Privertė susimąstyti: daugiabučiu reikia rūpintis gyventojams
Kaimo seniūnijose daugiabučių namų gyventojai susirūpino gavę rajono Savivaldybės administracijos nurodymą raštu balsuoti už administratorių, kuris už mokestį administruos jų pastatus. Ji vadovaujasi LR Civilinio kodekso straipsniu, kad daugiabučių namų gyventojai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus. Tai daryti galima įkūrus bendriją, sudarius jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkus bendrojo naudojimo objektų administratorių. Šią vasarą Turto valdymo skyriuje įsteigtas naujas etatas ir priimtas specialistas, vykdantis administratorių veiklos priežiūrą.
Buvo nusiteikę kovingai
Dituvos seniūnaitė Veronika Kundrotienė „Bangos“ korespondentei pasakojo, kaip sutriko šio kaimo daugiabučių namų gyventojai, gavę pranešimus iš rajono Savivaldybės administracijos, jog neįkūrus daugiabučio namo bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties bus paskirtas administratorius bendrojo naudojimo objektų – stogo, pamatų, laiptinės priežiūrai. „Už siūlomus 3 kandidatus reikėjo balsuoti paštu. Pas mane atėjo išsigandę kaimynai: ką daryti? Juk buvo nurodytas mokestis už administravimą: už 90 kv. m butą reikėtų pakloti 25 Lt per mėnesį. Betgi tai ne kaupiamasis turtas, o tik mokestis už administravimą, už tai, kad gali administratoriui pranešti apie gedimą. Už remontą teks mokėti atskirai, – kalbėjo V. Kundrotienė. – Nusprendėme kviesti dituviškius, gyvenančius 7 daugiabučiuose namuose į susirinkimą, į kurį atvyko rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus specialistė Laima Rusienė.“
Seniūnaitė sakė, jog žmonės rinkosi kovingai nusiteikę, bet viešniai paaiškinus situaciją, visiems atlėgo.
Dituviškiai tvarkosi patys
„Mes, aštuonbučio gyventojai, randame bendrą kalbą dėl namo tvarkymo, – pasakojo V. Kundrotienė. – Sutvarkėme savo daugiabučio stogą, nudažėme laiptines, vienoje įstatėme plastikinį langą vietoj seno, įrengėme naujus elektros ir vandens įvadus. Mes pajėgūs patys susitvarkyti, todėl nusprendėme daryti jungtinės veiklos sutartį. Tai ne juridinis asmuo, bet vis tiek vienija namo gyventojus. Jos našta teko man.“
Seniūnaitė stebėjosi, kad daugiabučių namų gyventojai laukia, kad valdžia tinkuotų daugiabučio fasadą, aptvertų tvora ir panašiai. Jos manymu, didelis stabdys tvarkant daugiabučius – senyvi gyventojai, kurie, pasiūlius gerinti namo kokybę, atšauna: „Mano amžiui užteks.“ Betgi gyvename čia ir dabar. Būstą paveldės vaikai ar vaikaičiai. Socialinės pašalpos gavėjams irgi nieko nereikia. Jie nesuvokia, jog patys turi rūpintis savo turtu.
Kol neatsitinka bėda
„Daugiabučiai namai sensta – juos reikia prižiūrėti, tvarkyti, tačiau gyventojams atrodo, jog valdžia privalo pasirūpinti jų daugiabučio namo pamatais, stogu, laiptinėmis ir panašiai, – kalbėjo Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas. – Buvo laukiama, kad daugiabučių gyventojai įkurs bendrijas ar sudarys bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis. Tačiau to neįvyko. Prieš 4 metus Vietos savivaldos įstatyme atsirado kontrolės funkcija – kontroliuoti bendrijas, jungtinės veiklos sutartis ir administratorius. Mūsų skyriuje įsteigus naują etatą, įdarbinta specialistė Laima Rusienė, kurios pareiga – vykdyti administratorių priežiūrą ir kontrolę.“
Ji kalbėjo, kad daugiabučių namų gyventojai dažniausiai rūpinasi tik savo būstais. Į bendrą namo būklę, kad jis atrodytų gražiau, nekeltų grėsmės namo gyventojams, būtų patogiau gyventi visiems, nekreipia dėmesio, kol neatsitinka bėda.
Jei nebalsuos, paskirs
„Vadovaudamiesi Civilinio kodekso nuostatomis, daugiabučių namų savininkams, kurie nėra įsteigę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, siūlome iš pateikto kandidatų sąrašo išsirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jų atranka vykdoma balsuojant raštu. Šiuo metu balsavimas vyksta Agluonėnų, Judrėnų ir Priekulės seniūnijose. Pradiniais duomenimis, pirmieji rinkimai Judrėnuose ir Agluonėnuose neįvyko. Praėjus ne mažiau nei dviem savaitėms, bus organizuojami pakartotiniai. Jeigu ir tuomet gyventojai nepasirinks administratoriaus, tai Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į administratorių pateiktus paslaugų įkainius, jų patirtį ir pasirengimą teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, įstatymų numatyta tvarka administratorių paskirs pati“, – akcentavo vyriausioji specialistė L. Rusienė.
Ji pasidžiaugė, kad vis dėlto atgarsis yra: daugumos daugiabučių namų gyventojai sudaro jungtinės veiklos sutartis. Balsuoti už administratorių bus siūloma ne tik kaimo seniūnijų daugiabučių gyventojams, bet ir Gargždų miesto.
Komentaras
- Klaipėdos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Rusienė:
– LR Civilinis kodeksas numato 3 bendrosios nuosavybės valdymo formas. Gyventojams leidžiama pasirinkti, ar kurti daugiabučių namų bendriją, ar pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Trečioji galimybė – Savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, kurį pasirenka patys gyventojai. Bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus.
Jungtinės veiklos sutartis – paprastesnis daugiabučio valdymo būdas nei bendrija. Nereikia steigti juridinio asmens – valdymas atiduodamas į fizinio asmens rankas. Nedideliuose namuose tai galima. Beje, daugiabučiai – tie namai, kuriuose yra 3 ir daugiau butų. Jungtinės veiklos sutartis įregistruojama Nekilnojamojo turto registro valstybės įmonėje Registrų centre.
Jeigu savininkai neatlieka savo pareigos – patys nesirūpina savo daugiabučiu, tai yra nesteigia bendrijos ar neinicijuoja jungtinės veiklos sutarties, tai vadovaujantis įstatymais Savivaldybė turi skirti administratorių. Tai kraštutinė priemonė, kuria siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys.
Butų ir kitų patalpų savininkai administratorių gali rinktis iš administruojančių įmonių sąrašo, kurį sudaro Savivaldybė ir kuris yra paskelbtas Savivaldybės internetinėje svetainėje. Svarbiausia administratoriaus funkcija – įtraukti savininkus į jų turto valdymą, nuolat informuoti juos apie realią turto būklę bei kita.
Visus būtinus klausimus administratorius turi spręsti visuotiniuose bendrasavininkių susirinkimuose. Išlaidas, susijusias su administravimu, turės apmokėti butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančio būsto plotą. Mokesčiai mokami kas mėnesį.
