• 24 gegužės, 2022
|

Pandeminiai metai neįveikė bendruomenių aktyvumo

Praėjusieji metai buvo tarsi virsmas: griežtas karantinas pamažu buvo atlaisvintas, o tai teigiamai atsiliepė ir bendruomenių, seniūnaitijų, bendrijų visuomeninei veiklai. „Bangos“ korespondentai pasiteiravo, kaip 2021-uosius vertina patys aktyvistai ir kokius veiklos planus puoselėja šiems metams.


Kretingališkiai skleidžia bendrystės idėją
Kretingalės bendruomenės asociacijos pirmininkė Eglė Jaugelavičė „Bangai“ išskyrė daug bendruomenės vykdytų veiklų: Kretingalės muzikos festivalis; įgyvendintas ir projektas „Kultūrinės ir sportinės veiklos organizavimas Kretingalėje“. Pagal pastarąjį papildžius vaikų žaidimų aikštelę ikimokyklinio amžiaus vaikams sudarytos sąlygos įvairesnei veiklai. Įrengus diskgolfą, patrauklesnis ir labiau lankomas tapo Kretingalės stadio­nas. Nuo pat Kretingalės bendruomenės įsikūrimo pradžios, t. y. nuo 2003 m., kasmet gruodžio mėnesį per adventą vyksta tradiciniai kretingališkių susibūrimai „Pasibūkim…“ bare ,,Kukudra“, kur žvakių šviesoje apžvelgiami bendruomenės pasiekimai, apdovanojami aktyviausi, labiausiai tais metais nusipelnę gyventojai, gražiausių sodybų šeimininkai, jaunieji ūkininkai, sporto aktyvistai ar kitaip Kretingalę garsinantys žmonės.
Įgyvendintas ir projektas „Mums gera būti kartu“. Jo esmė – pakviesti bendroms edukacinėms, pažintinėms, sportinėms veikloms senjorus, vienišus jaunus asmenis ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti, kad jaustųsi reikalingi, ir skleisti bendravimo idėją. Projektas apėmė net 4 veiklas! Spalį 50 kretingališkių vyko į ekskursiją po Anykščių kraštą ir Rokiškį. Nuo spalio 30 d. Kretingalės miestelio gyventojai buvo aktyviai kviečiami į profesionalaus trenerio, masažo specialisto Liutauro Zubės 12 rytmetinių savaitgalio treniruočių pradedantiesiems sportuoti. Užsiėmimai vyko Kretingalės kultūros centre ir buvo specialiai pritaikyti senjorams ar mažesnį krūvį pakeliantiems žmonėms – ne tokie intensyvūs, o labiau suteikiantys atsipalaidavimo pojūtį, koreguojantys. Vieną spalio vakarą visus kretingališkius į paslaptingą, ramią muzikos garsų kelionę „Pažinimo ratas“ pakvietė „Vinetu kaimo“ įkūrėjai Mindaugas ir Jurgita Timinskai. Jų atliekamas garsų ritualas ir meditacija atkūrė unikalią archajišką muzikos terapijos praktiką. Lapkritį ir gruodį vyko jaukūs keramikos užsiėmimai, kuriuos įgyvendino Kretingalės bendruomenė drauge su keramikos mokytoja Lina Nikartiene.

Naujiems metams – nauji užmojai
2022-aisiais Kretingalės bendruomenės asociacija yra pasiryžusi tęsti savo veiklas, o iš Klaipėdos rajono savivaldybės tikisi, kad bus atverti horizontai Kretingalės seniūnijos gyventojams ir į turizmo plėtros planą bus įtrauktas dviračio tako įrengimas nuo Kretingalės iki Karklės, t. y. iki Baltijos jūros. „Kretingalės miestelis turi puikų gamtovaizdį Danės upės slėnyje prie 1880 m. pastatyto tilto. Šį slėnį kretingališkiai norėtų matyti pritaikytą šeimų poilsiui, turiningam laisvalaikio praleidimui, sportui ir bendruomenės susibūrimams. Šiuo metu ši Danės upės pakrantė pamiršta ir tik nedaugelis ten einančių pasivaikščioti stebisi, kad tai neišnaudojama visuomenės kultūros ir laisvalaikio praleidimo poreikiams“, – pastebi bendruomenės asociacijos pirmininkė E. Jaugelavičė.

Daugelį metų Kretingalėje vykstanti vasaros sporto šventė „Naktinis krepšinis“ bei kalėdinis krepšinio turnyras seniai tapo populiariausiais ir labiausiai miestelio jaunimo mėgstamais renginiais.

Anot jos, Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia, esanti prie pagrindinio kelio Klaipėda–Kretinga, įtraukta į architektūros paveldo sąrašą, tačiau patrauklumo nei svečiams, nei kretingališkiams neteikia. Būtina įtraukti į rajono strategiją Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčios, architektūros paveldo, aplinkos sutvarkymą.
Dar viena išskiriama opi problema – šiuo metu miestelyje nėra užimtumo galimybės vaikams iš socialiai rizikingų šeimų, kurie galėtų gauti reikalingą pagalbą ir ugdyti socialinius įgūdžius. Būtų nauda ir dirbančioms šeimoms, kurios neturi sąlygų užimti vaiką papildoma neformalaus ugdymo veikla, lankyti būrelius. „Vaikų dienos centras padėtų vaikams džiaugtis vaikyste ir skatintų turiningą jų laiką po pamokų. Šiose patalpose vakarais taip pat galėtų laisvalaikį leisti miestelio senjorai. Senyvo amžiaus žmonės norėtų susiburti ir aktyviau bendrauti tarpusavyje, puoselėtų tradicijas ir užsiimtų rankdarbiais, visuomenine veikla. Susibūrimai skatintų socialinės atskirties mažinimą. Siūlau į strateginį plėtros planą įtraukti nebenaudojamo pašto patalpų suremontavimą ir perdavimą asociacijai Kretingalės bendruomenė“, – teigė E. Jaugelavičė.

Agluonėniškiai rūpinasi ne tik savo kiemu
Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė akcentavo, kad pasibaigusieji 2021-ieji tik­rai buvo ypatingi, iškėlę daug tikslų, pareikalavę kantrybės, supratingumo, tolerancijos, pakantumo vieni kitiems. „Mintimis bėgant per šiuos metus norisi tik pasidžiaugti mūsų atkaklumu, bendru siekiu išsaugoti tradicijas, tai, kas mums svarbu, brangu ir savita. Negaliu neprisiminti 2021 metų Kovo 11-osios, kai niekieno neburiami ir nekviečiami nešini trispalvėmis susirinkome ant Aukuro kalno ir tradiciškai 31-ąjį kartą sugiedojome Lietuvos tautinę giesmę“, – prisimena A. Žilienė.
Ji pasidžiaugė jaukiais vasaros renginiais: Tarptautinei vaikų dienai skirta švente, pabuvimu prie Joninių laužo ir žaidimais bei vainikų pynimu etnografinėje sodyboje, šurmulingu Žolinės alasu Agluonėnuose, sporto švente, mėgėjų teatrų pasirodymais. „Agluonėnų seniūnijos bendruomenės veiklos ir jų tikslai nėra skirti vien organizacijos nariams, mūsų siekis yra suburti visos seniūnijos gyventojus nuo mažiausio iki didžiausio, nuo jauniausio iki vyriausio“, – akcentavo pašnekovė.
Agluonėnai turi sodą, kuris visus metus džiugina žiedais, obuoliais, nuostabia pramogų vieta, o žiemą jis pasipuošia įvairiausiomis lemputėmis ir virsta spindinčio kalėdinio sodo pasaka. Sodo puošimas suburia ne tik Agluonėnų bendruomenę, bet aplinkinių kaimų gyventojus, organizacijas.
„Pasibaigus metams noriu nuoširdžiai padėkoti visiems už paprastą kasdienišką mūsų gyventojų veiklą, už jaukumo ir grožio kūrimą ne tik savo kiemuose, bet ir už jų ribų, už pagalbą, už dosnumą, patriotiškumą, už tai, kad esate mūsų gyvenimo dalimi“, – užbaigė A. Žilienė.

2021-ųjų Kovo 11-oji: agluonėniškiai niekieno neburiami ir nekviečiami susirenka nešini trispalvėmis.

Vėžaičiuose – Vaikų dienos centras
Visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės pirmininkė Vaida Bočkuvienė išskyrė vietos projektą „Interaktyvių edukacijų vaikų dienos centro įkūrimas Vėžaičiuose“. Inovatyvių technologijų ir lavinimo metodų pagrindu kuriama infrastruktūra vaikų popamokiniam užimtumui ir edukacijai. Bus įrengtos edukacijų, kino, praktikos erdvės. Projekto metu numatyta sukurti 2 darbo vietas.
Anot V. Bočkuvienės, preliminariai planuojama projekto pabaigos data 2022 m. kovo 30 d., bet dėl iškilusių įrangos tiekimo sunkumų baiminamasi, kad datą gali tekti nukelti. „Pagrindinių technologinių įrenginių laukiame jau keli mėnesiai, bet tiekėjai negali nurodyti datos, kada bus pristatyta. Didžiausi sunkumai kyla ir dėl erdvių įrengimo, nes iš projekto finansavimo lėšų darbams nenumatyta. Todėl visi darbai atliekami savanorių. Įgyvendinus projektą, įkūrus dienos centrą bus plėtojamos socialinės paslaugos Vėžaičių seniūnijoje, vaikų užimtumas, socialinių įgūdžių lavinimas“, – neabejoja V. Bočkuvienė.

Dituviškiai atidėjojubiliejų

Sodininkų bendrijos „Dituva“ valdybos ir bendruomenės pirmininkas Tadas Vaitkus: „Praėję metai jubiliejiniai – jei ne karantino suvaržymai, būtume šventę 40 metų įkūrimo sukaktį, bet teko atidėti ateinantiems metams. Mūsų sodininkų bendrijoje yra 6,5 tūkst. sklypų – ji didžiausia Europoje. Nei miestas, nei kaimas, nors gyvena daugiau nei 2 tūkst. nuolatinių gyventojų, o kiti – mėgėjai sodininkai ir daržininkai.
Praėjusiais metais intensyviai keitėsi sklypų savininkai: perkama, parduodama, dovanojama. Anksčiau per savaitę būdavo 2 sandoriai, o dabar per dieną gali būti iki penkių. Sklypai graibstomi vos pasirodžius skelbimui, nors pabrango 20 proc. Tikimės, jog šiemet nebevargins suvaržymai ir mes švęsime tradicines šventes, kurias praradome pernai.“


Endriejaviškiai tvarkys Kapstato pakrantę
Endriejavo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Mižutavičius:
„Pernai mūsų bendruomenei pavyko kai ką naudingo nuveikti visų gerovei. Buvau vienas iš iniciatorių sutvarkyti Kapstato ežero pakrantę, kuri užžėlusi, uždumblėjusi maudyklės teritorija. Graudu žiūrint, kas vyksta su vieninteliu Klaipėdos rajone natūraliu ežeru. Tačiau tai ne vien endriejaviškių traukos centras, atgaiva, bet ir rajono vizitinė kortelė: Žemaičių plentu važiuojantieji užsuka prie jo. Smagu, kad mano parengtas projektas laimėjo finansavimą rajono Savivaldybės konkurse „Tavo idėja“. 2021-aisiais įgyvendinta pirmoji dalis – maudyklės teritorijoje išvalytos dumblo sąnašos, pašalinta augmenija – pagerėjo priėjimas prie vandens. Šiemet darbai bus baigti: paplūdimyje bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatytos pavėsinės, suolai, stalas.
Puoselėjame ir miestelio puošmeną – Atgimimo parką: renovavome tiltelį, įrengėme mini karuselę vaikams, apsižiūrėjome, kad miestelio centre būtina atnaujinti skulptūrą. Tikimės, jog 2022-aisiais neteks su plakatais piketuoti prie rajono Savivaldybės dėl užstrigusios Endriejavo kultūros namų statybos.“

Judrėniškiai rūpinasi patalpomis nakvynei

Judrėnų bendruomenės pirmininkė Vilija Norvilienė: „Jau 7 metus džiaugiamės pastatytais bendruomenės namais, kur įrengtos erdvės kulinarinio paveldo gamybai, pristatymui, vyksta edukacijos, rengiamos asmeninės žmonių šventės, pobūviai. Šiam projektui finansavimą gavome per VVG „Pajūrio kraštas“, tai buvo pirmoji projekto dalis. Pernai naujas tikslas: nusprendėme, jog antrame šio pastato aukšte reikia įrengti apgyvendinimo patalpas. Jų labai trūko – atvyksta svečių, turistų, o nėra kur juos apnakvindinti. Taigi reikėjo tęsti projektą – gavus europinį finansavimą pradėti statybos darbai. Tikimės, jog iki 2022-ųjų pabaigos jie bus baigti ir turėsime jaukias patalpas nak­vynei.“

Gargždų bendruomenė telkiasi idėjoms

Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė ir valdybos narė Monika Vasylienė:
– Praėjusieji metai tebebuvo pažymėti įvairiais koronaviruso pandemijos ribojimais. Be abejonės, tai neigiamai atsiliepė ir įprastinei bendruomenės veiklai, ir žmonių entuziazmui. Tačiau norime pasidžiaugti, kad darbai vis tiek vyko. Įvykdytas rajono Savivaldybės finansuojamas didžiausias bendruomenės projektas – pastatytas suolas netoli „Minijos“ progimnazijos. Gerų emocijų pasisėmėme kaip ir visada entuziastingai dalyvaudami tradicinėje Cepelinų šventėje Gargžduose. Be to, bendruomenė ir praėjusias metais tvarkė senojo parko aplinką, puoselėjo narcizų pievelę, organizavo mamų pikniką. Žinoma, miesto parko viešųjų erdvių tvarkymo darbų neapleisime ir šiais metais.
Turime gražių idėjų šiemet atgaivinti „Tauriosios širdies“ apdovanojimus, Obuolių šventę, taip pat vasarą kartu su Kultūros centru organizuoti miesto vakarienės šventę (gal tai bus Žaliasis stalas – kol kas tik tariamės), tokios panašios „Baltosios“, „Mėlynosios“ vakarienės jau kelerius metus vyksta Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose.
Tikiuosi, kad praėjusių metų pabaigoje visuotiniame bendruomenės susirinkime išrinkta nauja valdyba: Monika Vasylienė, Giedrė Steikūnienė, Vytautas Čeledinas, Rolandas Pocius, Viktoras Gilvonauskas, Sandra Mažeikė, Roma Litvinaitė ir bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė, – dirbsime sutelktai, planuosime naujų projektų idėjas, kuruosime kiekvienas tam tikras veiklos sritis. Šiuo metu bendruomenėje yra 35 nariai, susirinkime dalyvavo 18. Mūsų šių metų labai svarbi ir didelė siekiamybė – pritraukti kuo daugiau gargždiškių dalyvauti visuomeninėje veikloje, kuriančioje pridėtinę vertę miestui. Esame labai atviri įvairiems pasiūlymams, idėjoms. Žinoma, veikla bendruomenėje yra savanoriška, tam reikia eikvoti ir savo jėgas, ir laiką.

Veiviržiniškių kūrybiškumas: įprasminamos miestelio legendos

Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis:
‒ Didžiausias ir daugiausia laiko užėmęs bendras projektas su Veiviržėnų kultūros centru – sekretas „Šv. Jurgio koplyčios legenda“. Tai Veiviržo slėnyje po grūdintu stiklu įamžintas 12 kv. m kūrinys. Projekte dalyvavo daugiausia Veiviržėnų bendruomenės narių. Rengiant sekretą buvo skirta nemažai dienų ir savaitgalių, fizinių darbų, panaudota technika. Reikėjo nukasti šlaitą, iškasti duobę, įbetonuoti pamatus ir kt. Daug žmonių dalyvavo techniniuose darbuose, taip pat prisidėjo ir prie meninės sekreto kūrybos 10 dienų vykusiame kūrybinių dirbtuvių plenere. Projektu džiaugiasi visa bendruomenė. Žmonės geranoriškai prisidėjo ir dirbo. Tai tokie darbai, kurie ne tik sau – juos mato ir kiti žmonės.
Miestelį džiugina viskas, kas juda į priekį ir nestovi vietoje. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad pas mus yra įstaigų, kurios plečiasi, turi veiklų, pritraukia žmones.
Labai džiaugiamės šiais metais pasikeitusia, atnaujinta Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia. Bendruomenė prisidėjo finansiškai ir, žinoma, palaikymu bei entuziazmu.
Turime minčių ir toliau plėsti slėnį. Esame numatę darbų 2–3 metams. Tikimės, kad pritrauksime daugiau turistų. Pavyzdžiui, norime apšviesti visą slėnį. Dabar yra apšviestos tik kai kurios tvenkinio erdvės, sekretas. Artimiausiuose planuose – apšviesti didžiąją erdvę, kurioje vyksta renginiai, ir taip vadinamą inkilų taką.

„Šv. Jurgio koplyčios legenda“ sekretas Veiviržo slėnyje.

Planuojame įrengti natūralų labirintą iš augalų. Turime minčių apie vaikų laisvalaikio erdvę – paspirtukininkams, dviratininkams įrengti kaskadinius kalnelius. Minčių yra. Tikiu, kad bendromis jėgomis projektus įgyvendinsime.

Jakiškiai džiaugsis ir darželiu, ir mokykla

Sendvario seniūnijos Jakų bendruomenės centro pirmininkas Kęstutis Dvarionas:
‒ Jakai pernai pradėjo vieną įdomiausių vietos projektų – „Vaikų darželio įkūrimas Jakuose“. Bus pastatytas 6 netradicinės formos kupolinių pastatų kompleksas: 5 kupolai po 40 kv. m, o viduryje vienas – 80 kv. m.
Mintis kilo man pačiam naršant internete. Prieš rašydami projektą domėjomės, kaip ir kas vyksta – vykome net į Lenkiją apžiūrėti tokio netradicinio namo. Radome lenką, kuris užsiima kupolinių namų statymu, jis pasidalijo konstrukcija, o vėliau jis mus nuvežė pas šeimą – lenką ir jo žmoną tailandietę, kurie jau gyvena tokiame name. Buvo įdomu pajusti vidinę namo energiją.
Kol kas Lietuvoje yra tik pavieniai kupoliniai pastatai, o Jakų lauko darželis bus koridoriais sujungtas pastatų kompleksas. Viename iš mažųjų kupoliukų bus įrengti tualetai, kriauklės, vietos persirengti. Kituose 4-iuose vaikai miegos. Užsiėmimus planuojama vykdyti tiek didžiajame kupoliniame statinyje, tiek lauke. Tai bus gamtamokslinės ugdymo krypties 40 vietų lauko vaikų darželis. Dėl pasirinktos ugdymo krypties bendrauta ir su „Miško mokyklos“ Giruliuose direktore. Pasitelkiant specialistus ir projekto partnerius, bus parengta su bitininkyste supažindinanti ugdomoji programa, įrengti 3 aviliai. Bus sukurta 7,5 darbo vietos (etatai).
Nors pandemija kišo koją – statybinių medžiagų pristatymas strigo, su rangovais kilo problemų dėl apsirgusių darbuotojų, o ir medžiagų, būtent medienos kainos pakilo dvigubai, tačiau tikiuosi, kad jau vasarą vaikai galės džiaugtis nauju netradiciniu darželiu Jakuose. Džiugu tai, kad 3 kupoliukai jau pastatyti.
Šiais metais turėsime naują mokyklą Jakuose. Nors apie 10 metų užtruko įrodyti, kad Jakams tai reikalinga. Taip pat Jakuose išasfaltuoti du keliai. Jaučiame, kad dėl gerėjančios infrastruktūros atsiranda naujakurių – statomi nauji namai.
Taip pat Jakuose istorinis įvykis – pirmą kartą FK „Jakai“ moterų futbolo komanda dalyvauja Lietuvos čempionate, moterų salės futbolo A lygoje.

Kvietinių bendruomenė: išsvajotoji scena jau stovi

Kvietinių bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis:
‒ Dar prieš naujuosius metus kūrybiška Kvietinių bendruomenė surengė trumpas, bet smagumo kupinas lauko scenos įkurtuves. Kaip ir pridera, įkurtuvių skaisčiai raudoną juostelę perkirpo pats idėjos iniciatorius – bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnas Vytautas Tamašauskas, Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė.
Kvietiniuose lauko estrada, kainavusi 20 000 eurų, pastatyta įgyvendinant 2020 m. paskelbto Klaipėdos rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ idėją.
Pirmieji naująją lauko sceną išbandė Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kvėitys“, vadovaujamas etnologės Reginos Jokubaitytės. Liaudies daina po baltutėlaičiu it burė scenos kupolu net žiemos žvarbą įveikė: susirinkusiųjų į įkurtuves veidus nušvietė šypsenos, o balsingi dainininkai palydėti šiltais plojimais.
– Dalyvaujamojo biudžeto konkursas „Tavo idėja“ išpildė mano idėją. Norėjome modernios kupolo formos scenos. Idėjos koncepcija man kilo besiklausant Lino Adomaičio dainos „Vandenynai“ . Ten yra žodžiai: „Aš jau ne lašas jūroje, o jūra manyje, / Galiu užlieti plačiausias dykumas ir kalnus.“ Labai norėjome, kad mūsų idėja pastatyti lauko sceną prie bendruomenės namų laimėtų, tad keliavome iš trobos į trobą rinkdami palaikymo parašus. Labai dėkoju visiems, kurie mums padėjo laimėti ir įgyvendinti projektą, – įkurtuvėse kalbėjo bendruomenės pirmininkas G. Girgždis.
Kvietiniškiai jau kupini įvairiausių sumanymų, kaip panaudos sceną įdomiems renginiams šiltuoju metų laiku. Jau žinoma, kad Mildos dieną žiūrovus žavės romansų vakaras.

Pirmieji naująją lauko sceną išbandė Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kvėitys“, vadovaujamas etnologės Reginos Jokubaitytės.

Šiuo metu Kvietinių bendruomenė jungia 110 narių. „Pernai pertikrinome sąrašus, dabar visi bendruomenės nariai yra sumokėję metinį mokestį. Tad sąrašas yra tikras, žmonės veiklūs, energingi, norintys kurti savojo kaimo gerovę“, – „Bangai“ pasidžiaugė bendruomenės vadovas.

Parengė
Agnė ADOMAITĖ,
Virginija LAPIENĖ,
Monika CALZONAITĖ, Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“, asm. archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių