Pieno krizė Lietuvoje : atsakymai gauti, o situacija nesikeičia
Lietuvos ūkininkų sąjunga jau sulaukė atsakymų į vasario 8 dieną parengtą rezoliuciją „Dėl krizės pieno sektoriuje“. Tačiau pienininkų protesto akcija tęsiasi. Ūkininkai gatvėse vis dar dalina žmonėms pieną, o šiltuose kabinetuose sėdintys sprendimų priėmėjai suka galvas, kaip suformuluoti įtikinamus atsakymus į ūkininkų rezoliucijose ar laiškuose pateiktus klausimus ir išreikšti susirūpinimą jų bėdomis.
Link masinių bankrotų
Lietuvos ūkininkų sąjunga vasario 8 dieną rezoliucija „Dėl krizės pieno sektoriuje“ kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, LR Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką V. Pranckietį bei LR žemės ūkio ministrą K. Navicką. Rezoliucijoje ūkininkai akcentavo, jog pieno gamintojams mažinama žaliavinio pieno supirkimo kaina, kuriai kritus daugiau nei 50 proc., pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga, sparčiai judama link masinių ūkių bankrotų. Ūkininkų sąjunga savo rezoliucija pareikalavo greitų „trumpojo laikotarpio” ir ilgalaikių sprendimų.
Prašė sąžiningo vertės pasidalijimo
Lietuvos ūkininkų sąjungos Rezoliucijoje prašoma užtikrinti sąžiningą vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje, aktyvuoti antikrizinį įstatymą, kuris leistų griežtai reguliuoti pieno grandinės dalyvių santykius krizės metu, svarstyti ir tikslinti Lietuvos Respublikos ūkių subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. Taip pat siūlė pieno supirkimo kainos reguliavimą susieti su pieno produkcijos pardavimų kainomis ar su Europos Sąjungos pieno supirkimo vidurkiu bei nustatyti procentinę dalį, kuri turėtų tekti žemdirbiui nuo pieno produktų kainos parduotuvėje. Ūkininkai reikalavo, kad vienodos kokybės pieno kaina būtų vienoda, nepriklausomai nuo tiekiamo pieno kiekio, prašė atskirti atskaitymus už transportavimo, kokybės nustatymo ir kitas paslaugas nuo kainos už pieną. Taip pat akcentuojama, jog įstatymu turėtų būti įtvirtinta, kad žaliavinė pieno kaina yra visa pieno kaina su priedais, o ne atskirai traktuojama bazinė pieno kaina ir priedai, kurių įstatymas nereguliuoja. Rezoliucijoje ūkininkai prašė grąžinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (PNTI) už pieną bei pasiūlyti pieno gamintojams kitus finansinius instrumentus arba de minimis pagalbą.
Reikalavo sankcijų netaikymo
Kreipdamiesi į ministeriją, Lietuvos ūkininkai reikalavo netaikyti jų ūkiams sankcijų pagal Kaimo plėtros priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ vykdomiems projektams dėl laikino investicinių projektų sustabdymo, laiku neįgyvendintų įsipareigojimų, kuriuos lėmė negautos pajamos už pieną, prašė netaikyti sankcijų dėl nepasiektų rezultatų. Jie ragino ieškoti galimybių taikyti finansines lengvatas (pvz., palūkanų kompensavimas) modernizavimo projektus vykdantiesiems ūkiams pieno krizės valdymo laikotarpiu, siūlė kreiptis į ES Komisiją, kad būtų pradėta teikti tiesioginė parama pirminiams produkcijos gamintojams pagal BRO 219 straipsnį, reikalauti ES Komisijos inicijuoti pieno kainos perskaičiavimą, kuris automatiškai paleistų intervenciją į rinkos priemones. Lietuvos ūkininkų sąjungos supratimu, nugriebto pieno miltelių intervencinė kaina turi būti ne mažesnė nei 2400 EUR/t. Jie prašė reikalauti ES Komisijos leisti įgyvendinti sūrių sandėliavimo schemas, kai žaliavinio pieno kaina rinkoje nukrenta žemiau 0,34 EUR/l.
Ūkininkai rezoliucijoje akcentavo, jog šiandien neveikia Žemės ūkio rizikos valdymo fondas. Pieno ūkiai negali laukti metų ar dviejų, kol bus išmokėtos kompensacijos, fondas turi padėti čia ir dabar, kitaip jis yra neveiksnus. Jie pastebėjo, jog neveikia ir kooperacijos skatinimo priemonės. Jie reikalavo supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus statantiems karvių fermas bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Reikalavo sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui, kad procesas truktų ne ilgiau nei 6 mėn.
Gauti atsakymai ūkininkų nenudžiugino
Vasario 10 dieną LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė ant savo komandos parengtų atsakymų ūkininkams, o juos rengė net penki specialistai: Rūta Savickienė, Regina Mininienė, Milda Jusienė, Virginija Žoštautienė, Lina Aniūnienė. Ministerijos specialistai užtikrino, kad analizuoja situaciją ir bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis (tiek su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, tiek su kitomis ministerijomis), ieškoma skubių ir veiksmingų priemonių, kurios būtų tikslingos bei padėtų išsaugoti ilgalaikes investicijas į pieno ūkius, jų modernizavimą. Ministerijos rašte pabrėžiama, jog vasario 9 d. raštu buvo kreiptasi į ES žemės ūkio komisarą J. Wojciechowski dėl ES paramos priemonių aktyvavimo, buvo prašoma suteikti skubią išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo; intervencinių kainų padidinimo, atkreiptas dėmesys, kad intervenciniai pirkimai yra galimi nuo vasario 1 d., tačiau nustatytos intervencinių pirkimų kainos yra daug žemesnės, palyginti su dabar esančiomis rinkos kainomis (LPM intervencinė kaina – 169,8 Eur/100 kg, sviesto intervencinė kaina – 221,75 Eur/100 kg), jų lygis nebeatitinka gamybos išlaidų lygio. Buvo prašoma kuo skubiau aktyvuoti privataus saugojimo priemonę (lieso pieno milteliams ir sviestui) bei visiems ilgo nokinimo sūriams. Tuo pat metu pradėtos ir papildomos konsultacijos su EK, Komisaro kabinetu ir kitų valstybių atstovais dėl galimų papildomų priemonių ES lygiu.
Neturi galių?
Dėl sąžiningo vertės pasidalijimo pieno kainos grandinėje ir antikrizinio įstatymo parengimo, specialistai teigia, neturintys tokių galių:
„Ministerija nustatyti, kaip (kokiomis dalimis) turi būti pasidalyta vertė pieno produktų tiekimo grandinėje, neturi teisinių galių. Siekti tolygesnio vertės pasidalijimo galima didinant konkurenciją, stiprinant silpnesniosios šalies derybines galias bei vykdant rinkos priežiūrą, siekiant, kad nebūtų taikomi draudžiami nesąžiningi veiksmai. Lietuvoje nėra priimto ir galiojančio antikrizinio įstatymo. Tokio įstatymo parengimas ir jo priėmimas nebūtų greitas veiksmas”, – rašoma LR Žemės ūkio ministerijos atsakyme į rezoliuciją. Dėl Lietuvos Respublikos ūkių subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo tobulinimo, ministerija patikino, kad rengia įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama naujai apibrėžti draudžiamus nesąžiningus veiksmus perkant–parduodant žalią pieną, tikslingiau reglamentuoti žalio pieno kainodaros principus, jie pažadėjo Ūkininkų sąjungą kviesti į diskusijas, išsakyti savo nuomonę ir aktyviai dalyvauti įstatymo projekto rengime. Ministerija teigia, paskutiniaisiais metais pieno gamybą išplėtusių ūkių Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – SP), jų mokėjimas nenumatytas. Ministerija ieško galimybių taikyti finansinę pagalbą remdamasi kitais teisės aktais ( „karo“ komunikatu ar reglamentais, nustatančiais valstybės pagalbos skyrimą).
Sankcijų netaikymas nagrinėjamas individualiai
Į ūkininkų prašymą netaikyti sankcijų tiems, kurie investavo į plėtrą ir nebegali laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų dėl per mažų pieno kainų, ministerija teigia, kad kiekvieną atvejį nagrinės individualiai, tačiau privaloma raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo. Teigiamo atsakymo nesulaukė ir ūkininkų prašymas kompensuoti palūkanas. Pasak ministerijos specialistų, Valstybės pagalba palūkanoms kompensuoti nėra taikoma modernizavimo projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. programą, vietoj to siūlomos lengvatinės paskolos, kurias teks vėliau atiduoti. Ministerijos klerkai argumentuoja, kad Rizikos valdymo fondo įkūrimui trūksta vieningo visų žemės ūkio sektorių pritarimo, tad ši iniciatyva taip pat stringa. Rašte įvardintos dabar galiojančios kooperacijos skatinimo priemonės ir pasižadama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija padėti peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius ūkio fermos projektų rengimo procedūras, bei dalyvauti diskusijose, kurios padėtų žemės ūkio subjektams sutrumpinti pieno ūkio fermos projekto parengimo ir derinimo procesą.
Pieno dalinimas gatvėse – užsitęs?
Vartotojai pastebi parduotuvių lentynose sumažėjusias pieno kainas, tačiau ūkininkai konstatuoja, kad skerdykloms niekada dar tiek gausiai gyvulių nebūdavo priduodama. „Ūkininkų protesto akcija tęsis, iki tol, kol sulauksime esminių sprendimų, nors dabar jau daugelis pienininkų stengiasi sumažinti, ar net visiškai uždaryti ūkius. Valstybinės institucijos tik atsirašinėja, o ūkiai priversti savo produkciją pilti lauk ar atiduoti perdirbėjams už absurdišką kainą. Jei grius pieno sektorius, jį atkurti bus sunku, tai turės sudėtingas pasekmes“, – savo nuogąstavimus reiškia Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas. Jam antrina ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys. Jis tikina, kad derybos su įstatymų leidėjais jau pajudėjo, ūkininkų delegacija lankėsi pas LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris Žemės ūkio ministeriją įsipareigojo paraginti greičiau priiminėti sprendimus. Kovo pirmą dieną kreiptasi į LR Ministrę pirmininkę I. Šimonytę, LR Ūkininkų sąjunga viliasi produktyvaus politikų ir ūkininkų atstovų susitikimo.
Dana LUKAUSKIENĖ
