Pirmoji Gargždų 2-osios vidurinės laida: penkiasdešimt metų išliko artimi
Gargždų 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – „Kranto“ progimnazija – aut. pastaba) pirmos laidos abiturientai po 50 metų vėl aplankė savąją mokyklą. Nors rugpjūčio pabaigoje koridoriai ir klasės dar buvo tuščios, tačiau mokykla svetingai ir dainingai pasitiko savo buvusius mokinius. Pirmos abiturientų laidos (buvusi 11 b klasė) susitikimo dalyviai, dalindamiesi įspūdžiais, akcentavo, jog labiausiai džiugino artimos bendrystės jausmas.
Užaugo gera karta
Vienas iš susitikimo organizatorių Zigmantas Sermontis „Bangai“ sakė, kad idėją vėl susirinkti į vieną būrį palaikė dauguma klasiokų – net dvidešimt. Trijų jau nebėra tarp gyvųjų ir jų atmintis amžinojo poilsio vietoje pagerbta tylos minute.
„Entuziazmo susitikti buvo daug, tačiau galiausiai savo mokykloje susirinkome 10 klasiokų. Laimingiausios akimirkos buvo, kad kartu su mumis džiaugėsi ir mūsų gerbiama klasės auklėtoja, lituanistė Monika Vaišnorienė. Kai mes buvome jos auklėtiniai, ji vadovavo bibliotekai, ten vykdavo ir mūsų klasės susirinkimai, ten, tarp knygų, mūsų gyvenimas šurmuliavo ir per pertraukas“, – pasakojo Zigmantas.
Energinga, veržli tuometinės 11 b klasės auklėtoja M. Vaišnorienė savo ugdytiniams gerų žodžių negailėjo ir po 50 metų. „Esate man gražesni ir brangesni netgi nei tada, kai 1972-ųjų rugsėjį peržengėte naujos mokyklos slenkstį. Prisiminimų įdomių, prasmingų tikrai gausu. Regis, ne taip seniai buvote abiturientai, o mūsų mokyklą jau baigė kelios kartos: ir jūsų vaikai, galbūt kažkieno ir anūkai. Geri vaikai buvote, geri žmonės užaugote. Dori, nuoširdūs, darbštūs. Sveikatos visiems, Dievo palaimintų metų linkiu“, – nuoširdžiai savuosius auklėtinius susitikime sveikino klasės vadovė. „Esame dėkingi už viską, ką mums, jauniems, nepatyrusiems, miela auklėtoja, davėte“, – atsakė buvę auklėtiniai.
„Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė, beje, ji taip pat yra baigusi 2-ąją vidurinę, tik jaunesnėje laidoje, širdingai sutiko buvusių abiturientų būrelį, surengė ekskursiją po pasikeitusią mokyklą, o dabartinės trys mokinės – dainos studijos „Bangelės“ dainininkės ( vadovė Rasa Linkienė) – sujaudino gražiomis dainomis.
„Esame labai dėkingi progimnazijos vadovei Vilijai už nuoširdumą, mūsų susitikimo pagerbimą“, – dalindamasis su „Banga“ gražiais įspūdžiais ir nuotraukomis iš buvusių abiturientų susitikimo po 50 metų kalbėjo Z. Sermontis.
Gargždų 2-oji vidurinė mokykla buvo pastatyta 1972 m. Tai buvo priauganti mokykla: vyriausios klasės – devintokų. Jiems vadovavo ir po trejų metų gabią pirmąją abiturientų laidą išleido atsakingi, moksleivių itin gerbiami ir mylimi klasių vadovai M. Vaišnorienė ir šviesaus atminimo Antanas Saja. Abu auklėtojai itin mėgo keliauti, tad kelionių magija užkrėtė ir savo ugdytinius. Pirmoji laida 2-ojoje vidurinėje mokykloje buvo ypatinga: į ją lygiavosi visos žemesnės klasės. Pirmieji abiturientai mokykloje užkėlė ir gero mokymosi, ir aktyvios popamokinės veiklos kartelę.
Jausmais ištikimi Gargždams
Įspūdžiais apie susitikimą mokykloje po 50 metų pasidalijo ir Elona Žukaitė -Jurkevičienė,
buvusi Gargždų 2-osios vidurinės mokyklos pirmosios laidos abiturientė:
1972 m. rugsėjį Gargžduose didelis įvykis: savo gyvenimą pradėjo 2-oji vidurinė mokykla. Mes, jos mokiniai, jautėmės išskirtiniai, galėdami mokytis naujoje mokykloje. Mums, dviem devintoms klasėms, teko garbė trejus metus būti vyriausiais mokykloje.
mokiniai, jautėmės išskirtiniai, galėdami mokytis naujoje mokykloje. Mums, dviem devintoms klasėms, teko garbė trejus metus būti vyriausiais mokykloje.
1975 m. mokyklą baigėme dvi vienuoliktos klasės, iš viso 45 abiturientai. Mūsų, 11b klasę, baigė 23, iš jų 13 merginų ir 10 vaikinų. Dabar, praėjus 50 m., jau trijų klasiokų nebėra tarp gyvųjų.
Rugsėjis vėl kviečia pradėti mokslo metus, o mes, baigę mokyklą prieš 50 m., susitikimo išvakarėse dalyvavome Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiose, kuriose meldėmės už savo klasės mirusius ir gyvus mokinius bei mokytojus.
Rugpjūčio 23 d. sugrįžome ir nedrąsiai vėl pravėrėme buvusios Gargždų 2-osios vidurinės, o dabar „Kranto“ progimnazijos duris. Mus svetingai pasitiko mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė, jaunosios dainininkės su mokytoja. Smagu buvo matyti jaukiai tvarkomą mokyklą, jaunųjų dainininkių atliekamas mūsų jaunystės laikų dainas. Tačiau labiausiai norėjome vėl apsilankyti bibliotekoje, nes mūsų klasės auklėtoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Monika Vaišnorienė daug metų buvo jos šeimininkė. Tad visos smagiausios klasės akimirkos susijusios su šia vieta. Džiugu buvo vėl matyti klasiokų veidus, šypsenas. Kai kurie jų kartu mokyklos gyvenimo kelią praėjo nuo pirmos klasės ar net nuo darželio. Atrodo, kad tie 50 m. prabėgo labai greitai, nepastebimai. Nors per tą laiką užaugo mūsų vaikai, anūkai, kai kas susilaukė net proanūkių. Dauguma jau džiaugiasi senjorų gyvenimo privalumais.
Ar skiriasi mokyklos gyvenimas tada ir dabar? Mes tikrai negalime skųstis savo laiku mokykloje. Tuomet mokytojų kolektyvas buvo jaunas (nors tada neatrodė taip), be pamokų, turėjome įvairios popamokinės veiklos. Gyvenimas mokykloje tekėjo nenuobodžiai. Mūsų auklėtojos M. Vaišnorienės pastangomis ir iniciatyva buvome labai keliaujanti klasė. Žinoma, turėjome apsiriboti buvusia Sovietų sąjunga, tuomet gi į vakarietišką užsienį neišleisdavo. Nors tada nebuvo turizmo agentūrų, mūsų klasės vadovė pati puikiai planavo keliones, sudarinėjo maršrutus ir atlikdavo visą organizacinį darbą. Keliavome po Lietuvą, pasiekėme Rygą, Peterburgą, Kijevą, Karpatus. Daug visko įdomaus buvo. Svarbiausia, kad net po 50 m. tarp mūsų išliko bendrumo jausmas. Norėjosi kiekvienam padėkoti už sukurtas nuoširdžias susitikimo akimirkas, kurias įsidėjome į savo širdis.
Prabėgus tokiam metų skaičiui galime pasidžiaugti, kad mūsų auklėtoja šalia, visai nepasikeitusi, tokia pat jaunatviška ir energinga. Laiko tėkmė parodė, kad kiekvienas rado savo vietą gyvenime, tapo dorais žmonėmis. Svarbiausią egzaminą – gyvenimo – sėkmingai išlaikėme. Tai aukščiausias buvusių mokytojų ir auklėtojos darbo įvertinimas.
Dauguma mūsų liko ištikimi Gargždams, jo apylinkėms, Klaipėdai. Po vieną klasioką gyvenimą kuria Vilniuje, Molėtuose, Kuršėnuose, Anglijoje, Airijoje, JAV. Visi kiti – netoliese. Matyt, Gargžduose tikrai gyventi gera.
Vilija BUTKUVIENĖ
Organizatorių nuotr.
