Pamokų lankomumas vienose mokyklose – pavyzdinis, kitose – apgailėtinas

Ugdymo įstaigų vadovai akcentuoja tėvų bendradarbiavimo svarbą

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr. iš „Bangos“ archyvo

Švietimo bendruomenė atvėrė kasdienybės piktžaizdę: dėl rekordiškai prasto mokinių lankomumo menksta mokymosi pasiekimai, mokytojams tenka kartoti temas, tėvams – samdyti korepetitorius spragoms užpildyti. Dėl augančio susirūpinimo pamokų praleidinėjimu švietimo, mokslo ir sporto ministras išleido įsakymą, nurodantį pamokų praleidimo tvarką. „Banga“ domėjosi, kokia pamokų lankomumo situacija Klaipėdos rajone.


17 mln. praleistų pamokų
Lietuvoje praleistų pamokų skaičius šokiruoja – 304 196 moksleiviai praėjusiais mokslo metais iki kovo mėnesio pabaigos praleido daugiau nei 17 mln. pamokų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, net penktadalis pamokų – beveik 4 mln. – nebuvo pateisintos.
Vis auganti pamokų lankomumo problema paskatino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją imtis realių veiksmų – ministras Gintautas Jakštas parengė įsakymą dėl mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, jis įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d. Juo įtvirtinama, kad moksleivių neatvykimas į ugdymo įstaigą pateisinamas dėl šių priežasčių: ligos ar apsilankymo pas gydytoją (5 mokymosi dienas per kalendorinį mėnesį gali pateisinti tėvai arba pilnametis mokinys), kitų svarbių asmeninių priežasčių teisinamos ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį, nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su visuomeniniu ar kitu transportu, mokinio dalyvavimu sporto varžybose, olimpiadoje ir / ar kitame ugdomajame renginyje, mokinio tikslinio kvietimo atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, dėl sveikatos sutrikimų mokiniui esant mokykloje.
Jei mokykla yra neinformuojama apie mokinio neatvykimą, klasės kuratorius praneša tėvams arba pilnamečiam mokiniui. Jei praleidžiama daugiau pamokų nei numatyta, mokinys ir tėvai informuojami apie mokinio pareigų pažeidimą bei galimus mokyklos veiksmus, jei nelankymas kartojasi. Dėl pakartotinių pažeidimų mokinio mokyklos nelankymo klausimas gali būti teikiamas nagrinėti mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Kritiniais atvejais, kai anksčiau išvardinti sprendimo būdai negelbsti, mokyklos vadovas kreipiasi dėl švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) skyrimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą arba merą su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo.


Vietoj pamokų – vairavimo kursai
Pastaraisiais metais pamokų lankomumo problema didėja ir Klaipėdos rajone. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, prieš dvejus metus rajono mokyklose buvo atlikta pamokų lankomumo analizė, tačiau tuomet skaičiai dar nebuvo gąsdinantys. Vienam moksleiviui vidutiniškai teko 35,3 praleistos pamokos. Kiek daugiau pamokų praleido vyresni, 11–12 klasių mokiniai, jiems vidutiniškai teko apie 58 praleistas pamokas. Geriausias buvo 5–8 klasių mokinių lankomumas, jiems teko po 29,5 praleistos pamokos.
Prieš keletą metų atlikta analizė rodo, kad daugiausia – 56 proc. – pamokų praleista dėl ligos, apie trečdalis – dėl kitų priežasčių, 13,5 proc. pamokų nepateisintos. 2020–2021 mokslo metais vienam mokiniui vidutiniškai teko 4,7 nepateisintos pamokos.
Kaip teigia A. Petravičius, Savivaldybė kasmet prašo ugdymo įstaigų informacijos apie vidutinį mokinių lankytų dienų skaičių, matoma, kad į mokyklą moksleiviai atvyksta 95 proc. mokslo dienų. „Pasitaiko, kad ne visą dieną kai kam užtenka pasiryžimo lankyti visas tą dieną vykusias pamokas. Pastebima tendencija, kad po COVID epidemijos suvaržymų žymiai padidėjo užsienyje kartu su tėvais ugdymo proceso laikotarpiu atostogaujančių vaikų. Nemaža dalis jų tai daro ne per mokinių atostogas“, – akcentavo Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Jis papildė, kad aukštesniųjų klasių moksleiviai pamokas iškeičia į vairavimo kursus.


Didelių pokyčių nebus
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje praėjusiais – 2022–2023 m. m. – mokėsi 306 mokiniai, Judrėnų skyriuje – 41 moksleivis. Kartu jie praleido 31 194 pamokas, vidutiniškai vienam mokiniui teko 89,89 praleistos pamokos, visos jos pateisintos dėl ligų. „Didelių pokyčių mūsų gimnazijoje ir skyriuje neturėtų būti, nes esama tvarka ir situacija nekėlė ypatingų problemų“, – apie įsigaliosiančio tvarkos aprašo poveikį kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Rudienė.
Lankomumo problemos Agluonėnų mokykloje-darželyje taip pat nėra. Praėjusiais mokslo metais ugdymo įstaigoje mokėsi 28 mokiniai, jie praleido 2 099 pamokas, jos pateisintos dėl ligos. Didelių pokyčių neturėtų būti ir Gargždų „Minijos“ progimnazijoje, mat net 93 proc. praleistų pamokų yra dėl ligos. Pernai mokykloje mokėsi 1 098 mokiniai, jų praleistų pamokų skaičius – 104 214.
Štai Dituvos pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais 140 ugdytinių praleido 9 742 pamokas, 8 096 pamokos pateisintos dėl ligos ir kitų priežasčių. „Situacija dėl lankomumo skirtinga, priklauso nuo klasės. Pavyzdžiui, 4 klasėje per visus mokslo metus buvo praleistos 222 pamokos, o 6 klasėje – 1 612 pamokų. Įstatymas gal labiau įpareigos tėvus prisiimti atsakomybę už vaikų lankomumą, nes yra abejonių, kad visos pamokos praleidžiamos dėl ligos“, – dėmesį į tėvų vaidmenį moksleivių ugdymo procese atkreipė mokyklos sekretorė Sigita Breslavskienė.


Skaičiai kelia nerimą
Vis dėlto kai kuriose rajono ugdymo įstaigose mokinių lankomumas ir praleistų pamokų skaičius, pasak vadovų, kelia nerimą. Štai Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Baužienė „Bangai“ komentavo, kad praleistų pamokų skaičius nedžiugina, kelia nerimą: „Nors mūsų mokiniai tik pradinukai, tačiau vidutiniškai vienas mokinys praleido net 72,3 pamokos arba 14,5 dienos. Džiaugiamės, jog 13 mokinių labai mažai praleido pamokų per mokslo metus ir ypatingai džiaugiamės 2 mokinėmis, kurios per mokslo metus nepraleido nė vienos pamokos.“ I. Baužienė akcentavo, kad mokyklos švietimo bendruomenė tikisi, kad lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašas leis sumažinti praleistų pamokų skaičių, o tėvai užtikrins reguliarų mokyklos lankymą.
97 Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokiniai praleido 7 013 pamokų. Daugiausia jų – 87,7 proc. – dėl ligos, nepateisintų pamokų mokykloje nebuvo.
Dėl moksleivių lankomumo problemos nerimas kamuoja ir Vėžaičių pagrindinę mokyklą. Joje 451 ugdytinis (kartu su ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo mokiniais) praleido 21 700 pamokų, daugiausia jų taip pat dėl ligos. Pasak mokyklos atstovų, tiek klasės vadovai, tiek socialinė pedagogė vykdo individualius pokalbius su mokiniais, tėveliais. Situacija aptarta ir Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose. „Daug yra praleistų pamokų, bet mokiniai pakankamai laisvai jaučiasi, nes kai kurie tėvai pakankamai lengvai teisina pamokas. Be to, ne kartą teko iš mokinių girdėti „na, ir ką Jūs mums padarysit…“ Gal ši bendra tvarka privers tėvelius jausti didesnę atsakomybę, nors nemažai tėvelių ir iki šiol atsakingai žiūri į mokyklos lankymą, užtikrinant mokinių mokyklos lankymą“, – akcentavo mokyklos atstovai. Jie taip pat atskleidė, kad baugina nuostatų įgyvendinimas: kaip duomenys „suvaikščios“ iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos apie mokinio apsilankymą gydymo įstaigoje ar kiti įrodymai, pagrindžiantys mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.
Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi 233 1–10 klasių moksleiviai. Vienam moksleiviui vidutiniškai tenka 47 praleistos pamokos, didžioji dalis – dėl ligų. Išskirtiniai atvejai, kai mokiniai praleidžia daug pamokų, svarstomi Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, suteikiama pagalba vaikui ir šeimai. „Reikalui esant padedame mokiniui organizuoti atsiskaitymą už praleistus kontrolinius darbus, teikiame dalykų mokytojų konsultacijas. Sunkiai valdomos situacijos, kai šeimos su vaikais išvyksta į poilsines keliones ugdymo proceso metu, nelaukdami mokinių atostogų ir darbovietėse negaudami kito atostogų laiko. Tokių atvejų buvo gal 4. Jie, matyt, patektų į tų įstatyme minimų 5 ar 3 dienų intervalą, kai praleistas pamokas galėtų pateisinti tėvai“, – teigė mokyklos direktorė Audronė Vaičiulienė.

Šiemet įteikiant brandos atestatus Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanojo ir mažiausiai pamokų praleidusius 5 abiturien­tus. Tarp jų buvo nė vienos pamokos nepraleidusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Gustė Alsytė.


Susitarimai duoda rezultatų
Rajone ir kai kuriose ugdymo įstaigose pamokų lankomumo problema tik auga, tačiau yra ir tokių mokyklų, kuriose situacija kitokia – praleistų pamokų skaičius mažėja. Štai Endriejavo pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Ugintienė džiaugėsi, kad lankomumo situacija gerėja. „Manome, kad tai dėl klasių vadovų ir mokinių tėvų nuolatinio bendradarbiavimo sprendžiant iškilusias lankomumo problemas (operatyvus informavimas, situacijos analizė trišaliuose pokalbiuose (tėvai-mokinys-klasės vadovas)), priimtų susitarimų laikymosi. Nėra ir tokios problemos, kad vykstant ugdymo procesui mokiniai kartu su tėvais vyktų atostogauti“, – apie švietimo bendruomenės susibūrimą kalbėjo direktorė. Ji pridūrė, kad nauju įsakymu įtvirtinamos nuostatos jau dabar yra taikomos Endriejavo pagrindinėje mokykloje.
Šioje mokykloje pernai buvo 115 moksleivių, jie praleido 8 854 pamokas, tai 383 pamokomis mažiau nei 2021–2022 m. m.
Didelės lankomumo problemos neturi ir Kretingalės pagrindinė mokykla. Ugdymo įstaigą praėjusiais mokslo metais baigė 191 mokinys, buvo praleista 19 301 pamoka, daugiausia – dėl ligos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Vitkutė-Stonkuvienė komentavo, kad tėvai visada bendradarbiauja su klasių vadovais, praneša bei pateisina pamokas: „Siekiant išsiaiškinti nelankymo priežastis buvo organizuojami susitikimai su tėvais, sveikatos specialiste ir sudaryti mokymosi pagalbos teikimo planai. Naujas įsakymas skatins tėvų atsakomybę dėl pamokų pateisinimo, vaikų pamokų praleidimo.“
Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė „Bangai“ komentavo, kad 1–4 klasėse mokslo metus baigė 414 mokinių, praleista 49 828 pamokos, 93 proc. – dėl ligos, nepateisintų pamokų nebuvo. 5–8 klasėse mokėsi 408 ugdytiniai, jie praleido 37 488 pamokas, nepateisintų – 1 396. Direktorė akcentavo, kad tiek klasių vadovai, tiek socialinė pedagogė aktyviai kontroliuoja pamokų lankomumą, bendradarbiauja su tėvais, tai duoda rezultatų. Pasak V. Lukauskienės, socialinė pedagogė ypač stebi tuos mokinius, kurie linkę pabėgti iš pamokų, bendrauja su jų tėvais. Yra atvejų, kai tėvai savaitei ar dviem išsiveža vaikus atostogų per mokslo metus: „Prieš išvažiuodami dažniausiai informuoja, tariasi, imasi kai kurių priemonių, kad kuo mažiau nukentėtų vaiko mokslai. Tikimės, kad šis įsakymas įpareigos tėvus atsakingiau pažvelgti į vaiko mokyklos nelankymą, gerės pažangos rezultatai, juk mokinio pažanga priklauso ne tik nuo ugdymosi aplinkos, bet ir nuo lankomumo. Matome tendenciją, kurie vaikai nelanko pamokų, tai ir jų pasiekimai yra prastesni.“


Savavališkas praleidinėjimas – piktybiškas
Šiemet įteikiant brandos atestatus Klaipėdos rajono savivaldybė apdovanojo ir mažiausiai pamokų praleidusius abiturien­tus. Jų buvo penki: Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dvylikokai Aurimas Kubilius (praleido 5 pamokas) ir Aivaras Kubilius (praleido 10 pamokų), Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientės Gustė Alsytė (nepraleido nė vienos pamokos), Kotryna Marija Liekytė (praleido 9 pamokas), Rugilė Širakovaitė (praleido 9 pamokas). G. Alsytė „Bangai“ pasakojo, kad nuo mažens buvo formuojamas atsakingas požiūris į ugdymą, pamokų lankymą: „Todėl minčių neiti į mokyklą be priežasties net nebuvo. Be to, norėdama pasiekti aukštų rezultatų, turėjau nepraleisti naujų temų bei likviduoti esamas spragas, o tai galėjau padaryti tik lankydama pamokas. Ir, žinoma, pasisekė, kad visus šiuos mokslo metus nė karto nesirgau ir toliau galėjau sėkmingai mokytis.“
G. Alsytė taip pat akcentavo, kad savavališkas pamokų praleidinėjimas be priežasties rodo moksleivių požiūrį į išsilavinimą ir neatsakingumą. „Piktybišką mokyklos nelankymą dažniausiai lemia tėvų kontrolės nebuvimas, kai mokinys gauna visišką laisvę daryti, ką nori. Tai yra opi problema, dėl kurios vėliau neabejotinai nukenčia pats moksleivis, nes užsilieka spragos, prastėja mokymosi rezultatai“, – situacijos rimtumą komentavo G. Alsytė.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių