Pamario žvejų kaimo atminimui – knyga
Drevernos bendruomenės ir Priekulės KC Drevernos kultūros namų idėja įprasminti Drevernos 770-ąjį jubiliejų leidiniu nudžiugino pamario kaimo žmones, buvusius ir dabar gyvenančius. Knyga „Dreverna – mėlynoji žemė“ – palinkėjimas jaunajai kartai saugoti čia gyvenusių šišioniškių tradicijas, istorinį paveldą.
Į knygos „Dreverna – mėlynoji žemė“ sutiktuves, kurios sutapo su Kovo 11-osios švente, gausiai susirinko ne tik dreverniškių. Leidinys, kuriame Drevernos istorija (1253–2023) nušviesta nuo pirmojo jos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose iki pastarųjų metų, sudomino gyventojus. Istorikų teigimu, kaimo, kuriame šimtmečius gyveno žvejai, pavadinimas kilęs nuo Drevernos upės. Priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė skyriuje „Mėlynoji žemė“ pastebėjo, kad iškasus Vilhelmo kanalą Dreverna atsidūrė svarbių vandens kelių kryžkelėje. Beje, ji paneigė iš kažkur atsiradusį mitą, kad šį kanalą iškasė prancūzų belaisviai. Pasak rašytojos, 1863 metais nuo Lankupių pusės pradėjus kasti kanalą, čia sunkiai dirbo vietiniai gyventojai, kurie, užsidirbę pinigų, statėsi sodybas nuo kanalo Priekulės link. Po Prūsijos karo su prancūzais, vykusio 1870–1871 metais, belaisvių buvo atvežta į Klaipėdą ir jie pradėjo kasti kanalą nuo uostamiesčio pusės. Per pusmetį šie vargais negalais atsikasė nuo Smeltės iki Stariškės. Pasak E. Barauskienės, tai tik dešimtadalis kanalo, o kažkodėl prancūzams atiteko garbė.
„Rašytoja E. Barauskienė, ankstesniais metais parašiusi skyrių „Mėlynoji žemė“ – šiltus prisiminimus, įkvėpė išleisti knygą apie Dreverną“, – kalbėjo leidinio sumanytoja Priekulės KC Drevernos filialo renginių organizatorė Virgina Asnauskienė. Atsirado bendraminčių, kurie pritarė ir palaikė. Drevernos bendruomenė parengė projektą ir gavo finansavimą – 2 800 eurų. „Į knygą sugulė šišioniškių liudijimai apie savo gyvenimą, prisiminimai apie mokyklą, pasakojimai apie verslą, kultūrą, bendruomenę“, – dėstė V. Asnauskienė, viena iš knygos sudarytojų. Tarp jų ir E. Barauskienė, Lina Strumylienė, Vilma Klipštienė, Rugilė Gikarė, Daiva Buivydienė, Liudmila Juknienė, Laura Martinkienė, Daiva Bliūdžiuvienė.
Nuo 1986 m. Drevernos kultūros namuose dirbanti V. Asnauskienė šioje knygoje įprasmino ir savo buvimą, veiklą šiame pamario kaime. Ji su meile paruošė informaciją apie kultūros namus. „Smagu, jog knygos leidėja Daiva Girčė – buvusi dreverniškė, kuriai buvo įdomu dėlioti medžiagą apie pažįstamą kaimą, žmones, – sakė V. Asnauskienė. – O knyga aktuali čia gyvenusiems ir tebegyvenantiems žmonėms. Gausiai fotografijomis iliustruota „Dreverna – mėlynoji žemė“ išleista 300 egzempliorių tiražu. Dalį jau nupirko. Už gautus pinigus planuojame išleisti dar 100 egzempliorių, kai ką papildžius, ištaisius pasitaikiusias klaidas.“
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
