Pirmosios pagalbos mokymai pravers ir kasdienybėje
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui neseniai paskelbus apie pirmosios pagalbos mokymus, atsirado dešimtys norinčiųjų atnaujinti žinias. Biuro specialistės svarsto, gal susidomėjimą, kaip nukentėjusiajam teikti pirmąją pagalbą, sustiprino Rusijos karas Ukrainoje. Vis dėlto pirmosios pagalbos žinių pasikartojimas pravers ir taikioje kasdienybėje.
Norintieji dar registruojasi
Kovo mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pradėti organizuoti nemokami teoriniai ir praktiniai pirmosios pagalbos mokymai vyksta ne tik Gargžduose, bet ir Rietave, Skuodo rajone. Visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja visuomenės sveikatai Dalia Petrikienė patikino, jog esant poreikiui šie mokymai bus tęsiami balandžio mėnesį.
Juos veda visuomenės sveikatos specialistės D. Petrikienė, Rima Leonauskienė, Dovilė Driezė ir Ieva Tarozė. Lankytojai gali rinktis jiems patogų laiką. Būtina išankstinė registracija, nes sudaromos 8–10 asmenų grupės.
Mokymuose jau dalyvavo keliasdešimt Klaipėdos rajono gyventojų, dar yra užsiregistravusiųjų. Dauguma jų anksčiau yra mokęsi teikti pirmąją pagalbą, nes tai privaloma statutiniams pareigūnams; asmenims, dirbantiems švietimo, kultūros, sporto, apgyvendinimo, sveikatinimo ir grožio sferose; darbuotojams, kuriems darbe tenka susidurti su kenksmingais veiksniais ar pavojingomis užduotimis; būsimiesiems bet kokių transporto priemonių vairuotojams; asmenims, savo veikloje vienaip ar kitaip susiduriantiems su ginklais; asmenims, dirbantiems gelbėjimo tarnybose.
Panika nepadės
Į tą pačią situaciją skirtingi žmonės reaguoja skirtingai. Vieni alpsta pamatę kraujo lašą, kitiems ir stipriai srūvantis kraujas nekelia panikos, sugeba susikaupti, kad galėtų padėti nukentėjusiajam, jei šalia nėra medikų. „Ekstremalioje situacijoje svarbiausia nugalėti stresą. Bet kaip tai padaryti? – pirmosios pagalbos mokymų lankytojų praėjusią savaitę klausė Visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja visuomenės sveikatai D. Petrikienė. – Pirmiausia giliai įkvėpkite, iškvėpkite, jei reikia, trumpam užsimerkite ir taip nusiraminę imkitės reikalingų veiksmų.“ Kad išgąstis iš pradžių slopina sugebėjimą susikoncentruoti, specialistė iliustravo asmenine patirtimi, kai užspringus dviejų savaičių kūdikiui pirmoji į galvą šovusi mintis buvo skambinti vyrui. „Mane apėmė panika, nors ir žinau, kaip reikia elgtis užspringus kūdikiui. Vyras niekuo nebūtų galėjęs padėti, nes veikti reikėjo nedelsiant“, – akcentuodama būtinybę sudėtingomis aplinkybėmis išlaikyti ramybę, prisipažino D. Petrikienė.
Įvertinti situaciją
Eismo avarijose nukentėjusiems žmonėms padėti reikia gerai įvertinus situaciją. Juk būna, kad pro šalį važiuojantieji atsitrenkia į mašinas avarijos vietose, kai nukenčia ir atvykę greitosios pagalbos medikai. Yra atvejų, kai noras padėti nukentėjusiajam jo būklę dar labiau pablogino.
„Autobusas užkabino per perėją ėjusią mergaitę. Pro šalį važiavęs žmogus įsikėlė ją į automobilį ir vežė į ligoninę. Viskas baigėsi baudžiamąja byla padėjusiam žmogui, nes jo veiksmai pakenkė nukentėjusiajai labiau nei sužeidimas“, – sakė pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas Simonavičius, pateikdamas atvejį iš savo, advokato, veiklos. Jo nuomone, geriau kviesti medikus ir neturint pakankamai medicinos žinių avarijoje nukentėjusio žmogaus nejudinti, juo labiau jo nevežti savo automobiliu.
„Kaip elgtis, jei kambaryje atradote ant grindų gulintį žmogų? – mokymų lankytojų klausė D. Petrikienė. – Pirmiausia būtina suprasti, ar jis sąmoningas, t. y. paklausti, kas nutiko. Jei žmogus neatsako, įvertinti kvėpavimą: prie jo burnos dedame ausį ir bandome pajausti kvėpavimą. Jei žmogus kvėpuoja, bet neturi sąmonės, guldome į stabilią šoninę padėtį ir kviečiame pagalbą tel. 112.“ Jei Bendruoju pagalbos telefonu teikiami nurodymai, kaip elgtis šalia esančiam žmogui, jais ir reikia vadovautis. Stresinėje situacijoje be abejonės praverstų pirmosios pagalbos teikimo žinios.
Visuomenės sveikatos biuro mokymuose lankytojams buvo priminta, kaip nukentėjusiajam, jei jis nekvėpuoja, paguldžius ant nugaros atlikti širdies masažą. Jį, pasak visuomenės sveikatos specialistų, pandeminiu laikotarpiu siekiant išvengti užsikrėtimo koronavirusu rizikos, rekomenduojama atlikti be įpūtimų. „120 ritmingų ir stiprių krūtinės ląstos paspaudimų reikia daryti pačiam skaičiuojant. Nukentėjusiojo galva turi būti šiek tiek atlošta, kad kvėpavimo takai būtų laisvi“, – mokė D. Petrikienė.
Teorija ir praktika
Jeigu abejojame, ar verta pasikartoti pirmosios pagalbos teikimo žinias, pasvarstykime, ar žinotumėme, kaip gaivinti kūdikį, kaip tvarstyti įvairias žaizdas, kaip sustabdyti kraujavimą, naudojant turniketą, kuris yra naujojoje pirmosios pagalbos vaistinėlėje, skirtoje vairuotojams. „Atsidūrę ekstremalioje situacijoje galime neturėti visų būtinų pagalbos teikimo priemonių, tačiau vietoj jų galima panaudoti tai, kas yra po ranka. Pavyzdžiui, kraujavimui stabdyti tiks ir šalikas, ir suplėšyti marškiniai“, – išlikti blaiviai mąstančius skatino visuomenės sveikatos specialistė.
Mokymuose naudojami muliažai ir kiekvienas dalyvis gali pabandyti gaivinti tiek kūdikį, tiek suaugusįjį, išmokti padėti užspringusiam, kraujuojančiam, sušalusiam ar patyrusiam saulės smūgį, įvairių nudegimų žmogui.
Mokymų dalyviai svarstė, ar nelaimės vietoje laukti atvykstančių greitosios pagalbos medikų, ar patiems vežti nukentėjusįjį į ligoninę: „Gali būti, kad iškviesti medikai pateks mieste į spūstį, o laikas eis, arba gali užtrukti vykdami į kaimišką vietovę, pasiklysti.“ Vis dėlto prieš nusprendžiant patiems vežti į gydymo įstaigą nukentėjusįjį reikėtų įvertinti jo sužeidimus ir situaciją, ar saugu, ar nepadarysime daugiau žalos. Patyrusiam traumą žmogui vairuoti automobilio nereikėtų, nes gali aptemti sąmonė arba ją gali net prarasti.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
