O ką jūs, jaunuoliai, mainais į mažulę?
Šįkart – apie ką tik startavusius mokslo metus. Ilginti negalima trumpinti. Nė neabejoju, kad didžiajai daliai jaunuolių leidus pasirinkti, kur šiame sakinyje brūkštelėti kablelį, jis būtų suraitytas po veiksmažodžiu negalima. Tik, veikiausiai, mieli jaunuoliai, jūsų niekas nepaklaus ir nė nebandys derėtis. Kaip tuomet, kai baigiantis 2018 m. mokslo metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ekspertai trinktelėjo kumščiu į stalą ir pareiškė, kad mokslo metai ilginami dešimčia dienų. Maža to, svarstoma, kad kuo toliau, tuo jie būsią ilgesni. Žinoma, tuo atveju, jei pandemija vėl nesusodins mokinių namie prie kompiuterių mokslų krimsti nuotoliniu būdu.
Pamatavo kas nors, kiek naudos augančios kartos užimtumui ir erudicijai mokslo metų pailginimas davė, lieka neaišku, nes tokį sprendimą priėmę ekspertai jo rezultato, bent jau viešai, nepristatė.
O štai kaip galima sutrumpinti mokslo metus, ir kokio rezultato būtų galima pasiekti tai įgyvendinus, pateikia Didžiosios Britanijos mokslininkai, stebėję ir koregavę moksleivių mokymosi įpročius.
Mūsuose dar nedrąsiai, bet jau bandoma bent mažiesiems mokinukams uždrausti pamokų metu naudotis mobiliaisiais telefonais. Vyresniųjų klasių mokiniams irgi grūmojama pamokų metu neimti mobiliųjų telefonų į rankas. Tik drausminti už save trim galvomis aukštesnius ir neretai jau barzdotus mokinius pedagogams nelengva.
Šiuo klausimu Didžiojoje Britanijoje driokstelėta gerokai drąsiau. Londono, Mančesterio, Birmingamo ir Lesterio mokyklų devintokams tiesiog neleista į klasę neštis mobiliųjų. Rezultatas stulbinantis – tyrime dalyvavusių mokinių žinios ir gebėjimai, įgyti per mokslo metus, prilygo žinioms, kurias jie iki tol būtų pasiekę bent savaitę mokęsi papildomai. Kaip mėgsta sakyti pedagogai – programą išėjo avansu. Mokslininkai tai grindžia eliminuota skaitmenine blaška.
O gal galėtų šių tyrimų rezultatai Lietuvoje tapti mokinių ir švietimo darbuotojų derybų objektu? Pamokos be mobiliojo telefono mainais už savaite trumpesnius mokslo metus…
Jei jau derėtis, tai iš peties. Pasirodo, mobiliojo telefono naršymas gali turėti tamprių sąsajų su neformalaus ugdymo užsiėmimo pasirinkimu. Vaikai, bent jau Skandinavijos kraštuose, vis rečiau renkasi muzikuoti klasikiniais instrumentais. Priežastis – per daug ilgas pastangų ir laiko intervalas nuo pradžios iki sėkmingo rezultato.
Socialiniame tinkle visai kitaip – sėkmę pasiekti galima akimirksniu. Vos vienas, kitas iššaukiantis filmuotas, rėksmingas įrašas ar pagiežingas komentaras, ir tu jau dėmesio viršūnėje. Smuikuojant, grojant fleita ar skambinat fortepijonu tokia greita sėkme nė nekvepia. Atrodo, nesibaigiantys metai užprogramuoti sunkiam kasdieniam triūsui. Tai gal tam pasiryžus ir derėtis būtų galima dėl didesnių verčių? Pavyzdžiui, tokių, kaip grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ eurovizinės dainos žodžiuose apie išsvajotą automobilį:
„Ir ką jūs manot, nešu jam dešimt atestatų ir sakau
Būk sąžningas, Tėvai, prieš save ir prieš Dievulį
Užaugo jau sūnelis gal jau laikas jam turėt savo
Mažulę, mažulę, mažulę mano“…
Laura SĖLENIENĖ
Žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė
