Priekuliškės tapyboje – ryškūs potėpiai ir emocijos
„Visada mėgau kurti, komponuoti, improvizuoti, atrasti ką nors naujo. Jau trejus metus lankau Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą. Savo darbuose labiausiai mėgstu išreikšti emocijas. Dažnai pradedu tapyti naktį, nes tada atsiranda daug neįprastų idėjų“, – sako jaunoji kūrėja V. Almas.
Klaipėdos rajono jaunuoliai žavi kūrybiškumu. Štai talentingoji 16-metė priekuliškė Vivjana Almas neseniai Drevernos kultūros namuose eksponavo pirmąją savo personalinę tapybos darbų parodą. Merginos kūryboje vyrauja ryškios spalvos ir potėpiai. Talentingoji mergina tapyba neapsiriboja ir save realizuoja fotografijos bei mados pasaulyje.
– Kuo sužavėjo ir įtraukė tapyba?
– Tapyba man teikė malonumą. 2017 metais, pradėjusi lankyti Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklą, atradau ne tik tapybos pasaulį, bet lyg iš naujo pažinau ir save. Pirmaisiais metais bandžiau surasti savo stilių. Tapiau abstrakčiai, greitai ir kiek savotiškai. Žinoma, pažintį su daile pradėjau ne tik dėl savo pastangų, bet ir mokytojų pagalbos. Ypač nuoširdžiai dėkoju kuratoriui Augustinui Burbai.
– Ką byloja Tavo piešiniai?
– Vaizduoju kasdienius dalykus. Galbūt net buitinius, tokius, kurie šiuolaikiniam žmogui yra aktualiausi. Labiausiai mėgstu tapyti žmones. Juos perteikti įvairiausiose situacijose: sėdinčius, susimąsčiusius ar pavargusius.
Savo kūryba tarsi sakau, kad svarbiausia gyvenime išlaikyti balansą. Aš noriu parodyti žmonėms, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų negu stresas, nuovargis, pyktis. Laimė – tai džiaugsmas, kūryba, meilė.
– Tapyboje Tau svarbiausia išreikšti emocijas? Kokias? Kokius būdus tam pasitelki?
– Tapydama mėgstu improvizuoti. Emocijoms išreikšti pasitelkiu spalvas, struktūras, potėpius, personažus.
– Kas suteikia įkvėpimo?
– Mane įkvepia muzika. Mėgstu klausyti alternatyvaus, melancholiško ir klasikinės muzikos žanro. Taip pat turtina gyvenimiškos patirtys, gamta, menininkų darbai. Ypač domiuosi P. Picasso kūryba.
– Minėjai, kad mėgsti improvizuoti. Pasidalink pačia neįprasčiausia idėja?
– Norėčiau tapyti darbą, kuriame būtų įkomponuoti gamtos elementai, tokie kaip medžių šakos, samanos, smėlis, o spalvas pasigaminčiau pati. Kol kas to dar neįgyvendinau, bet artimiausiu metu planuoju šią idėją realizuoti.
– Neseniai pristatei personalinę parodą. Kaip ją apibūdintum skaitytojams?
– Mano parodos pavadinimas „Slyvų arbata“. Tokį pavadinimą pasirinkau, nes joje vyrauja kiek paslaptingi, bet tuo pačiu „saldoki“ kūriniai. Neviešinau paveikslų pavadinimų, nes norėjau patiems parodos lankytojams leisti sugalvoti pavadinimus. „Slyvų arbatoje“ dominuoja žmonės ir buitinė atributika. Joje galite išvysti kasdienių motyvų, taip pat dominuoja ryškios spalvos ir potėpiai. Tiesa, anksčiau mano tapybos darbai jau buvo eksponuoti masinėse parodose.
– Ne tik tapai, bet užsiimi ir fotografija?
– Fotografuoju skaitmeniniu ir juostiniu fotoaparatu. Fotografija mane žavi taip pat, kaip ir tapyba. Nuo pat mažens mėgdavau kažką pagauti savo kadruose. Labiau gilintis į fotografiją pradėjau nuo 14 metų, o juostiniu fotoaparatu fotografuoju dar visai neseniai.
Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
