Pieno gamintojai pasiryžę grumtis už išlikimą
Dėl žemiausių supirkimo kainų nuostolingai dirbantys pieno gamintojai pasiryžę grumtis už savo išlikimą. Rajono ūkininkai, dešimtmečius kūrę pieno ūkius, daug investavę, planavę agroverslą, baiminasi juos prarasti. Skubiai reikalinga valstybės pagalba reguliuojant pieno rinką. Jie laukia susitikimo Gargžduose su žemės ūkio ministre, kad išsakytų savo siūlymus.
Netektų pragyvenimo šaltinio
Per 23 metus Šalpėnų pašonėje ūkininkaujančios Irenos Raudienės ūkyje melžiamų karvių banda padidėjo iki 20 piendavių. Pieno ūkis – jos ir 4 sūnų pragyvenimo šaltinis. Tačiau situacija graudi: Vilkyškių pieninei parduodanti pieną ūkininkė gauna 15 euro centų už kilogramą – gerokai mažiau nei kainuoja jį pagaminti. „Kas mėnesį mažėjo supirkimo kaina, bet praėjusį padidino vienu centu“, – guodėsi I. Raudienė, prisiminusi geriausią laiką, kai gavo po 0,95 Lt.
Ūkininkė kalbėjo apie dideles išlaidas susirgus karvei, sugedus technikai. Dviem darbininkams reikia algas, mokesčius mokėti, brangus kuras. Augant vaikams, didėja jų poreikiai. „Kartais iš savo pensijos paremia senutė mama, iš neįgalumo pašalpos – brolis“, – prisipažino I. Raudienė.
Nuostolingai melžianti karves pašnekovė neslėpė, jog dažnai pagalvojanti, kad reikėtų atsisakyti pieno ūkio. „Bet kur nubėgsi su 4 vaikais? – svarstė ūkininkė iš atokaus Veiviržėnų seniūnijos kaimo. – Iki Klaipėdos – 50 km: važinėsiu ten dirbti už minimalią algą, o kas prižiūrės sūnus?“
I. Raudienė apgailestavo, kad Lietuvoje žemės ūkis nevertinamas. Nereikia pieno, kuris yra varomoji kaimo gyvybingumo jėga. „Bet gyvenu su viltimi, kad ateityje bus geriau“, – sakė ūkininkė.
Stebisi valdžios bejėgiškumu
Kapstatų kaime, Endriejavo seniūnijoje, ūkininkaujanti Irena Lachaj su šeima per porą dešimtmečių sukūrė pažangų pieno ūkį, kuriame yra 125 melžiamos karvės. Krizė pieno sektoriuje neaplenkė ir jo.
„Griebiamės visko: auginame veršelius, bet mėsos perdirbėjai moka mažai, ypač už karves, – kalbėjo I. Lachaj. – Jie naudojasi sunkia padėtimi pieno ūkiuose, kai, stipriai kritus supirkimo kainoms, melžiamos karvės parduodamos skersti – jas perka pusvelčiui.“
Ūkininkė pasakojo, jog parduoda veislines telyčias, kurios superkamos Lenkijoje, Baltarusijoje. Tačiau iš bėdos išbristi sudėtinga: rugpjūtį už kilogramą pieno kooperatyvui „Pienas. LT“, kuriam ji priklauso, mokėjo po 16,1 euro cento. „Likus metams iki kooperatyvo perdirbimo įmonės atidarymo perdirbėjai nori jį sunaikinti“, – sakė ūkininkė. Jos vyras Vasilijus Lachaj neseniai Briuselyje vykusiame žemdirbių proteste atstovavo šiam kooperatyvui.
„Ne kartą kalbėjomės su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene, kaip stabilizuoti pieno supirkimo kainas, bet, atrodo, šalies valdžia bejėgė tai padaryti: perdirbėjai gali mokėti, kiek nori. Siūlėme mažinti PVM, bet ministrė atsakė, kad tuos pinigus pasiims prekybininkai, o ne ūkininkai. Seimas neturi galių stabilizuoti padėtį pieno rinkoje. Tai kas Lietuvoje valdžia?“ – retoriškai klausė I. Lachaj.
Ne parama – pinigų švaistymas
Rajono pieno ūkių savininkai nekantraudami laukia susitikimo su ministre V. Baltraitiene Gargžduose. Jie ketina pateikti pretenzijas, kad nesprendžiamos pienininkystės problemos. „Esame pasipiktinę Seimo kaimo reikalų komiteto ir žemės ūkio ministrės sprendimu – neteisingu nacionalinės paramos skirstymu. Ją skiriant pagal 2006–2007 kvotos metais parduotą pieną (jeigu ūkininkai šiemet turėjo bent vieną karvę) – tai pinigų švaistymas. Juk šiuo metu ūkininkaujantys ir nuostolius patiriantys pieno ūkių savininkai šios paramos negauna“, – piktinosi I. Lachaj.
Ji pasakojo, kad 2006–2007 metais pardavusi tik 200 tonų pieno, todėl gavo 5 400 eurų. Dabar ūkyje yra 125 melžiamos karvės, pernai pardavė 800 t pieno. „Normaliai paskirsčius nacionalinę paramą, mes turėjome gauti keturgubai daugiau“, – akcentavo ūkininkė. Pasak jos, paramos negavo ir kiti šiuo metu realiai ūkininkaujantys pieno ūkių savininkai. Antai vienas ūkininkas minėtais kvotos metais turėjo tik 5 karves, o dabar – 95, ir gavo vos porą šimtų eurų.
„Kodėl tokia ūkininkų diskriminacija? – negalėjo suprasti Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narė I. Lachaj. – Kodėl parama skaičiuojama ne pagal realią situaciją: juk dabar pienininkai atsidūrė ties išnykimo riba dėl mažų supirkimo kainų ir jiems reikalinga parama.“
Ūkininkė abejojo, kad teisingai bus paskirstyta ir dabar Europos Komisijos paskirta parama – 12,6 mln. Eur šalies pieno gamintojams. Ji tikisi, kad antradienį į susitikimą Gargždų muzikos mokykloje su žemės ūkio ministre gausiai susirinks ūkininkai.
