Palaimintos mero ir Administracijos direktoriaus ataskaitos

Iš 27 Tarybos narių dalyvavo 26, nebuvo tik Rūtos Cirtautaitės dėl šeimos nario slaugos.

Paskutinę balandžio mėnesio dieną nuotoliniu būdu posėdžiavusi Klaipėdos rajono savivaldybės taryba plušėjo iš peties. Apsvarstė 53 klausimus, 4 informacijas. Patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko ir Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo ataskaitos už 2019 metus. Tačiau neišvengta transliacijos trikdžių, pastaroji buvo nutrūkusi kelis kartus, tad tik kantriausieji žiūrovai liko stebėti viso posėdžio.

Infrastruktūros klausimai – opiausi

Pristatydamas ataskaitą B. Markauskas apgailestavo, kad tai tenka daryti nuotoliniu būdu bei neišvengiamai užčiuopė šių dienų aktualijas. „Rajono Savivaldybė – viena iš geriausiai susitvarkiusiųjų su karantino iššūkiais, turiu omenyje rastas saviizoliacijos vietas, apsirūpinimą apsaugos priemonėmis. Esame pavyzdys kitoms savivaldybėms. Kita vertus, šis laikotarpis atėmė ir daug laiko, kurį galėjome skirti suplanuotų darbų vykdymui, tad pasekmes, tiek moralines, tiek finansines, jausime dar ilgai“, – įsitikinęs meras. Anot B. Markausko, jo ataskaitoje nėra tiek daug statistikos, kas buvo įprasta anksčiau, labiau orientuojamasi ties strateginiais klausimais.

Anot jo, gyventojams aktualiausia yra infrastruktūra. „Esame auganti Savivaldybė, todėl susiduriame su vietų mokyklose ir darželiuose trūkumu. Tačiau džiaugiuosi, kad esame padarę nemažai žingsnių spręsdami šią problemą: padidinome subsidiją tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius, iki 200 Eur. Ši suma – didžiausia Lietuvoje, taip pat pakvietėme privatų sektorių rajone steigti darželius. Jau šią rugsėjo pirmąją turėsime 200 naujų vietų. Nepaisant to, suprantame ir savo atsakomybę plečiant Savivaldybės ugdymo įstaigų tinklą. Sveikinu Tarybą praėjusį posėdį priėmus sprendimą dėl sklypo įsigijimo Sendvario seniūnijoje, kur įsikurs pagrindinė mokykla ir darželis. Daugiafunkcio centro statyba bus vykdoma viešosios ir privačios partnerystės pagrindu, todėl labai tikimės, kad objektas bus patrauklus investuotojams. Pastačius šį centrą, skaičiuojama, kad jame galės būti ugdoma apie 700 vaikų“, – kalbėjo meras B. Markauskas.

Anot jo, tikimasi iš valstybės investicinių lėšų gauti finansavimą ir Jakų mokyklai-darželiui bei futbolo komplekso prie Gargždų karjerų projektui įgyvendinti.

Gargždams ir Sendvariui – papildomos injekcijos

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas dėkojo Tarybai už pritarimą sutartims su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl regioninių kelių projektų Gargžduose, Kretingalėje, Karklėje, Priekulėje ir kitose seniūnijose. Taip pat, anot mero, papildomai Gargždų ir Sendvario seniūnijų infrastruktūrai vystyti iš biudžeto atriekta po 1,4 mln. eurų.

Strateginiai objektai, visuomenėje keliantys daugiausia diskusijų, taip pat nebuvo užmiršti. Sparčiai vyksta Gargždų daugiafunkcio centro projektavimas. Ne kartą susitikta su projektuotojais, derintos atskiros detalės. Šį projektą būtų galima suskaidyti į du etapus. Pirmiausia dėl to, kad inžinerinius sprendinius, aplinką, privažiavimą galbūt jau šiemet būtų galima pradėti įgyvendinti, nes taip pat galima gauti valstybės investicinių lėšų.

B. Markauskas atkreipė dėmesį ir į Gargždų kultūros centro modernizavimo svarbą: „Kultūros centre atrandame užmirštų patalpų, kur atlikus minimalias pertvarkas, patenkinsime kultūros darbuotojų poreikius, tikrai atsiras naujų repeticijų salių, persirengimo vietų, patalpose tilps ir biblioteka.“ Tačiau paraleliai išlieka ambicijos biblioteką įkurdinti ir kitose naujose patalpose.

Projektai stalčiuose – be vertės

Davus startą klausimams, pirmasis pasireiškė opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas, kuris paprašė mero išskirti bent vieną naują projektą. B. Markauskas atsakė, kad svarbus ne tiek projektų kūrimas, o jų įgyvendinimas: „Priprojektuoti ir sudėti į stalčius – nemanau, kad yra didelis pasiekimas.“

Tarybos narys Alfredas Šiaulys teiravosi, ar Slengiai liks Klaipėdos rajone, nes dėl buvusios valdžios esą neveiksnumo šis klausimas svarstomas Seime. „Praėjusį antradienį įstatymo projektas grąžintas tobulinti. Po dviejų savaičių tas klausimas bus iš naujo svarstomas Seime. Tačiau mes negalime būti ramūs ir turime daryti viską, kad išsaugotume tą teritoriją. Jau vien tai, kad mūsų biudžetas priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio, o Sendvario seniūnijoje gyventojų skaičius artėja prie 20 tūkst. (faktinis skaičius – aut. past.), mums tai labai daug reiškia. Gyventojų praradimai skaudžiai atsilieptų biudžetui. Todėl darysime viską, kad ir toliau žmonės deklaruotųsi rajone ir kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis“, – paaiškino B. Markauskas. Jis pridūrė, jog priekaištai, kad investuojama į Sendvarį, nes ten gyvena meras, yra nieko verti, tiesiog galimybė „įkąsti“ merui.

Tarybos narys Raimondas Simonavičius teiravosi, ar žadama vykdyti seniūnijų reorganizaciją, siekiant suvienodinti teritorijas. „Suprantame skirtumus tarp seniūnijų, kur gyvena 20 tūkst., o kur tik keli šimtai gyventojų. Pradėjome analizę, tačiau pamatėme, kad tai yra ypatingai jautrus klausimas. Manome, jog šiandien kol kas trūksta argumentų šiai reorganizacijai vykdyti ir linkstame prie kiek paprastesnio – veiklos optimizavimo klausimo. Nes visgi išsiaiškinome, kad net 70 proc. Savivaldybės darbuotojų dirba ūkinius darbus, kai tuo tarpu tik 30 proc. atlieka užduotis, reikalingas gyventojų poreikiams patenkinti“, – sakė B. Markauskas.

Posėdyje klausimai buvo nutraukti gerokai viršijus pagal reglamentą numatytą laiką klausimo svarstymui. Paskelbus balsavimą mero ataskaitai pritarė 22 Tarybos nariai, 4 – Sigitas Karbauskas, Viktoras Kura, Martynas Pocius, pats meras B. Markauskas – susilaikė. Nebuvo nė vieno balsavusiojo prieš, kai kurie net opozicijos atstovai negailėjo merui pagyrų.

Administracijos reforma įgyvendinta

Savo ataskaitą už 2019-uosius metus pristatęs Administracijos direktorius A. Bogdanovas dėkojo tvirtą stuburą turinčiai valdančiajai koalicijai, kurios priimamų sprendimų dėka gali kartu su Administracijos komanda įgyvendinti ambicingus ir visam rajonui svarbius infrastruktūros projektus. Jis akcentavo ypatingai dėkojąs savo pavaduotojams Justui Ruškiui ir Mindaugui Šunokui, kuriais galįs pasitikėti 110 procentų. „Be jų pagalbos dirbti būtų sudėtinga. O karantino laikotarpiu komandinė dvasia išryškėjo dar labiau“, – džiaugėsi A. Bogdanovas, kuris yra ir rajono Ekstremaliųjų situacijų komisijos vadovas.

Anot jo, balandžio 30 d. simbolinė, mat nuo gegužės 1 d. jau įsigalioja nauja Administracijos struktūra. „Visi šakiniai skyriai jau dirba viename pastate su nedidelėmis išimtimis, yra diegiamas vienas langelis, ruošiamasi Administracijos pastato rekonstrukcijai. Tikiuosi, jau netolimoje ateityje Taryba turės erdvesnę salę konstruktyvesnėms diskusijoms“, – ataskaitą pristatydamas kalbėjo A. Bogdanovas. Pasak jo, per praėjusius metus apie 3 proc. augo gaunamų ir siunčiamų dokumentų skaičius. Džiaugiamasi, kad dėl dokumentų valdymo sistemos pokyčių pavyko sumažinti popierinių dokumentų skaičių apie 40 proc. gaunamų ir 2,6 kartų siunčiamų. „Įstaigos viduje atsisakėme popierinių dokumentų, juos pakeitė elektroniniai. Taip sutaupome ne vieną toną popieriaus“, – teigė A. Bogdanovas.

Atnaujinamos informacinės sistemos

Administracijos direktorius atkreipė dėmesį į modernių informacinių sistemų diegimo svarbą, jų pritaikymo darbe naudą. „Jau yra atnaujinta viešųjų pirkimų sistema, pradėta kaupti pirkimų istorija. Viešųjų pirkimų vertės ir skaičius didėjo. 2018 m. pirkimų vertė siekė 6,7 mln. Eur ir pirkimų skaičius buvo 246, o 2019 m. vertė jau siekė 9,7 mln. Eur, pirkimų skaičius – 286“, – informavo A. Bogdanovas. Anot jo, analizuotos galimybės turėti vieningą apskaitos biudžeto ir viešųjų pirkimų, strateginio planavimo sistemas. Dabar yra skirtingi operatoriai, sistemos nesąveikauja tarpusavyje. Analizuojamos ir dar kelios informacinių sistemų alternatyvos dėl turto valdymo. „Pasiūlysime net keletą variantų“, – užtikrino A. Bogdanovas. Administracijoje jau veikia „Microsoft Exchange“ platforma, skirta greitesniam ir kokybiškesniam darbui. „Geriname komunikaciją, šie procesai labai svarbūs dirbant ir nuotoliniu būdu. Atsiranda intranetas, mūsų tikslas – gerinti Administracijos vidinę komunikaciją“, – vardijo Administracijos direktorius.

Per 2019-uosius parengta ir pateikta per 14 paraiškų, siekiant pritraukti ES finansavimą, kuris siektų 4,1 mln. Eur.

A. Bogdanovas prisipažino, jog jo širdis ypatingai džiaugiasi dėl geografinių informacinių sistemų, mat atsirado 3 nauji žemėlapiai: tai viešąsias paslaugas šeimai teikiančių įstaigų, inventorizuotų Klaipėdos rajono želdinių ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Daug dirbta ir su teritorijų planavimo dokumentais: Bendrojo plano korektūra, Gargždų miesto daugiabučių modernizavimo gidu, Gargždų šilumos ūkio specialiuoju planu, Klaipėdos gatvės apželdinimu, Priekulės, Vėžaičių viešųjų erdvių projektais. Tikimasi sklandaus jų įgyvendinimo.

Apipylė klausimais

Pati Administracija, A. Bogdanovo tvirtinimu, mažina valdymo išlaidas: kanceliarines, reprezentacines lėšas, jau atsisakyta ir 4 automobilių.

Paskelbus startą klausimams pirmasis į direktorių kreipėsi vėlgi opozicijos atstovas S. Karbauskas ir paklausė, koks yra idealaus darbuotojo portretas ir kuo neįtiko vienas iš vedėjų, kurio pozicijos neliko po Administracijos pertvarkos. A. Bogdanovas akcentavo, jog nereikėtų minėti konkrečių personalijų, nes tai būtų neteisinga. Svarbu, kad kiekvienoje pozicijoje esantis darbuotojas atitiktų jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus. „Siekiame naujo požiūrio, tai veda į aktyvesnę konkurenciją. Galėsime palyginti, ką turime ir ką galime turėti. Jau nuo pirmadienio veikia nauja struktūra, prasidės kokybiškesnis ir sklandesnis darbas“, – neabejojo Administracijos direktorius.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė teiravosi, ar dėl karantino nenukentės investiciniai projektai. „Padarysime viską, kad taip nenutiktų“, – atsakė A. Bogdanovas. Tarybos narys A. Šiaulys jau ne pirmą kartą iškėlė klausimą dėl Turizmo informacijos centro steigimo Priekulėje, mat, anot jo, visas turistų judesys šiame gale: Priekulėje, Drevernoje, Svencelėje. Administracijos direktorius atkreipė dėmesį, kad šį klausimą pirmiausia turėtų svarstyti Turizmo taryba. Tarybos narys Virgilijus Skuodas domėjosi dėl Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios apšvietimo, A. Bogdanovas patikino, kad lėšos šiam užmojui buvo numatytos, tad pasidomėsiąs konkrečiai, kada bus įgyvendinta, nusimatys konkrečius terminus.

Paskelbus balsavimą dėl Administracijos direktoriaus ataskaitos, 23 buvo už, 3 susilaikė (S. Karbauskas, V. Kura, M. Pocius).

IŠ MERO ATASKAITOS

• Klaipėdos rajonas ir toliau išlieka augantis pagal gyventojų skaičių, kiekvienais metais jų padaugėja maždaug 2 tūkstančiais. Šiuo metu rajone gyvena per 62 tūkst. gyventojų. Neabejojama, kad jų yra daugiau nei deklaruojama, tad gyvenamosios vietos deklaravimas išliks vienu iš prioritetų, kad seniūnijos gautų didesnį finansavimą.

• Rajone per 2019 metus įregistruotas rekordinis – 234 – smulkiųjų ir vidutinių įmonių skaičius. Lyginant su ankstesniais metais, 2019 metais darbuotojų skaičius Klaipėdos rajone veikiančiose įmonėse augo labiausiai – iki 1389.

• Išduota ir beveik pustrečio tūkstančio verslo liudijimų. Daugiausia – specialiesiems statybos darbams, pavyzdžiui, pamatų klojimui, stogų dengimui ar dūmtraukių įrengimui. Toliau rikiuojasi prekyba ne maisto produktais, apgyvendinimo, transporto priemonių remonto paslaugos, kirpyklos, kosmetikos kabinetai, soliariumai ir kt.

• Neužmirštas ir Gargždų autobusų stoties projektas: atsisakyta sutarties su Turto banku dėl akcijų privatizavimo bei nutarta, kad privatizavimo procedūras vykdys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta akcijų privatizavimo komisija.

• Tvarkomos tiek Priekulės, tiek Vėžaičių viešosios erdvės, Gargždų miesto parkas, skiriamas dėmesys apšvietimo tinklo modernizavimui.

• Pernai reprezentacijai iš mero fondo išleista 7 792 Eur. Iš jų pirktos knygos, įsigytos taurės varžyboms, dekoratyvinės skulptūros, skirtos nusipelniusiems rajono gyventojams, taip pat atseikėta svečių iš užsienio maitinimo paslaugoms.

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Raimondas SIMONAVIČIUS: „Nors esu opozicijos atstovas, tačiau vertindamas mero ataskaitą tikrai balsuosiu už. Labai teigiamai vertinu naujojo mero užsibrėžtus siekius. Rajono vadovas objektyviai pažvelgė į esamą situaciją, greitai atskyrė grūdus nuo pelų, išgrynino seniūnijas, pradėjo darbus. Labai džiaugiuosi, kad svarbius dalykus įtraukė į planus, o kitus reikalus, kaip, pavyzdžiui, Sendvario daugiafunkcio centro statybas, pajudino iš mirties taško, nes net dvi kadencijas nebuvo tokios jėgos net pradėti statinio sklypo pirkimą. Tai ką kalbėti apie kitus dalykus. Ačiū mere, dėkoju už nuoširdų ir gerą darbą.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Sigitas KARBAUSKAS: „Daliai investicijų nepritariu, nes yra be kriterijų, yra ir kitos seniūnijos. Dėl Gargždų daugiafunkcio stadiono teritorijoje taip pat nepritariu, dėl to balsuodamas avansu susilaikysiu. Linkiu gerų darbų.“

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.