Paroda apie kalbininką ir rezistentą Juozą Laboką pristatyta Alytuje
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje rugsėjo 26 d. pristatyta paroda, skirta kalbininko ir rezistento Juozo Laboko 120-osioms metinėms. Tai renginio, vykusio Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, tąsa.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė doc. dr. Vilma Zubaitienė. Pranešimus apie Juozo Laboko gyvenimą ir veiklą pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja Daiva Beliokaitė, Alytaus kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, knygos „Ledinės ašaros“, kurios skyrius skirtas Juozo Laboko atminimui, autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, parodą pristatė jos rengėja Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus vadovė Valdonija Karaliūnienė. Alytiškiams dėkojo ir pasidalijo prisiminimais Juozo Laboko sesers Juozapinos anūkė veiviržėniškė Ramunė Lengvinienė.
Renginio dalyviai apsilankė Alytaus miesto vietose, susijusiose su Juozu Laboku. Alytaus miesto savivaldybės kalbos tvarkytoja Dalytė Žukaitienė, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas ir rašytoja Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė praplėtė besidominčiųjų akiratį išsamiomis žiniomis apie rezistentus, jų likimą.
Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos istorijos ir kraštotyros muziejuje renginio dalyvius pasitiko neformaliojo švietimo mokytojas Zenonas Gramackas. Jis supažindino su pirmosios Alytuje gimnazijos, Mokytojų seminarijos istorija, A. Ramanausko-Vanago gyvenimo ir kovos akimirkomis, Pietų Lietuvos partizaninio judėjimo istorija, prancūzų lakūnų pulko „Normandija–Nemunas“ kovų istorija, Dzūkijos krašto etnografiniais eksponatais, istoriją reprezentuojančiomis nuotraukomis ir daiktais. Trumpai žvilgtelėta ir į gimnazijoje veikiantį Sporto informacijos centrą-muziejų.
Pro miesto sodą dalyviai pasuko link tragiškos J. Laboko baigties vietos – buvusio NKVD pastato (dab. Alytaus apylinkės teismas, Dariaus ir Girėno g. 17), vėliau – į S. Kudirkos apskrities ligoninės kiemą, buvusį sodą. Dalis jo teritorijos ir menama J. Laboko užkasimo vieta šiuo metu užtverta Lietuvos genocido centro sprendimu. Galiausiai aplankyta vieta, kurioje J. Labokas gydėsi, dirbo ir bendradarbiavo su partizanais – pirmiau minėtos ligoninės padalinys – Tuberkuliozės skyrius (Sanatorijos g. 51). Slaugos administratorė Vilma Pajaurytė parodė įstaigos teritoriją, supažindino su buvusių medinių sanatorijos namelių vieta ir kita aplinka.
Paroda po mėnesio grįš atgal, o renginio metu kilo sumanymas parengti knygą, skirtą Juozo Laboko ir jo bendražygių atminimui, nes dokumentų, nuotraukų ir kitos archyvinės medžiagos surinkta iš tiesų daug.
Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, LKD Klaipėdos rajono J. F. Kelkio skyriaus pirmininkė Daiva BELIOKAITĖ
