Priekuliškiai priešinasi medicinos įstaigos pertvarkai nepaisydami ateities
Antradienį, kai Priekulės bažnyčios varpai kvietė į vakarines pamaldas, dalis miestiečių ir aplinkinių gyvenviečių žmonių rinkosi į Kultūros centrą ne su adventinės ramybės nuotaikomis. Priekuliškiai nepatenkinti, kad pagal Sveikatos ministerijos reformos gaires Priekulės PSPC prijungs prie Gargždų ligoninės ir tai vadina ydingu Klaipėdos rajono valdžios sprendimu.
Į susitikimą su gyventojais atvykęs rajono meras Bronius Markauskas patikino, jog Priekulės PSPC niekas nesiruošia naikinti, vietiniams žmonėms ir ateityje niekur nereikės važiuoti dėl pirminio lygio paslaugų, o pertvarka yra galimybė gauti daugiau lėšų ir būtent Priekulės PSPC plėsti paslaugas pacientams, optimizuoti administracinį valdymą, diegti mobilųjį aptarnavimą ir kt. Rajono vadovas kvietė žiūrėti ne tik į esamą padėtį, bet ir mąstyti apie netolimos ateities perspektyvą. Tačiau įsiaudrinę susirinkusieji nenorėjo klausytis jokių argumentų, reikalavo palikti situaciją Priekulės PSPC tokią, kokia ji yra dabar ir žadėjo kreiptis į teisines institucijas, kad užprotestuotų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl Priekulės PSPC prijungimo kuriant Klaipėdos rajono sveikatos centrą.
Abejojo dėl ateities
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas sujungti Gargždų ligoninę, Gargždų, Paupių ir Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centrus (PSPC) ir įkurti Klaipėdos rajono sveikatos centrą, sukėlė priekuliškių medikų ir gyventojų nepasitenkinimą. Pasklido šnekos, jog nebeliks Priekulės PSPC, gydytojai išeis iš darbo ir žmonės nebegaus paslaugų. Antradienį su priekuliškiais susitikęs rajono meras B. Markauskas patikino, kad pertvarka išgelbės šį centrą, nes nors dabar jis dirba stabiliai, tačiau ateities perspektyva įgyvendinant naujus reformos reikalavimus, pritraukiant specialistus, modernizuojant paslaugų pacientams prieinamumą kybo ant plauko.
Klaipėdos rajono sveikatos centro steigimo motyvai yra ne paslaugų tolinimas, o jų gerinimas: aukštesnė aptarnavimo kokybė visame viešajame sektoriuje; efektyviau suvaldomos grėsmės veikiant vienoje įstaigoje, susijusios su karo, pandemijos ir kt. grėsmėmis; mobilių PSPC paslaugų diegimas; mobilių odontologinių paslaugų gulintiems pacientams teikimas; nuotolinių – telemedicinos paslaugų teikimas; naujos įrangos įsigijimas pacientų nuotoliniam sveikatos būklės stebėjimui ir prevencijai; naujų šeimos gydytojų, lengvesnis slaugos personalo ir gydytojų specialistų pritraukimas, slaugos paslaugų namuose plėtra; paslaugos tęstinumo užtikrinimas (po paciento grįžimo iš stacionarios gydymo įstaigos) visose viešosiose įstaigose, veikiančiose kaip vienam juridiniam vienetui.
Laiške išsakė nepritarimą
Priekuliškiai praėjusią savaitę el. laišku pakvietė nacionalinės, regioninės, vietinės žiniasklaidos atstovus į susitikimą Priekulėje su rajono valdžios atstovais, kur ketino pareikšti griežtą „ne“ Priekulės PSPC jungimui prie Gargždų ligoninės, kuriai tektų „perduoti reorganizuojamos įstaigos teises ir pareigas“. Kodėl, anot jų, prijungimas vyksta vienašališkai, tik struktūriniu būdu, kai Priekulės PSPC gali dalyvauti Sveikatos centro steigime funkciniu (sutarčių) būdu?
Priekuliškiai išplatintame žiniasklaidai laiške teigė, kad rajono Savivaldybės taryba nesitarusi su bendruomene priėmė sprendimą nuo 2024 m. balandžio 1 d. Priekulės PSPC prijungti prie Gargždų ligoninės atimant teisę į atskirą juridinį vienetą. „Ar šie pokyčiai pagerins pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, ar supaprastins paciento kelią paslaugai gauti? Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos paskubomis pasirinkto būdo dalis Priekulės PSPC medikų ketina palikti savo darbo vietas.<…> Priekulės PSPC finansiškai stabili, geri darbo rezultatai, ir dabar bendradarbiauja dėl kai kurių paslaugų teikimo su Gargždų ligonine ir Gargždų PSPC sutarčių pagrindu. Nuogąstaujame dėl pokyčių, nepritariame valdžios sprendimui ir šiuo metu gyventojai renka parašus“, – buvo rašoma kvietime žiniasklaidos atstovams.
Šią savaitę pakviesti priekuliškių rajone lankėsi ir įvairių televizijų žurnalistai, kurie situaciją aiškinosi su rajono meru B. Markausku, Priekulės PSPC medikais ir priekuliškiais. Priekulės PSPC vyr. gydytoja Laima Simenienė antradienį žiniasklaidai kalbėjo, jog čia yra prisirašę apie 5 tūkst. gyventojų, čia jiems patinka, nes visas paslaugas gauna vietoje – šeimos gydytojas viską daro savo kabinete. „Sužinojus apie prijungimą prie Gargždų ligoninės, darbuotojus ištiko šokas: dirbame 20 metų ir mūsų rezultatai buvo vieni iš geresnių. Kas bus prijungus prie prastesnius rezultatus turinčių įstaigų? Kas garantuos, kad atlyginimai išliks tie patys? Mus tai slegia. Sako, jog sujungimas atvers daugiau investicijų, o paklausus, ką nuveiks mūsų pacientų gerovei, atsakymo negavome.“ Žurnalistams interviu pasiteiravus, ar neprijungus Priekulės PSPC ši galėtų pagerinti paslaugas, L. Simenienė atsakė, jog įstaiga turi sukaupusi nemažą lėšų rezervą ir galėtų investuoti. Koks lėšų rezervas sukauptas, kam jis planuojamas naudoti – ar atlyginimams, priedams darbuotojams, ar kokioms nors konkrečioms investicijoms, vadovė nenurodė.
Susitikimo Priekulės kultūros centre metu salėje kažkas replikavo, kad priekuliškių medikų vidutinis mėnesinis atlyginimas esąs apie 3 300 eurų, o gargždiškių – apie 1 700 eurų. Tai ar prijungus prie Sveikatos centro nenukentės Priekulės medikai, ar jų atlyginimų nesulygins su kitais – buvo reiškiamos tokios abejonės.
Meras paneigė gandus
Į susitikimą Priekulės KC salėje susirinko apie 100 priekuliškių, atvyko rajono meras B. Markauskas, vicemerai Violeta Riaukienė ir Vytautas Butkus, mero patarėjas Jevgenijus Bardauskas, keli rajono Tarybos nariai, Savivaldybės specialistai, Gargždų ligoninės direktorė Neringa Tarvydienė. Meras apgailestavo, kad artėjant gražiausioms metų šventėms tai nešventinis susitikimas, ir patikino, jog sveikatos įstaigų pertvarka reikalinga, kad ateityje netektų gesinti gaisrų. Jis priminė, kad rudenį apie tai kalbėjosi ir diskutavo su šio centro medikais. Priekuliškiai salėje replikavo, jog apie pertvarką išgirdę tik dabar. Anot mero, tiek Lietuvoje, tiek rajone apie sveikatos įstaigų pertvarką diskutuojama jau pusantrų metų, ir kas domėjosi, tas susipažino.
„Mūsų tikslas – paneigti gandus, kad bus uždarytas Priekulės PSPC, Drevernos medicinos punktas. Čia kaip ir anksčiau bus teikiamos paslaugos, ir ateityje jų bus dar daugiau, – kalbėjo B. Markauskas. – Priekuliškiams turi būti teikiamos visos privalomos paslaugos – dabar neteikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos pacientams į namus, paliatyvioji slauga į namus. Kažin ar gyventojai žino, kad tuo gali naudotis?“
Meras akcentavo, jog svarbiausia ne įstaiga ar savivaldybė, o gyventojų interesai, todėl tikėjosi, kad bus rastas kompromisas. „Perspektyvoje įžvelgiame grėsmę, kad po kelerių metų gali nelikti Priekulės PSPC, nes dirbančių šeimos gydytojų amžiaus vidurkis – 67 m. Viso medicininio personalo amžiaus vidurkis – 61,2 m. Ateityje kyla problema, kad nebebus kam rūpintis pacientais, – nelinksmomis įžvalgomis dalijosi B. Markauskas. – Per 21 metus čia neatėjo nė vienas jaunas gydytojas, išskyrus odontologą. Tikiuosi, kad, įkūrus Sveikatos centrą, bus lengviau pritraukti jaunus gydytojus.“
„Svarbu ir tai, kad 2030 m. šeimos gydytojo, dirbančio 1 etatu, komandoje atsiranda slaugytojas (2 etat.), atvejo vadybininkas (0,5 etat.), socialinis darbuotojas (0,2 etat.), akušeris (0,2 etat.), kineziterapeutas (0,2 etat.), gyvensenos specialistas (0,2 etat.), apylinkės administratorius (0,5 etat.). Šis reikalavimas yra dar viena jungimo priežastis, jau dabar matosi, kad maža įstaiga nesugebės užtikrinti šių specialistų komandos, vėl perskirstys krūvius esamiems darbuotojams, uždėdami papildomas funkcijas, kas problemos neišspręs, nes darbo valandos nebus pailgintos ir žmogiškųjų išteklių nebus pritraukiama“, – paaiškino meras.
Meras minėjo ir kitus Sveikatos centro privalumus: administracinės naštos mažinimą – šeimos gydytojai daugiau laiko galėtų skirti pacientams. Jis paneigė mitą, jog priekuliškiai privalomai turės važiuoti į Gargždų ligoninę – kaip ir anksčiau pacientai galės rinktis antrinio lygio gydymo įstaigą.
„Situacija Klaipėdos ligoninėse nėra palanki – nuvežtus ligonius neretai siunčia atgal, į Gargždus, – kalbėjo B. Markauskas. – Įsteigus Sveikatos centrą, žadama skirti 4,1 mln. eurų. Planuojame stiprinti Gargždų ligoninę, tikimės, kad po kelerių metų kai kurių paslaugų važiuosite čia. Darysime viską, kad Sveikatos centras būtų patrauklus. Esu jūsų išrinktas ir jaučiu didelę atsakomybę.“
Įaudrinti skleidžiant kalbas
Rajono valdžios atstovai tikėjosi konstruktyvaus pokalbio, buvo pasiryžę atsakyti į visus priekuliškių klausimus, bet susirinkusieji sunkiai tvardėsi klausydamiesi mero ar kitų kalbėjusiųjų. Įsiaudrinę priekaištavo, kad nesitarę su gyventojais prievarta nori prijungti prie Gargždų ligoninės ir esą pabloginti pacientų situaciją, svaidė replikas, kad valdininkai atitrūkę nuo realybės, kad galėtų uždaryti Gargždų ligoninę, nes Klaipėdos gydymo įstaigos esančios arčiau Priekulės. Netgi buvo pasiūlyta organizuoti Klaipėdos krašto gyventojų referendumą dėl apsisprendimo, ar jungtis prie Gargždų ligoninės.
B. Markauskas užsiminė, kad galbūt gyventojai buvo suklaidinti ir įaudrinti skleidžiant kalbas, kad po sujungimo Priekulės PSPC užvers duris. Jis prašė šeimos gydytojus, slaugytojus dirbti, nebekelti įtampos: „Mes negalime uždaryti Gargždų ligoninės, nes Savivaldybei vienodai svarbūs yra visi rajono pacientai – negalime spręsti, kaip geriau būtų kokiai nors vienai teritorijai.“
Priekulės PSPC vyr. gydytoja L. Simenienė tikino, kad jai nėra svarbi kėdė, o tik darbuotojai ir gyventojai. Esą PSPC šeimos gydytojų kabinetai viskuo aprūpinti, pacientai patenkinti, o Priekulės PSPC neprieštarauja reformai, bet nenori jungtis struktūriniu pagrindu, o siekia dirbti funkciniu (sutarčių) pagrindu.
Kai rajono Savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Domarkė aiškino, kuo skiriasi struktūrinis ir funkcinis būdai, susirinkusieji salėje nenorėjo įsiklausyti į argumentus, jų nuomone, reformos pinigai bus palankūs tik Gargždų ligoninei. Rajono Savivaldybės tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Raimundas Daubaris paaiškino, kad Greitoji medicinos pagalba yra nuo liepos 1 d. centralizuota ir nei Savivaldybė, nei ligoninė nebegali daryti įtakos, kur vežti pacientus – pagal planą vežama į artimiausią, o Gargždų ligoninės vadovė N. Tarvydienė informavo, jog dedamos didelės pastangos tariantis su Klaipėdos ligoninėmis, kad pacientai nebūtų pervežami vėl atgal.
Salėje buvo nuskambėjęs priekaištas, esą rajone nėra jaunųjų specialistų pritraukimo programos, tačiau tiek meras, tiek R. Daubaris akcentavo, kad priešingai: dėl programos buvo tariamasi ir su Priekulės PSPC. Savivaldybėje yra parengta solidi naujų specialistų programa, kuria, ieškodami specialistų, gali remtis medicinos įstaigų vadovai.
Antradienį susitikimo pabaigoje priekuliškiai sakė rankų nenuleisią ir toliau sieksią, kad PSPC nebūtų prijungta struktūriniu pagrindu, o liktų atskiru juridiniu vienetu. Tokiam siekiui esą surinkta apie 1 700 gyventojų parašų.
Tarybos sprendimo nepeikė
Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Tomas Bagdonas trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad visoje Lietuvoje vykstanti sveikatos įstaigų pertvarka vykdoma siekiant pacientams teikti kuo platesnį sveikatos paslaugų šalia namų spektrą. Jis akcentavo, kad tai pasiekti tikimasi kuriant sveikatos centrus, tokius, kaip ir Klaipėdos rajone. Anot SAM patarėjo, valstybė duoda gaires, o savivaldybės pačios renkasi sutarimo būdus. T. Bagdono teigimu, Klaipėdos rajono taryba, kaip steigėja, priėmė labiausiai gyventojų interesus atitinkantį sprendimą – sujungti ligoninę ir 3 rajone esančius pirminės sveikatos priežiūros centrus. Manoma, jog toks gydymo įstaigų sujungimas leis geriau tvarkyti finansinius resursus, sutaupyti administravimo išlaidų ir daugiau pinigų skirti gyventojams teikiamoms paslaugoms.
Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva net 59 savivaldybės Lietuvoje pradeda arba jau pradėjo sveikatos centrų steigimo procesus. „Sveikatos centro modeliu keičiama organizacinė kultūra ir diegiamas modernus valdymas, todėl čia ypatingą vaidmenį atlieka vietinė lyderystė ir savanoriškumas. Džiaugiamės savivaldybių tarybų sprendimu steigti sveikatos centrus ir burti savivaldybės gydymo įstaigas, siekiant geresnės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės savivaldybės gyventojams“, – spaudai išplatintame pranešime teigė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Virginija LAPIENĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.
