydami rašytojų Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno kūrybą, filosofo Vydūno, semiotiko Algirdo Juliaus Greimo tekstus, vienu kartu išraiškingai ir iškilmingai pažymėkime 2017-uosius, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus ypatingos atminties metais.