Pajudrio kaimą puošia škotiškos veislės galvijai
Judrėnų seniūnijoje, Pajudrio kaime, buvusioje šviesaus atminimo Ubartų sodyboje, už aukštos tvoros įkurdintos neįprastos išvaizdos telyčios. Žemaūgiai, ilgais plaukais apžėlę hailendų veislės mėsiniai galvijai žiemos lauke, nes jie gali ištverti iki 30 laipsnių šalčio. Per vasaros karščius gyvuliai slėpėsi tvarte.
Mindaugas Ubartas domėjosi savo a. a. senelių Prano ir Marijonos Ubartų gyvenimu, jų darbais ir ryžosi tęsti ūkininkavimo tradicijas. Nusprendęs ūkininkauti senolių žemėje, jis pasirinko hailendų veislės mėsinius galvijus, nes jie neišrankūs pašarui – ėda ne tik žolę, bet ir krūmokšnius, apgraužia medžių šakas. Prieš daug amžių Škotijoje išvestos veislės galvijams didelės priežiūros nereikia. Jie labai ištvermingi, gali veršiuotis sniege. Beje, jų branda vėlyva – pirmą kartą veršiuojasi 40 mėnesių, tačiau ilgaamžiai. Visus metus jie laikomi lauke. Vasarą gyvi žole ir vandeniu, o žiemą – sausu pašaru. Ūkininkas jiems parūpino apie šimtą ritinių pašaro.
Pirmąją hailendų veislės telyčaitę M. Ubartas prieš metus nusipirko Latvijoje, už ją sumokėjęs daugiai nei 3 tūkst. litų, o šį pavasarį – dar šešias. Ateityje žada įsigyti ir bulių. Vyriausioji Vaidava dabar bandos vedlė. Ji pirmoji prisistato atėjus prižiūrėtojams. Vilnietis M. Ubartas, dažnai važinėjantis į komandiruotes užsienyje, gyvulių priežiūrą patikėjęs pusbrolio Areto Ubarto šeimai. Irena Ubartienė pasakojo, kad gyvulius lepinanti duona. Telyčios įpratusios taip vaišintis. „Kartą išsiveržė iš aptvaro ir tolokai pabėgo. Į sodybą parsiviliojome duona“, – pasakojo Irena. Telyčios nori gardėsio, tiesia snukius, bet paglostomos nesileidžia. Hailendo veislės galvijai taikūs, ramūs, nors platūs ragai atrodo bauginančiai. Specialistų teigimu, jų mėsa skani, vertinama ir brangiai superkama. Beje, užaugusios hailendų veislės karvės sveria 650–850 kg, o buliai – 450–650 kg. Bet šie neįprasti akiai galvijai nėra populiarūs Klaipėdos rajone: nedideles jų bandas laiko du ūkininkai.
