Prekybos centras – ne skaitykla
Trečiadienį pasirodė išskirtinis „Bangos“ numeris – spalvotesnis ir storesnis nei įprastai, nes labai norėjosi atspindėti savaitgalį praūžusio miesto gimtadienio akimirkas. Tikimės, jog tai įvertino ir mūsų skaitytojai. Tačiau nuotaiką sugadino viename prekybos centre atidžiai „Bangą“ skaitantis vyriškis.
Sakysite, kas čia blogo? Ogi tai, kad jis tai daro nuolat, bet laikraščio niekada neperka. Žmogus ilgai stovėjo prie spaudos stendo, iš pradžių atidžiai susipažino, ką rašo „Banga“, po to pasiėmė kitą laikraštį skaityti. Pasisotinęs informacijos iki valiai, sukišo laikraščius į lentyną ir nuėjo savo reikalais. Nei pardavėjos, nei apsaugininkai neperspėjo vyriškio. Betgi čia tarsi vagystė! Laikraštis tokia pat prekė kaip ir, sakykime, maisto produktai, buities prekės. Kažkodėl parduotuvėje neužkandžiaujame, nemaigome mėsos gabalo, neatsilaužiame duonos, neatsikandame dešros ar agurko, neužsigeriame sultimis ar mineraliniu. Nešauna į galvą kremu rankas pasitepti ar dantis išsivalyti. O jeigu ir šauna, tai tada tą prekę, jau pradėtą naudoti, privalome nupirkti!
Sukurti laikraštį ir jį atspausdinti spaustuvėje, išplatinti parduotuvėse kainuoja nepalyginamai brangiau, nei iškepti bandelę, nors ir „Banga“, ir bandelė kainuoja po 50 centų. Kodėl yra manančių (beje, skaitančių nenusipirktą leidinį prekybos centruose yra ne vienas), kad taip elgtis galima? Norite skaityti veltui? Eikite į bibliotekos skaityklą!
Tikimės, jog nuolatinis mūsų skaitytojas prekybos centre susimąstys: laikraštį pagaliau nusipirks ar užsiprenumeruos. Beje, dabar kaip tik prenumeratos laikas.
Vida VALAITYTĖ
Aut. nuotr.
