„O kas, jei išgirsiu vėžio diagnozę?“: kaip baimė atima laiką
Onkologines ligas vis dar lydi daug mitų, o su jomis – ir baimių, trukdančių laiku pasitikrinti pas gydytoją. Ekspertai paaiškino, kodėl, kalbant apie onkologines ligas, ypač svarbi prevencija, kuo ankstyvesnė diagnostika, o susirgus – motyvacija sveikti.
Pasak psichoterapeutės Dalios Vasiliauskienės, kuri konsultuoja Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vienijamus pacientus ir jų artimuosius, baimė išgirsti onkologinės ligos diagnozę – natūrali, nes dažnas savo aplinkoje jau yra susidūręs su artimojo liga, girdėjęs žinomų žmonių istorijų apie sunkią kovą su vėžiu ar mirtis, o rečiau – sėkmės istorijų tų, kuriems pavyko sėkmingai įveikti šią ligą.
„Nuo dalyvavimo prevencinėse programose ar vizitų pas gydytojus dalį žmonių stabdo įsitikinimas, jog jei gerai jaučiasi ir nejaučia skausmo, tikslo tirtis nėra. Kartais – išgirstos istorijos apie tai, jog, nepaisant tyrimų, kažkam iš artimųjų diagnozė buvo nustatyta per vėlai. Tuomet daroma klaidinga išvada, jog nėra tikslo kreiptis į gydytojus, nes prevencija neveikia. Yra ir grupė žmonių, kurie jaučiasi prastai, tačiau vis tiek delsia apsilankyti pas gydytoją iš anksto baimindamiesi išgirsti nuosprendį sau. Daugelis mūsų, dar net nežinodami galutinės diagnozės, pradedame dėlioti juodžiausius scenarijus, kurie gali niekada neišsipildyti. Baimė ir nežinomybė – štai kas dažniausiai stabdo ieškoti atsakymų ir laiku kreiptis pagalbos“, – komentavo D. Vasiliauskienė.
Pašnekovė pastebi, jog jei nerimas dėl to, kaip išgirsta ligos diagnozė pakeis gyvenimo ritmą, jo kokybę ar artimųjų kasdienybę, ypač dažnas, tai su gėda sirgti onkologine liga arba savęs kaltinimu, kad kažką padarė blogai, todėl susirgo, tenka susidurti rečiau nei anksčiau. Vis dažniau susirgusieji renkasi viešai kalbėti apie savo ligą. Žinoma, yra ir tų, kurie diagnozę slepia ne tik nuo kolegų, bet ir artimųjų. Nebūtinai dėl gėdos – tiesiog jaučiasi saugiau, kai apie jų ligą, ypač mažesniame miestelyje, niekas nekalba ir susitikę nenulydi užjaučiančiu žvilgsniu.
Psichoterapeutės žodžiais, nors netikėta ir gąsdinanti, onkologinės ligos diagnozė nėra gyvenimo pabaiga, todėl su ja svarbu nelikti vienam. Artimųjų, psichologų ar kitų specialistų, savanorių pagalba – tarsi papildomas vaistas, kuris ilgame sveikimo kelyje ypač svarbus.
Psichoterapeutė D. Vasiliauskienė atkreipia dėmesį, jog žmonės, kurie laukia ar jau išgirdo vėžio diagnozę, dažniausiai nerimauja būtent dėl to, kaip pasikeis jų ir šeimos kasdienis gyvenimas, kaip atrodys gydymo procesas, kokias procedūras reikės įveikti, kaip į ligos diagnozę reaguos kolegos, vadovai, kas bus su karjera, ar galės pasirūpinti savimi, šeima bei kaip įveiks gydymosi etape iškylančius psichologinius, santykių, sveikatos išsaugojimo, finansinius iššūkius.
Kaip rodo „Compensa Life“ duomenys, pastaraisiais metais, klientams registruojant vėžinius susirgimus, tarp moterų vyraujanti onkologinė liga – krūties vėžys, tarp vyrų – storosios žarnos vėžys. Abi šios ligos įtrauktos į valstybės finansuojamų vėžio prevencijos programų sąrašą.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai
—-
Šiuo metu veikiančios prevencinės programos:
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
25–34 m. moterims kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP testas).
35–59 m. moterims kas 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir gimdos kaklelio citologinis tyrimas (jei AR ŽPV teigiamas).
Vakcinacija nuo ŽPV, kuris dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį, šiuo metu kompensuojama mergaitėms ir berniukams nuo 11 metų amžiaus. Dėl skiepijimo tėvai turėtų kreiptis į vaiko pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Krūties vėžio prevencinė programa
moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai) kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa
vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus imtinai. Kas 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Jei testas teigiamas – asmuo siunčiamas atlikti kolonoskopiją.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa
vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Periodiškai atliekamas kraujo tyrimas PSA koncentracijai nustatyti. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą urologo konsultacijai.
