Opozicijos valandoje – Savivaldybės egzaminas: sveikata, švietimas ir saugumas
Po sausio pabaigoje vykusio pirmojo šių metų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio Tarybos narių mažuma laukė atsakymų į prieš tai Savivaldybės vadovybei raštu pateiktus 8 klausimus sveikatos apsaugos, švietimo, civilinės saugos temomis. Politikai domėjosi sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, mokinių matematikos rezultatais, užsienio kalbų mokymosi galimybėmis, priedangomis, Savivaldybės darbuotojų efektyvumu ir verslo investicijomis.
Opozicijos valandos pabaigoje Tarybos mažuma net dėkojo už išsamius ir nuoširdžius atsakymus. Prašymas opozicijos valandos klausimus pateikti iš anksto, kad Savivaldybės vadovai spėtų paruošti išsamius atsakymus, pasitvirtino. Tad posėdžių salėje anksčiau dažnai girdėtai frazei „pasitikslinsime ir atsakymą pateiksime raštu“ vietos nebeliko.
Paslaugas užtikrina, kultūros – ne?
Pirmoji šių metų Tarybos mažumos valanda prasidėjo nuo sveikatos temų. Panašus klausimas skambėjo ir praėjusių metų opozicijos valandoje. Tuomet rašėme, kad 2024 m. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras, pasak opozicijos atstovo, Liberalų sąjūdžio nario Juliaus Pozingio, teikė tik 40 proc. būtinųjų paslaugų nuo privalomų 80 proc. Dabar opozicijos lyderis liberalas Justas Ruškys vėl domėjosi Sveikatos centru – kaip gi pasikeitė minėti duomenys? Vicemeras Vytautas Butkus tikino, kad šiuo metu tiek priskirtosios, tiek būtinosios paslaugos Sveikatos centre teikiamos 100 proc., o tai iš opozicijos susilaukė nuostabos reakcijų.
Kitas opozicijos atstovas, konservatorius Martynas Martišauskas klausė apie praėjusiais metais Strateginiame veiklos plane numatytos priemonės „Sveikatos priežiūros įstaigų mikroklimato ir veiklos efektyvumo tyrimas“ rezultatus. V. Butkus paaiškino, kad šis tyrimas atliktas ne visuose Sveikatos centro skyriuose, o esminiuose, kuriuose daugiausia gyventojų nusiskundimų: Registratūros, Vidaus ligų ir intensyvios priežiūros ir Priėmimo skyriuose.
„Trys išskirtos ydos: pirmiausia bendravimo su pacientais kultūra, čia reikėtų pabrėžti, kad didžioji dauguma nusiskundimų buvo ne dėl paties gydymo proceso, o dėl Sveikatos centro dalies darbuotojų kultūros, bendravimo ir pan. Antras ir trečias – vidinė komunikacija, informacijos dalinimasis, dėmesys darbuotojų vertinimui ir grįžtamajam ryšiui“, – kalbėjo vicemeras V. Butkus, kuruojantis sveikatos apsaugos sritį.
Matematikos rezultatai – ne geryn
Vėliau opozicijos atstovai fokusą nukreipė į kitą svarbią sritį – švietimą, ypač apie matematikos rezultatus. Tarybos narys M. Martišauskas teiravosi, koks buvo matematikos 2025 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) taškų vidurkis Klaipėdos rajono mokyklose ir kiek jis skiriasi nuo nacionalinio vidurkio.
Už švietimą ir sportą atsakinga vicemerė Violeta Riaukienė pristatė, kad matematikos pasiekimų patikrinimą iš viso laikė 376 Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių 9 bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai. „Matematikos pasiekimų patikrinimo bendras vidurkis rajone yra 5,48, o šalyje – 6,05. Rajono vidurkis tikrai yra žemesnis. Su Švietimo ir sporto skyriaus vedėju lankėmės visose gimnazijose ir ten susitikome su vadovais, matematikos mokytojais, aptarėme tas problemas: ką jie įžvelgia, kokios galėtų būti pažangos gerinimo priemonės“, – pažymėjo vicemerė.
Politikė akcentavo pagrindinę mokytojų išsakytą problemą: moksleivių motyvacijos trūkumą, mat matematika – sudėtingas mokslas, reikalaujantis ne mokymosi „mintinai“, o dalyko supratimo. Tam, pasak V. Riaukienės, ugdytiniams prireikia konsultacijų, jos suteikiamos tiek ryte, tiek po pamokų. Savivaldybės pedagogai ir ugdymo įstaigų vadovai neturi nusiskundimų Savivaldybei, tačiau valstybės lygmeniu problemų taip pat neišvengiama, čia įvardijamas vadovėlių vėlavimas, internetinių programų skirtumai, programų kaita ir nesutapimas su išsilavinimo standartais.
Užsienio kalbų nėra kam mokyti
Opozicijos atstovas M. Martišauskas iš vicemerės V. Riaukienės taip pat norėjo gauti informaciją ir apie galimybes rajono mokyklose mokytis kitą Europos Sąjungos valstybių užsienio kalbą, pavyzdžiui, ispanų, vokiečių, prancūzų. „Kiek procentų mokyklų Klaipėdos rajone antrosios užsienio kalbos pasirinkimas vis dar yra rusų kalba?“ – analizavo politikas.
Tarybos nariui atsakyta, kad pirmosios užsienio kalbos – anglų kalbos – mokiniai rinktis negali, ji privaloma moksleiviams nuo 2 klasės. Antroji užsienio kalba į ugdymo procesą įvedama nuo 6 iki 12 (IV gimnazijos) klasės. „84,6 proc. rajono bendrojo ugdymo mokyklų siūlo rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą, ir mokiniai ją renkasi. Bet yra ir kitų pasiūlymų: jau dabar Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija žengia tuo keliu, toliau Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija žada nuo kitų metų, šiemet Dovilų pagrindinė mokykla jau siūlo ispanų kalbą. Bet kitų kalbų pasiūlymui reikia turėti pasirengusių vaikus mokyti mokytojų. Pati pagrindinė problema yra dėl mokytojų trūkumo“, – situacijos keblumą įvardijo V. Riaukienė.
Opozicijos lyderis J. Ruškys gilinosi, kaip šį mokytojų trūkumą spręsti, kad mokiniai turėtų kuo daugiau galimybių rinktis ir kitas užsienio kalbas. Vicemerė tikslaus sprendimo nepateikė, tačiau paminėjo, kad ir Savivaldybės mokytojų pritraukimo programoje šiemet vienai mokytojai finansuoja ispanų kalbos mokymus, juos baigus rajoną papildys dar viena užsienio kalbos pedagogė.
Dėl priedangų – VRM projekte
Kaskart opozicijos valandoje skambantis priedangų klausimas, rodos, Tarybos mažumos informacijos alkio nemalšina, mat situacija dėl augančio rajono gyventojų skaičiaus negerėja, ir, kaip sako meras Bronius Markauskas, Savivaldybė nespėja statyti tiek viešųjų paslaugų statinių su įrengtomis priedangomis, kiek rajone vis daugėja gyventojų. Civilinę ir priešgaisrinę saugą rajone kuruojantis vicemeras V. Butkus įvardijo, kad šiuo metu rajone yra 49 priedangos, jos prieglobstį užtikrintų 14 proc. rajono gyventojų, tai yra 9 628 vietas. „Turėtume užtikrinti 40 proc. Gargžduose yra 13 priedangų, šiuo metu turime 4 629 vietas, trečdalį gyventojų Gargždų mieste priedangų poreikis patenkina“, – akcentavo politikas.
Jis pristatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė dalyvauja Vidaus reikalų ministerijos projekte, kuriame teikia 9 pastatų sąrašą. V. Butkus informavo, kad po daugiabučių namų pirmininkų ir administratorių kvietimo atsiliepė vienas daugiabučio pirmininkas, daugiabutis gaus daugiau nei 16 tūkst. eurų finansavimą evakuaciniam apšvietimui, 12 langų apsauginiams skydams, gaisro jutiklių įrengimui, natūralaus vėdinimo sistemos įrengimui, generatorių įsirengimui ir belaidžio interneto (WiFi) stotelėms. Gyventojai daugiabučių rūsiuose turės atlaisvinti bendro naudojimo patalpas, bet į privačius rūsius niekas nesibraus.
Rūsiai – vieta pasislėpti
Pozityvia nata vicemeras kalbėjo, kad yra dar penki daugiabučių pirmininkai, išreiškę norą dalyvauti VRM projekte kitąmet. V. Butkus taip pat pažymėjo, kad sąraše būtų dalyvavusi Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, jos rūsio patalpos atitiktų antros pakopos priedangos lygmenį, tačiau VRM informavo, kad bažnyčios patalpos yra netinkamos finansuoti. Savivaldybė, pasak V. Butkaus, teiks siūlymą į projektą įtraukti ir religines bendruomenes.
„Po šio projekto turėtume sutvarkyti ne tik esamą infrastruktūrą, bet ir priedangose turėtų vietos padaugėti 400 gyventojų, Gargžduose pasiektume 5 tūkst. gyventojų“, – planavo politikas.
V. Butkaus teigimu, Gargžduose trečdalis gyventojų yra aprūpinami priedangomis, nes Gargžduose yra nemažai daugiabučių, kur žmonės turėtų vietos pasislėpti, taip pat senesnės statybos namų, kuriuose yra rūsiai: „Kalbant apie naujos statybos rajonus – Sendvario seniūniją – buvome išsiėmę duomenis apie statybų leidimus. Jei dabar paimtume visus esamus sklypus, kuriuose jau pastatyti namai, pramoninė zona ir pan., rūsius turi 40 proc. gyventojų. Aišku, suprantu, kad niekas esant ekstremaliai situacijai nelakstys vienas pas kitą, bet svarbu ir naudinga, kad šiais laikais savo naujuose namuose žmonės įsirengia rūsius.“
Verslo užmojai neslopsta
M. Martišauskas Savivaldybės vadovo B. Markausko prašė pasidalinti, kiek per pastaruosius trejus metus Savivaldybė ar pats meras turėjo produktyvių pokalbių su „Investuok Lietuvoje“ dėl investicijų pritraukimo bei kaip vyksta bendradarbiavimas su tiesioginėmis užsienio investicijomis. „Kaip vertiname mūsų investicinę aplinką rajone šios kadencijos rėmuose?“ – siekė išsiaiškinti opozicijos atstovas.
Meras nuolatinių susitikimų su „Investuok Lietuvoje“ nurodė nevykdąs, bet verslo pulsą jaučia. B. Markauskas apžvelgė verslo ir gyventojų diskusijas dėl prie Jakų žiedo esančios pramoninės teritorijos ir dėl aerodromo likimo, taip pat aptarė ir susitikimus su investuotojais, kurie nori investuoti prie automagistralės ties Dauparais, logistinio sandėlio prie Jakų. „Kretingalėje vyksta paruošiamieji darbai atnaujinti mėsos perdirbimo įmonę, nežinau, kaip į tai reaguoja bendruomenė, bet užmojis yra didelis. Buvome susitikę su ekonomikos ir inovacijų ministru ir viceministrais ir su viceministre, kuruojančia turizmą, ryšį palaikome. Verslo ketinimus tikrai neblogai žinome. Turime ir vykdome tikslą apvažiuoti keletą stambiausių rajono įmonių, bandome išgirsti jų poreikius, viziją dėl plėtros. Pastaruoju metu matome didesnį aktyvumą iš Lietuvos verslo negu iš užsienio kompanijų“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Beveik milijonas eurų – melioracijai
Audronė Balnionienė klausė, kokie trys pagrindiniai aplinkosaugos darbai numatyti šiems metams ir kaip tai palies rajono gyventojus. Ligita Liutikienė teigė, kad pagrindinis rūpestis – paviršinės nuotekos, melioracijos grioviai, sureguliuoti upeliai urbanizuotose teritorijose. „Šiemet mūsų noras yra skirti didžiausią dėmesį melioracijai, gavome nemažą – per 700 tūkst. eurų – finansavimą iš valstybės biudžeto, taip pat per 250 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto. Planuojame parengti ir patvirtinti melioracijos fondą“, – teigė vicemerė.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
