Per atostogas – žarnyno infekcijų bumas

Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės R. Leonauskienės duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 794 susirgimai salmonelioze, 925 – kampilobakterioze ir 20 – listerioze. Per pastaruosius dešimt metų sergamumas salmonelioze Lietuvoje sumažėjo nuo 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2009 metais iki 28,3 atvejo 2018 metais.Šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis. Pasitaiko, kai maistu apsinuodija ne pavieniai, bet net grupės žmonių. Dažniausiai tokių protrūkių priežastis būna ant žarijų netinkamai paruošti ar iškepti kepsniai iš vištienos. Namuose, kavinėse ir restoranuose (vestuvėms ar kitiems pobūviams) iš anksto paruoštas, netinkamai apdorotas karščiu ar kitaip netinkamai gaminamas maistas.

Apie tykančius pavojus lėkštėje kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialiste Rima LEONAUSKIENE.

Poveikis kiekvienam skirtingas

– Per maistą plinta daugiau nei 200 užkrečiamųjų ligų. Papasakokite apie dažniausias.

– Salmonelėmis gali būti užteršti vištų kiaušiniai, broilerių mėsa ir jų produktai, žaliavinis pienas. Šių bakterijų gali turėti vaisiai, daržovės ir t. t. Listeriozės sukėlėjo rezervuaras ir infekcijos šaltinis – laukiniai ir naminiai gyvūnai bei graužikai, todėl šios bakterijos plačiai paplitusios gamtoje. Su gyvūnų ekskrementais patekusios listerijos gali būti randamos dirvožemyje, vandenyje, ant žolės, mėšle. Kampilobakterijos gali būti randamos šiltakraujų naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnyne. Bet kuri žalia mėsa, ypač subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypač broilerių viščiukų, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais.

– Kokie žarnyno infekcijos simptomai?

– Per maistą plintančios bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, kūno skysčių netekimu, intoksikacija, tačiau gali būti ir sunkių pasekmių – inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimų, gali ištikti sepsis, smegenų ar smegenų dangalų uždegimas ir net mirtis. Ligos sunkumas priklauso nuo patekusių su maistu bakterijų „piktybiškumo“ lygio, bakterijų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio, ligonio amžiaus, imuninės būklės ir kt.

Gali išgelbėti šaldytuvas

– Ar saugus produktų laikymas padėtų išvengti tykančių pavojų maiste?

– Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37 laipsnių temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir +5–60 laipsnių temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Šis procesas sulėtėja arba sustoja produktus laikant šaldytuve. Jei, pavyzdžiui, sriubą per naktį paliekame ant viryklės, tai kitą dieną joje bus begalė bakterijų.

Per maistą plintantys kai kurie virusai yra atsparūs šalčiui. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją. Todėl rekomenduotina šaldytas uogas pakaitinti bent 2 minutes +90 laipsnių temperatūroje. Dar viena didelė problema – produktų atšildymas. Sušaldytus produktus galima atšildyti tik šaldytuve arba specialiu režimu mikrobangų krosnelėje, bet jokiu būdu ne kambario temperatūroje. Atšildyti produktai per dvi valandas turi būti termiškai apdorojami.

Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas nesilaikant higieninių reikalavimų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje. Kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Riziką mažina higiena

– Ką daryti, kad poilsis gamtoje neapkarstų?

– Viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių, mažinanti žarnyno ir maisto toksinės infekcijos plitimo riziką, yra rankų higiena. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Būtina nusiplauti rankas su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, prieš ruošiant maistą ir jo ruošimo metu. Labai svarbu dažnai ir kruopščiai plauti ar valyti rankas kūdikiams ir mažiems vaikams. Gamtoje, kelionėje prieš valgį nuvalyti rankas dezinfekuojančia servetėle.

Siekiant poilsio gamtoje metu išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, labai svarbu įvertinti, kiek ir kokių maisto produktų pasiimti, ypač jeigu ten, kur vykstate, nebus šaldytuvo, geriamojo vandens.

Į kelionę ar į gamtą įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse. Negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje – maistui ir indų plovimui vartoti tik švarų geriamą vandenį, tuo labiau negalima vartoti neplautų vaisių ar daržovių. Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vandens nepatektų į burną.

– Kada kreiptis į gydytoją?

– Jeigu ligonis gali gerti, pirmiausia reikia gerti kuo daugiau skysčių. Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina.

Sunerimti ir kreiptis į gydytojus būtina, jeigu yra šie ligos simptomai: kūno temperatūra didesnė nei 38 laipsniai, dažnas ir gausus vėmimas bei viduriavimas, pavojingi kūno skysčių praradimo požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas).


TAI ŽINOTINA

  • Nepalikite virto, kepto, troškinto ar kitaip apdoroto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.
  • Maistas laikomas paruoštu, kai jo viduje pasiekiama +68 laipsnių temperatūra. Padažus, sriubas užvirinkite.
  • Šaldytuve maisto produktus laikykite pagal prekių kaimynystės principus – pieno produktus dėti prie pieno, mėsos, žuvies – analogiškai, jei neįmanoma jų laikyti atskiruose šaldymo įrenginiuose. Žalią mėsą visuomet laikyti šaldytuvo apatinėje dalyje, kad atitirpusios mėsos sultys neužterštų kitų produktų.
  • Neatitirpinkite užšaldyto maisto kambario temperatūroje, geriausia šaldytuve atskirame uždengtame inde. Atitirpinant kambario temperatūroje labai greitai dauginasi bakterijos, be to, produktai, ypač mėsa, žuvis praranda daugiau sulčių, todėl sausėja.
  • Naudokite skirtingas pjaustymo lenteles ir peilius termiškai apdorotiems produktams ir žaliai mėsai, paukštienai ir jūros gėrybėms. Jei nėra galimybės naudoti atskiras lenteles ar peilius, tuomet gerai juos nuplaukite indų plovikliu.

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių