Potvynio grėsmė – išbandymas ir Klaipėdos rajonui
Šią savaitę per vieną parą žiema savo kailį keičia ne kartą: tai sninga, tai vėjo gūsis įsisuka, tai saulė prašvinta. Didžiuliai sniego kauburiai stūkso gatvių pašonėse, ledo sangrūdos grasina išeiti iš vandenų ribų. Pavasario išvakarėse kai kurių Klaipėdos rajono vietovių, ypač pamaryje, laukia dar vienas išbandymas: potvynio grėsmė. Minijos upė irgi nebeišgali suvaldyti savo krantų: ko gero, ir vėl ji smalsaus, kaip gyvena netoliese įsikūrusių sodybų žmonės.
Pasak tarnybų, gyventojai, gyvenantys potencialiose užliejimo teritorijose, apie galimas grėsmes yra perspėjami iš anksto. Visiems rekomenduojama sekti oficialią informaciją, kurią skelbia savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per LT72.lt kanalus ir kitas institucijas.
Situacija nuolat stebima
Klaipėdos rajono savivaldybė šią savaitę praneša, kad, pradėjus intensyviau tirpti sniegui, tikėtina, kad su potvyniu susidurs Priekulės seniūnijos Liaunų, Šilininkų, Būdviečių, Stragnų II bei Rokų kaimai, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – Alksniai, Sendvario seniūnijoje – Purmaliai, taip pat Vėžaičių seniūnijoje esantis Utrių kelias, Pylos gatvė, keletas sodybų – ir Agluonėnų seniūnijoje. Su potvynio zonose gyvenančiais gyventojais palaikomas nuolatinis asmeninis ryšys. Informacija dalijamasi ir su seniūnaičiais, bendruomenėmis, aptariami konkretūs pasirengimo veiksmai. Taip pat numatytos laikino apgyvendinimo vietos, jei gyventojams prireiktų evakuotis iš savo namų. Savivaldybė informuoja, jog šiuo metu situacija kol kas yra stabili, tačiau ji nuolat stebima, koordinuojami veiksmai, paruoštos techninės priemonės, o visos atsakingos tarnybos yra pasirengusios operatyviai reaguoti į galimas grėsmes.
„Savivaldybės specialistai nuolat stebi vandens lygį upėse, bendradarbiauja su Nacionaliniu krizių valdymo centru, analizuoja hidrologines prognozes. Į posėdžius renkasi ir Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Čia jau ne kartą aptartas išankstinis pasiruošimas galimiems potvyniams, veiksmų koordinavimas, institucijų bendradarbiavimas ir kiti veiksmai“, – pasakoja Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus, Operacijų centro vadovas.
Vandens lygio pokyčius ir potvynio pavojų galima stebėti interaktyviame Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos žemėlapyje https://www.meteo.lt/dabar/vandens-telkiniai/.
Galingas siurblys – retenybė apskrityje
„Banga“ teiravosi, kokias technines priemones, užklupus potvyniui, Klaipėdos rajono savivaldybė galėtų panaudoti. „Visos rajono seniūnijos ir ugniagesių komandos yra aprūpintos generatoriais. Ugniagesiams perduota ir valtis, kuri prireikus galėtų būti naudojama gyventojų evakuacijai ar kitoms gelbėjimo operacijoms“, – informuoja rajono Savivaldybės administracija. Seniūnijos yra nusipirkusios smėlio maišų, kurie naudojami pylimams stiprinti, neleidžiant vandeniui prasiveržti per viršų.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės valdybos viršininkas Vidas Kerševičius Gargžduose vykusiame veiklos ataskaitos susirinkime pasidžiaugė, kad būtent Klaipėdos rajono savivaldybė yra įsigijusi ir itin galingą vandens motorinį siurblį, kuris per valandą gali ištraukti 620 kubinių metrų vandens, taip pat – 88 kilovatų generatorių. Pastebėta, kad tokios įrangos Klaipėdos apskrityje ne visos kaimyninės savivaldybės turi. Ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus nuolat stebėti situaciją aplink savo valdas, išvalyti kanalizaciją ir pralaidas, užtikrinti turto saugumą rūsiuose ir būti itin atsargiems keliuose.
Klaipėdos rajono savivaldybė praneša, kad reaguoti į galimas grėsmes pasirengusios visos Klaipėdos rajono specialiosios tarnybos – ugniagesiai gelbėtojai, UAB „Klaipėdos rajono energija“, seniūnijos.
Pralaužą uždengė savo kūnais
Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Kriaučiūnienė sako, kad itin dideli potvyniai Lietuvoje nebuvo fiksuoti jau ilgą laiką, todėl visuomenė linkusi nuvertinti jų pavojų. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad per artimiausius du dešimtmečius ledo sangrūdų sukelti potvyniai gali vėl tapti labai pavojingi, o jų poveikis būtų didžiulio masto.
Siekiant sumažinti galimą žalą, tarptautiniame ICEREG projekte kuriamas specialus modelis, leidžiantis perspėti apie ledo sangrūdų potvynius dar prieš jiems prasidedant. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai pabrėžia, kad toks sprendimas suteikia itin svarbų laiką pasiruošimui ekstremalioms situacijoms.
Didžiausias XX amžiuje potvynis, kuris atsiliepė ir pamariui, Nemuno žemupyje užfiksuotas 1958 metais. Tų metų pavasarį Lietuvos pusėje esančioje Nemuno deltoje buvo užlieta 570 km². Potvynis prasidėjo vėlai, balandžio antroje pusėje. Apie 10 dienų Nemunu tekėjo didžiulis kiekis vandens (7 000–8 000 m3/s). Toks kiekis nespėjo nutekėti į jūrą, todėl staigiai kilo Kuršių marių vandens lygis. Mariose buvo pasiektas rekordinis vandens lygis – 1,84 m. Buvo aukštinami apsauginiai pylimai, nepaisant to, viename ruože pylimą vanduo pralaužė. Kad pataisytų pralaužą, grupė vyrų, susirišę vienas su kitu diržais, brido į vandenį ir pralaužtą plyšį uždengė savo kūnais, kad kiti tuo metu galėtų užtaisyti pralaužtą vietą akmenimis ir maišais su smėliu.
Patiems pasirūpinti apsauga
Kokia bebūtų banaliai karti frazė „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, galimam potvyniui turi ruoštis ir patys gyventojai, ypač gyvenantys apsemiamose teritorijose. Svarbiausia – laiku įvertinti rizikas ir imtis prevencinių veiksmų, nes tik taip galima išvengti žalos.
Į specialistų patarimus neretai atsainiai numojama ranka: atseit buvo tų potvynių. Bet gal vienas kitas naudingas sprendimas šiek tiek palengvintų buitį potvynio grėsmės akivaizdoje. Mat gyventojams rekomenduoja turėti patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį); neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę ir kt.); pasirūpinti ne mažiau kaip 10 parų ilgai negendančiais maisto produktais bei reikalingais medikamentais, geriamuoju vandeniu, degtukais, žvakėmis, žibintais, malkomis; mobiliuoju telefonu ir atsarginiais maitinimo elementais. Be abejonės, kiekvienas gi susipranta apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ir dujų sistemose nedelsiant pranešti atitinkamoms tarnyboms, o nutikus nelaimei ar prireikus skubios pagalbos skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Beje, draudimo ekspertai pastebi, kad su klimato kaita potvyniai Lietuvoje dažnėja ir tampa vis stipresni, todėl svarbu iš anksto pasirūpinti savo turto apsauga.
Apsidraudusiems svarbu, kad potvynio rizika įprastai būna įtraukta į būsto draudimo apsaugą, išimtis taikoma tik jei konkreti teritorija patenka į Aplinkos apsaugos agentūros sudarytą padidintos potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapį. Tiesa, jei vanduo jau kėsinasi veržtis į namus, skubiai apsidrausti jau nepavyks – galima nebent apsisaugoti nuo ateities įvykių.
Reda MILVYDIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
