Prieš alergiją – imunoterapija

Klaipėdietė vaikų alergologė-pulmonologė Indrė Būtienė: „Jei vaikui ašaroja akys, jos paraudusios, peršti, negydant tuoj atsiras alerginė sloga, kosulys, vėliau astma, išbers odą, uždegimas įsibėgės.“

Anglijoje vaikai kaip niekur kitur dažnai serga alergija. Kodėl? Pasirodo, anglai labai mėgsta senus antikvarinius baldus, kuriuose patogiai nuo amžių gyvena alergenai – dulkių erkutės. Dar daugiau, tokių erkučių prisikvėpuoti galima ir muziejuose ir net pas močiutę kaime. „Tad nesidalinkime senais daiktais, senais patalais ar pagalvėmis, tai nėra sveika, galima pasigauti alergiją“, – sako klaipėdietė gydytoja, žinoma vaikų alergologė-pulmonologė Indrė Būtienė.

Erkutės naikinamos purškalais

Medikai skambina pavojaus varpais: sergamumas alerginėmis ligomis nuolat auga – net apie 10–20 proc. žmonių yra alergiški, o trumpalaikių alergijos požymių yra patyrę dvigubai daugiau žmonių. Varvanti nosis, čiaudulys, dusulys, kosulys, ašarojimas, odos bėrimai…

Alergija sutrikdo normalų gyvenimo ritmą ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl, anot medikų, itin svarbu gydyti ir kontroliuoti pasireiškiančias alergines ligas. Nuolat atliekami tyrimai, kaip užkirsi kelią alergenų plitimui, kaip rasti kuo veiksmingesnį gydymą. Pasak I. Būtienės, džiugina tai, kad alergijos gydymo naujovės ateina ir į Lietuvą.

„Yra sukurti specialūs purškalai su arbatmedžio, kitais natūraliais aliejais, kurie gerai dezinfekuoja, jais valomi namų apyvokos daiktai, net gyvūnai, ir vaikams sumažėja alerginiai simptomai. Taip pat yra specialūs paklotai, kurie nupurškiami erkių lytinių hormonų mišiniu, į jį per naktį sulenda erkės ir po to sunaikinamos, namai lieka švarūs. Tačiau visa tai dar tyrimų stadijoje“, – pasakojo gydytoja.

Alergologės I. Būtienės teigimu, namai, kuriuose gyvena alergiški žmonės, ypač vaikai, turi būti labai švarūs. „Visur turėtų būti švaru – ir darželiuose, ir mokyklose. Svarbu prižiūrėti kilimus, patalynę, drabužius, baldus, nes juose daugiausia ir aptinkama dulkių erkučių. Pavyzdžiui, viešbučiuose jau galima iš anksto užsisakyti hipoalergiškos patalynės“, – sakė medikė.

Sodų žydėjimas – kančia

Vaikus, sergančius alergine sloga ir bronchų astma, reikia kaip įmanoma saugoti nuo žiedadulkių poveikio, teigia vaikų alergologė-pulmonologė I. Būtienė.

„Patarčiau tėvams būtinai stebėti augalų žydėjimo kalendorių. Būtina vengti ne tik žydinčių augalų, bet ir nenupjautų vejų, mašinoje nejungti kondicionieriaus, neatidarinėti langų, nebūti gamtoje saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Jei patalpas vėdiname, būtina ant langų kabinti drėgnus audinius, kurie sulaikytų žiedadulkes. Turbūt mažai kam teko girdėti, kad yra net griaustinio sukelta astma. Žiedadulkėms alergiški žmonės po griaustinio ima dusti, nes ore po elektros iškrovos smarkiai padaugėja alergenų“, – pasakojo gydytoja. Liūdna, bet alergiški žiedadulkėms žmonės negali džiaugtis žydinčia gamta, jie daugiau laiko priversti būti namuose. Priešalerginius vaistus reikia gerti jau mėnesį prieš žydėjimo sezoną ir vartoti visą laiką, kol žydės augalai.

Dar viena odos alerginė liga, kankinanti ne vieną vaiką, tai atopinis dermatitas. „Dažnai tėvai mano, kad ši liga kyla dėl alergijos maistui. Ir pradeda nebeduoti vaikui kai kurių maisto produktų, jo mityba tampa nevisavertė. Kadangi dauguma vaikų „išauga“ alergiją maistui, reikia ieškoti kitų alergijos priežasčių. Atopinis dermatitas yra atskira liga, nesusijusi su maistu“, – pabrėžė gydytoja I. Būtienė. Užkertant kelią šiai ligai reikia vengti įvairių odos dirgiklių ir dermatitą galinčių sukelti alergenų. Būtina nuolat drėkinti odą, naudojant emolientus, gerai išskalauti skalbinius, vengti vilnonių drabužių ir kitų odos dirgiklių.

Hormoniniai vaistai – baubas?

Pasak I. Būtienės, kai išvengti alergenų nepavyksta, reikia pradėti vartoti vaistus. Vaistai nuo alergijos blokuoja histamino, leukotrienų receptorius, slopina alerginį uždegimą. Šie vaistai vadinami simptominiais, kadangi mažina simptomus, tačiau, nepašalina alerginės ligos priežasties.

„Alergijos simptomams gydyti arba norint jų išvengti paprastai vartojami antihistaminiai arba hormoniniai preparatai (kortikosteroidai), kurie gali būti geriami, lašinami, purškiami į nosį ar inhaliuojami miltelių arba aerozolio pavidalu. Odos alerginiam uždegimui slopinti vartojami kortikosteroidiniai tepalai, pimekrolimo, takrolimo kremai. Niežuliui slopinti naudojami pirmos, antros, trečios kartos antihistamininiai vaistai, o antrinės infekcijos gydymui – geriami ir tepami antibiotikai. Virusinės infekcijos atveju – priešvirusiniai vaistai (acikloviras). Tačiau nustojus vaistus vartoti, vėl gali pasireikšti alergijos simptomai“, – gydymo subtilybes dėstė alergologė.

Ji stebėjosi, kad dar nemažai tėvų bijo vaikus gydyti hormoniniais preparatais. „Lietuvoje dar didžiulė hormonofobija. Tėvams atrodo, kad pavartoję hormoninių vaistų jų vaikai nebeaugs, sustorės ir taps labai plaukuoti. O iš tiesų hormoniniai vaistai yra saugūs, jei negersime jų kaip vitaminų, o vartosime tik tada, kada reikia, ir tiksliomis dozėmis.

Alergija yra lėtinė liga, privalome išmokti ją kontroliuoti. Priešalerginius vaistus reikia vartoti visą laiką, nes nutraukus gydymą, nors gydeisi 5–10 metų, simptomai vėl pasikartos. Taip pat svarbu neužleisti ligos: jei vaikui ašaroja akys, jos paraudusios, peršti, negydant tuoj atsiras alerginė sloga, kosulys, astma, išbers odą. Uždegimai mėgsta įsibėgėti, todėl nerizikuokime su vaikais, nemanykime, kad visi jie „išaugs“ astmą, skubėkime blokuoti ligą, nebijokime duoti hormoninių vaistų“, – pasakojo alergologė I. Būtienė.

Naikina alergijos priežastis

Vaikų alergologė I. Būtienė taiko, anot jos, vienintelį ir efektyviausią alergijos gydymo būdų – imunoterapiją, kuri veikia alergijos atsiradimo priežastis.

„Europoje imunoterapija taikoma jau 100 metų, o pas mus vis dar naujovė. Gydymo metu pacientams leidžiamas arba lašinamas po liežuviu vis didėjančios koncentracijos alergenas, siekiant pripratinti organizmą prie to alergeno, sumažinti jo jautrumą, reakcijas… Veikiamos imuninės ląstelės, todėl palengvinami alergijos simptomai, pasireiškiantys per kvėpavimo sistemą, odą ir gleivines. Teigiami rezultatai išryškėja jau po 2 mėnesių gydymo“, – pasakojo gydytoja.

Imunoterapija veiksmingai padeda sergantiesiems rinitu bei bronchine astma, kuriuos sukelia įkvepiami varpinių žolių, medžių žiedadulkių, namų dulkių erkių baltymų alergenai. „Turėjau 16 metų pacientę, kuriai dėl alergijos beržams išsivystė sunki atopinio odos dermatito forma, sveikos vietos nebuvo. Negalėjo ji ir vaisių valgyti. Pavyko išgydyti imunoterapijos pagalba. Tėvams visad sakau, neapleiskite paauglių, gydykite alergijas, nes jie tuoj išaugs, pradės kurti šeimas, gimdyti vaikus, o tos alergijos juk niekur nedingsta“, – teigė alergologė.

Ateityje medikė planuoja pradėti taikyti imunoterapiją su maisto alergenais tiems vaikams, kurie „neišaugo“ alergijos maistui. Vaikams imunoterapiją galima taikyti nuo 4–5 metų. Teigiama, jog imunoterapijos poveikis išlieka ilgai net nutraukus gydymą.