Nuo vasario 1 d. Klaipėdos rajone pradėtas taikyti infrastruktūros plėtros mokestis: ką reikėtų žinoti?

Asociatyvi nuotr.

Dar praėjusių metų pradžioje priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas įpareigojo savivaldybes nustatyti ir taikyti infrastruktūros plėtros mokestį, kad būtų suvaldyta chaotiška urbanizacija. Įmokos privalomos visiems statytojams, o gautos lėšos bus panaudotos darniai ir kompleksiškai teritorijų plėtrai – už juos bus įrengiama Savivaldybės infrastruktūra: keliai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklai ir kita.


Kam reikalingas šis mokestis?
Savivaldybės dažnai sulaukia gyventojų reikalavimų užtikrinti tinkamą kelių būklę, viešąjį transportą, apšvietimą, nuotekų tinklus bei kitą miestams būdingą inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Pastebima, kad paprastai, prašydami statybos leidimo gyvenamajai statybai viduryje laukų ar pateikę prašymą keisti žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, todėl vėliau kilusias problemas tenka spręsti savivaldybėms. Siekiant suvaldyti tokią chaotišką plėtrą praėjusiais metais ir įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris numato prievolę savivaldybėms įvesti mokestį, už kurį vėliau ir būtų įrengiama reikalinga infrastruktūra.
Taip pat šis mokestis paleng­vina naštą nekilnojamojo turto vystytojams. Anksčiau pirmasis teritorijoje pradėjęs vystyti kvartalą statytojas kai kuriais atvejais savo lėšomis įrengdavo Savivaldybės infrastruktūrą, kuria naudodavosi visi, net ir vėliau pasistatę namus jau sutvarkytoje teritorijoje. Įrengtus kelius ar tinklus, kurie kainuoja dideles lėšas, vystytojas įprastai Savivaldybei perduoda už simbolinę sumą arba neatlygintinai, arba pats turi rūpintis jų priežiūra. Naujasis mokestis sudarys sąlygas aiškiau koordinuoti Savivaldybės infrastruktūros plėtrą, ją vystyti ir teisės aktų numatyta tvarka kompensuoti vystytojams už jos įrengimą.


Kas turi mokėti šį mokestį?
Šį mokestį turi mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie stato pastatus. Įmoka mokama, kai statinio naudojimui reikalinga tiek socialinė, tiek inžinerinė Savivaldybės infrastruktūra.


Kaip nustatytas infrastruktūros plėtros mokesčio dydis ir koks jis?
Savivaldybė nustatė tarifus, atlikusi jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinusi teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Mokesčio tarifo dydis kiekvienam objektui nustatomas, atsižvelgiant į teritoriją, kur jis statomas, pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį, infrastruktūros išvystymo lygį ir inžinerinės Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidų dydį. Nustatytas tarifas yra dauginamas iš projektuojamo ar statomo pastato ploto.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba skirtingiems statiniams ir teritorijoms nustatė skirtingus infrastruktūros plėtros įmokos tarifus. Didesnis tarifas numatytas ten, kur statomi mažiau išvystytoje teritorijoje, mažesnis, kai statoma ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau.
Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės, – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o žymiai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra.


Kaip sužinoti, kokiai teritorijai priklauso sklypas, kuriame ketinu statyti pastatą?
Prioritetinės zonos nustatomos pagal Savivaldybės bendrąjį planą. I prioritetui priklauso išvystytos teritorijos – seniūnijų centrai ir pagal pagrindines magistrales išsidėsčiusios pramonės, komercinei plėtrai tinkamos teritorijos. Neprioritetinėms teritorijoms priklauso likusios urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos, kur infrastruktūra išvystyta mažiau arba jos apkritai nėra.
Pasitikrinti, kokiai teritorijai priklauso sklypas, kuriame planuojamos statybos, galite čia  – Klaipėdos rajono savivaldybės prioritetinių ir neprioritetinių zonų žemėlapis. (Savivaldybės interneto svetainės www.klaipedos-r.lt skiltyje „Gyventojams / Infrastruktūros plėtros mokestis“).


Kokiais atvejais įmokos nereikia mokėti?
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba numatė išimtis, kada įmokos mokėti nereikia. Statytojai nuo mokesčio atleidžiami, jei:

  1. pateikė prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti iki 2022 m. sausio 31 d. ir prašymas IS „Infostatyba“ buvo pažymėtas kaip priimtas bei paskirti projektą tikrinantys subjektai;
  2. statomos susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, apibrėžti Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“;
  3. statinys atitinka I grupės nesudėtingo statinio sąvoką, išskyrus sodo namus;
  4. pateikė prašymą išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą statiniui, kuriam iki 2022 m. sausio 31 d. jau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
    Ar galima įmoką mokėti dalimis?
    Taip, įmoką galima mokėti dalimis šiais atvejais:
  5. kai sudaroma Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis ir šioje sutartyje šalys susitaria, kad įmoka mokama dalimis;
  6. kai Savivaldybės infrastruktūros, kuri reikalinga ir statytojo numatomam statiniui vystyti, plėtra yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos biudžeto programų.
    Kokiais atvejais įmoka kompensuojama?
    Pagal Vyriausybės nutarimą, kompensacija, kurios dydis gali siekti iki 100 proc., gali būti išmokama, kai pastato statytojas ar kvartalo vystytojas pagal sutartį su Savivaldybe įrengia viešąją infrastruktūrą ir ją perduoda Savivaldybei.
    Kada reikia sumokėti įmoką ir kaip ji apskaičiuojama?
    Įmoka apskaičiuojama ir sumokama prieš teikiant prašymą išduoti statybos leidimą. Turint duomenis, koks bus statinių plotas, įmoką jums apskaičiuos ir reikalingus dokumentus apmokėjimui pateiks Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius.
    Daugiau informacijos apie naująjį infrastruktūros plėt­ros mokestį rasite čia https://www.klaipedos-r.lt/index.php?1014280057 arba Savivaldybės interneto svetainės www.klaipedos-r.lt skiltyje „Gyventojams / Infrastruktūros plėtros mokestis“.
    Konsultacijas dėl Infrastruktūros plėtros mokesčio teikia Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyrius.

Pateikiame keletą skirtingų tarifų pavyzdžių:

Tarifai gyvenamųjų namų statytojams
Kai namas statomas I prioriteto urbanizuojamoje vidutinio užstatymo zonoje – 9 Eur/m2
Kai namas statomas I prioriteto urbanizuojamoje mažo užstatymo zonoje – 15 Eur/m2
Kai namas statomas neurbanizuojamoje žemės ūkio teritorijos zonoje – 30 Eur/m2

Tarifai negyvenamosios paskirties pastatų statytojams
Kai statomi gamybos, pramonės pastatai neurbanizuojamoje žemės ūkio teritorijos zonoje – 30 Eur/m2
Kai statomi kitos (fermų, šiltnamių, ūkio) paskirties pastatai, pvz. neurbanizuojamoje žemės ūkio teritorijos zonoje – 3 Eur/m2
Kai statomi gamybos, pramonės pastatai urbanizuojamoje teritorijoje pramonės ir sandėliavimo funkcinėje zonoje – 3 Eur/m2
Kai statomi prekybos, paslaugų, maitinimo, poilsio pas­kirties pastatai I prioriteto vidutinio užstatymo zonoje – 9 Eur/m2
Kai statomi gydymo, mokslo paskirties pastatai I prioriteto vidutinio užstatymo zonoje – 1,8 Eur/m2

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių