Priešingi požiūriai: bedarbiams nėra darbo, darbdaviams – darbuotojų

Klaipėdos rajone mažiausias nedarbas tarp šalies savivaldybių, bet ieškantieji darbo tvirtina, kad įsidarbinti sudėtinga. Daugiausia ilgalaikių bedarbių – atokesnių seniūnijų kaimuose. Nekvalifikuotų darbuotojų poreikis mažas, bet Užimtumo tarnyba sudaro galimybę persikvalifikuoti ir dirbantiems, ir ieškantiems darbo.
Nesėkmingos paieškos
Darbo ieškanti Aina į Užimtumo tarnybos Gargždų skyrių atėjo į pirmą pokalbį su konsultante. Teisininkės ir viešojo administravimo diplomus turinti Sendvario seniūnijos gyventoja norėtų įsidarbinti pagal specialybę – traukia viešasis administravimas. „Esu daug kur dirbusi, bet ne pagal specialybę. Paskutinėje darbovietėje pusmetį dirbau vadybininke, bet tai buvo sezoninis darbas. Atėjus žiemai, darbo nebeliko, o be jo aš negaliu sėdėti, – „Bangai“ sakė Aina. – Dalyvauju konkursuose – ir Klaipėdos miesto, ir rajono Savivaldybės skelbiamuose. Noriu įsidarbinti pagal specialybę, pritaikyti savo žinias, bet vis lieku antra. Nesiseka. Gal, kad neturiu patirties, bet iš kur ji bus, jei negaliu įsidarbinti.“
Aina darbo ieško ne tik per Užimtumo tarnybą, bet ir internete, įvairiuose portaluose, socia­liniuose tinkluose. Aptikusi, kas patinka, siunčia savo gyvenimo aprašymą. „Sunku įsidarbinti, ypač jei nori pagal specialybę, – apgailestavo Aina. – Su vyru kalbamės, jog Vilniuje ir Kaune darbo vietų daugiau – gal ten reikėtų kraustytis.“
Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje jai pasiūlė įgyti naujų kompetencijų – gal buhalterijos kursus rinktis, bet reikia rasti darbdavį, kuris įdarbintų.
„Gargžduose nėra kur įsidarbinti“, – nuogastavo priešpensinio amžiaus miesto gyventoja. Sunku patikėti: čia juk kuriasi verslo įmonės, viena po kitos atidaromos parduotuvės. Antai kaip ilgai darbuotojų ieškojo populiarus prekybos centras. „O kas nori sėdėti kasoje nuo ryto iki vakaro arba dirbti maisto prekių parduotuvėje ir savaitgaliais?“ – „Bangai“ atsakė paš­nekovė. Ši gargždiškė iš bėdos įsidarbino vienoje parduotuvėje.
Moterų siūlosi daugiau
„Vyrauja skirtingi požiūriai: ieškantys darbo sako, kad jo nėra, o tie, kurie ieško darbuotojų, teigia, kad šių nėra. Bet yra ir darbo, ir darbuotojų, tik sunku rasti tinkamą darbovietę su pageidaujamu darbo grafiku, atlyginimu, darbdaviams – darbuotoją, kuriam galėtum pasiūlyti geras darbo valandas, – dėstė antrus metus Gargžduose veikiančios kepyklėlės „Saldu saldu“ savininkė. – Bet mums pasisekė: pirmą dieną socialiniuose tinkluose paskelbus, kad ieškome darbuotojų, atsiliepė 12 moterų, iš kurių išsirinkome 4 – tiek darbo vietų. Jauniausiai darbuotojai – 19 metų, o vyriausiai buvo 58-eri, bet pabandžiusi suprato, kad per sunku.“ Besiplečianti kepyklėlė priims dar 3 darbuotojus. Verslininkė apgailestavo, kad siūlosi tik moterys, nors čia darbo yra ir vyrams.
VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto Senjoro programos komanda, teikianti pagalbos į namus ir dienos socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims jų namuose beveik porą metų dirba Klaipėdos rajone. Darbo ieškantys gyventojai, „Bangos“ laikraštyje perskaitę skelbimą, kad reikia darbuotojų Endriejavo, Judrėnų, Priekulės seniūnijose, Kalotėje, Slengiuose, Jakuose, skambina ir teiraujasi apie galimybę įsidarbinti. „Daugiausia siūlosi dirbti moterys, tačiau nori ir vyrai, kurie sako galintys ūkiškus darbus nudirbti. Įdarbiname visus norinčius, atitinkančius mūsų reikalavimus, – „Bangai“ kalbėjo l. e. p. „Senjoro“ programos Klaipėdos regiono vadovė Asta Stanevičiūtė-Eitmonienė. – Rajone daugėja pageidaujančių gauti šias paslaugas, todėl ieškome naujų darbuotojų. Laukiame empatiškų, atsidavusių žmonių, kurie keistų lankomų senyvų gyventojų kasdienybę.“
Prie komandos gali prisijungti individualios priežiūros darbuotojo pažymėjimą turintys asmenys, kurie išklausę 160 akademinių valandų kursus arba įžanginius 40 akademinių valandų individualios priežiūros darbuotojų kursus. Empatija ir komunikabilumas – būtini norintiems dirbti „Senjoro“ komandoje. Lankyti reikia atokesnių kaimų gyventojus, todėl vairuotojo pažymėjimas ir nuosavas automobilis – didelis privalumas, kuro išlaidos kompensuojamos.
Norintieji dirbti šioje komandoje gali kreiptis tel. 8 676 00954 arba el. p. klaipeda@senjoro.lt

Daugiau ilgalaikių bedarbių – atokesnėse seniūnijose
Šiemet sausio 1 d. nedarbas Klaipėdos rajone siekė 5,9 proc., o šalyje – 9,1 proc. Užimtumo tarnyboje registruoti 162 046 darbo neturintys šalies gyventojai, iš jų Klaipėdos rajone – 2 457. Palyginti su 2023 m. sausio 1 d., darbo neturinčiųjų rajone padaugėjo 23,7 proc. Praėjusiais metais Užimtumo tarnyboje užregistruotas 5 191 darbo neturintis rajono gyventojas – 4 proc. daugiau nei 2022 m.
„Visgi nedarbas Klaipėdos rajone – vienas iš mažiausių tarp šalies savivaldybių. Pernai vidutinis metinis nedarbas mažesnis buvo tik Neringos savivaldybėje. Palyginus pastaruosius 5 metus, 2020–2021 m. nedarbas buvo šoktelėjęs dėl pandemijos“, – dėstė Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specia­listė Aušra Kaluzevičienė.
Praėjusiais metais Užimtumo tarnyba rajono Savivaldybės įmonėms išdavė 48 sprendimus dėl užsieniečių atitikties šalies darbo rinkos poreikiams. Pernai čia įdarbinta 19 Užimtumo tarnyboje registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie prieglobstį rado Klaipėdos rajone.
Užimtumo tarnyboje regist­ruoti 204 ilgalaikiai bedarbiai – 8,3 proc. darbo neturinčių rajono gyventojų. Daugiau jų yra Judrėnų (18,2 proc.), Endriejavo (10,9 proc.), Vėžaičių (10,9 proc.), Dovilų (9,9 proc.), Veiviržėnų (9,3 proc.), Gargždų (9,1 proc.), Kretingalės (8,8 proc.) seniūnijose. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje tarp ilgalaikių bedarbių ilgiausiai trunkanti asmens registracija – beveik 4 metai. Siekiama jiems padėti – integ­ruoti į visuomenę, darbo rinką, spręsti jų gyvenimo problemas. „Pernai į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nukreiptas 41 rajono ilgalaikis bedarbis, o 197 įsidarbino“, – kalbėjo A. Kaluzevičienė.
Galimybė persikvalifikuoti
Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdos rajone 23 proc. registruotų laisvų darbo vietų skirta specialistams, technikams ir įstaigų darbuotojams, 55 proc. – kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams bei 23 proc. – nekvalifikuotiems darbuotojams.
Pasak A. Kaluzevičienės, praėjusiais metais lengviausia buvo įsidarbinti ikimokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, gydytojams, psichologams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams.
Kvalifikuotų darbininkų, paslaugų darbuotojų grupėje nebuvo sunku įsidarbinti medienos apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, mėsininkams, žuvų apdorotojams ir panašių profesijų darbininkams, surinkėjams, stogdengiams, suvirintojams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams.
Pernai sudėtinga buvo rasti darbą administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, rek­lamos ir rinkodaros specialistams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, sandėliavimo tarnybos tarnautojams. Sudėtinga įsidarbinti pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pardavėjams, vaikų priežiūros darbuotojams, statybininkams, variklinių transporto priemonių mechanikams ir taisytojams, sunkiasvorių sunk­vežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams. Nekvalifikuotų darbuotojų grupėje sunkiausia įsidarbinti buvo nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, inžinerinių statinių statybos darbininkams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, nekvalifikuotiems atsitiktinių darbų darbininkams, krovikams.
„Kvalifikuotų darbuotojų poreikis didesnis nei nekvalifikuotų. Atsižvelgdama į darbdavių poreikius Užimtumo tarnyba sudaro galimybę persikvalifikuoti tiek dirbantiems, tiek ieškantiems darbo, – atskleidė A. Kaluzevičienė. – Įmonėms padeda ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemonė. Tai galimybė žmonėms rinktis mokymo programas, suteikiančias IT sektoriaus, inžinerijos ir kitas perspektyvias kvalifikacijas ar kompetencijas.“
Pernai 305 asmenims, gyvenantiems Klaipėdos rajone, suteikta parama mokymuisi, iš jų 91 įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas.

Bedarbių skaičius padidėjo
2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai beveik tiek pat, kiek ir 2023 m. antrąjį ketvirtį.
Laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 2 proc. – tai tiek pat, kiek ir antrąjį 2023 m. ketvirtį.
Daugiausia laisvų darbo vietų 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 19,8 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės – 16,5 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 14,2 proc.
2024 m. sausį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 41 iki 40 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 15 proc. gyventojų (gruodį – 14 proc.).
2023 m. šalyje buvo 1 mln. 441,1 tūkst. užimtų gyventojų, 105,5 tūkst. bedarbių ir 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Palyginti su 2022 m., užimtų gyventojų skaičius padidėjo 20,3 tūkst., arba 1,4 proc., bedarbių – 16,2 tūkst., arba 18,1 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo 12,1 tūkst., arba 1,4 proc.
2023 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,8 proc., arba 0,9 procentinio punkto, didesnis nei 2022 m.
Ilgalaikio nedarbo lygis 2023 m., palyginti su 2022 m., išliko toks pat ir buvo lygus 2,3 proc.
2023 m. 5,6 proc. visų užimtų gyventojų nurodė, kad paprastai dirbo namuose, bent retkarčiais namuose dirbo 7 proc.
Palyginti su 2022 m., paprastai dirbančių namuose užimtųjų dalis sumažėjo 6,7 proc.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.