Pamokose be mobiliųjų telefonų – kaip be rankų

Seime bręsta mintis uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais visų pamokų metu. Tokiu būdu būtų siekiama užtikrinti kur kas kokybiškesnį bei efektyvesnį ugdymą moksleiviams. Klaipėdos rajono laik­raščio „Banga“ pašnekovų teigimu, šis draudimas – ne pati geriausia idėja.

Tikimasi visuomenės sutikimo
Parlamentaras Justas Džiugelis, motyvuotas moksleivių pasiekimų pablogėjimo bei sekdamas užsienio pavyzdžiu, ketina pateikti šį siūlymą Seimo pavasario sesijoje. Pasak Seimo nario, tokia įstatymo pataisa padėtų pamokose atkreipti didesnį moksleivių dėmesį ir gerinti ugdymo procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat ragina įtvirtinti šį draudimą. Išplatintame pranešime spaudai Seimo narė dėstė: „Šiandien mokyklų bendruomenės gali priimti šiuos sprendimus, ir mes labai raginame mokyklose apsvarstyti dėl mobiliųjų įrenginių galimo naudojimo. Tikrai ne viena mokykla yra įsivedusi tas taisykles, jas taiko, tai norisi, kad būtų taikoma daugiau mokyklų.“ Visgi J. Džiugelis pabrėžia, kad šis siūlymas bus pateiktas tik tada, jei bus sulaukta visuomenės pritarimo, nes šiuo metu žmonės yra pavargę nuo draudimų. Politikas yra paskelbęs apklausą internete „Politix“ platformoje, kurioje kiekvienas pilietis gali išsakyti savo nuomonę apie jo iniciatyvą dėl mobiliųjų draudimo.

Moksleiviams patraukliau technologijos
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidentė Areta Pet­rauskaitė „Bangai“ sakė, jog mobiliųjų telefonų draudimas pamokų metu nėra itin efektyvi išeitis. „Mūsų valdžia ne taip ieško problemų sprendimo būdų. Juk uždraustas vaisius yra pats saldžiausias. Paskutiniu metu vykdoma draudimo politika sukelia daugiau keblumų nei naudos, o kalbant būtent apie mokyklas, tai dabar kaip tik mėginama integruoti technologijas į pamokas, kad jos taptų modernesnės ir patrauklesnės moksleiviams.“
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos prezidentė Austėja Norvaišaitė samprotavo, jog šiame J. Džiugelio siūlyme įžvelgia daugiau minusų nei pliusų. „Mobilieji įrenginiai mums visiems reikalingi ne tik ieškoti informacijos, bet ir susisiekti su tėvais rimtais atvejais, kai prireikia pagalbos. Ne paslaptis, jog jaunuoliams eiti į mokyklą nelabai patinka, tad telefonų panaikinimas jiems sukeltų tik dar didesnį nenorą būti mokymosi įstaigoje nei jaustis joje lyg ant­ruose namuose.“
Abi gimnazistės teigia, kad yra ir kitų būdų, kurie padėtų sutelkti mokinių dėmesį į dėstomus dalykus. „Mokykloms reikia atsinaujinimo ir nebijoti naudotis išmaniosiomis technologijomis, galvoti kitokių formatų pamokas. Pavyzdžiui, į mokymosi įstaigas dažniau galėtų atvykti tam tikri specialistai arba atsirasti laboratorijų, kur būtų rodomi įvairūs bandymai, daugiau praktikos. Tokiu atveju moksleiviai būtų kur kas labiau susidomėję ir automatiškai gerėtų jų rezultatai“, – sako A. Petrauskaitė. „Manau, reikėtų pradėti nuo programos bei pamokų dėstymo metodų atnaujinimo, nes mokytojai pamokas veda taip pat jau metai iš metų. Šiuolaikiniam jaunimui toks mokymo būdas nėra įdomus ir dėl to jie nebesutelkia viso dėmesio į dėstomą pamoką ir griebiasi telefono“, – sako A. Norvaišaitė.

Draudimai nėra išeitis
Endriejavo pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Dalia Jokubauskienė teigia, jog įstatymas, draudžiantis moksleiviams naudotis mobiliaisiais telefonais, nereikalingas – ribojimų ir taip pakanka. Pasak jos, mokyklos sutartyje yra nuostata, kad pamokų metu mokiniai gali naudotis telefonais tik mokymosi tikslais ir dauguma sąžiningai šio susitarimo laikosi. „Piktybiškai nesutinkančių atsiskirti nuo telefono per pamoką vaikų yra tik vienas kitas. Dažniausiai tai paaugliška protesto forma. Su vyresniaisiais mokiniais pavyksta susitarti ir telefonai per pamokas „ilsisi“. D. Jokubauskienei paantrino ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos istorijos mokytoja Ingrida Jančauskienė: „Draudimas niekuo nepadės, turi keistis tėvų požiūris, tada keisis ir vaikų. Jei priimtų tokį įstatymą, prob­lemų kiltų daugiau mokyklai: kas kontroliuotų, kas fiksuotų? Mokytojas vėl būtų „įdarbintas“ užsiimti ne ugdymu, o telefonų saugojimu. Aš nepritariu.“ Paklausus, kokiais kitais būdais moksleiviai galėtų būti labiau sudominti pamokų medžiaga, D. Jokubauskienė atsakė: „Kaip mokytoja pasigendu nemokamų mokomųjų platformų, kuriose būtų įdomių užduočių įvairių mokymosi poreikių turintiems mokiniams. Tik įdomios užduotys gali ištraukti vaikus iš socialinių tinklų ar beprasmio naršymo internete ir grąžinti į bendravimą ir bendradarbiavimą pamokoje.“
I. Jančauskienė mano, jog mokymosi atsakomybė turi būti paties mokinio: „Dabar švietime norima, kad mokytojas būtų ir klounu, ir artistu, kad tik mokinys norėtų mokytis… Vienas iš būdų – duoti daugiau darbo, kad neliktų laiko telefonui. Taip pat gal būtų naudinga susitarti su mokiniais, kad be reikalo nesinaudotų, o sulaužius susitarimą numatyti papildomas užduotis ar kažką panašaus.“

Tėvai dar abejoja
Anot Gargždų „Minijos“ progimnazijos tarybos pirmininkės, tėvų atstovės Lauros Latakienės, Seimo nario J. Džiugelio siūlymas uždrausti išmaniuosius pamokų metu iš esmės nėra blogas, nes pagal atliktus tyrimus yra įrodyta, kad priklausomybė nuo informacinių technologijų yra prilyginama tokioms priklausomybėms kaip alkoholis, narkotikai. „Jeigu su šio įstatymo įvedimu mokyklos gautų atitinkamą finansavimą įrengti infrastruktūrai (pradedant mokyklų aptvėrimu, telefonų saugyklų punktu, baigiant visų klasių kompiuterizavimu), labai palaikyčiau tokį siūlymą“, – sako L. Latakienė. Tačiau apibendrindama savo nuomonę progimnazijos tarybos pirmininkė teigia, kad šiuo metu tikslios nuomonės apie tai, ar reikėtų priimti šį siūlymą, neturi. Ir sako, jog verčiau reiktų svarstyti ne telefonų draudimo klausimą, o kompleksiškai pažvelgti į prob­lematiką sprendžiant aktualias švietimo problemas.

Egidija JOKUBAUSKAITĖ