Profilaktinės patikros vengimo kaina – moters gyvybė
„Kai diagnozuoji gimdos kaklelio vėžį, kiekvieną kartą drauge su kiekviena moterimi susikremti iš naujo. Juk žinai, kad ligos buvo galima išvengti išgydžius laiku aptiktus ikivėžinius pakitimus. O jie būtų aptikti, jei moteris būtų reguliariai tikrinusis pas ginekologą. Gimdos kaklelio vėžys – tai jaunų darbingų 40–50 metų amžiaus moterų liga. Dauguma moterų sako, jog šansą pasitikrinti yra praleidusios – nežinojo, bijojo tikrintis, vengė gydytojų, jos pasako daugybę priežasčių, kodėl nesikreipė į gydytoją“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė, artėjant Gimdos kaklelio vėžio žinomumo savaitei.
Rodikliai Lietuvoje – skaudūs
Kiekviena Lietuvos moteris turėtų suprasti, kad dalyvaudama profilaktinės patikros programoje ir nepamiršdama profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą gali išvengti gimdos kaklelio vėžio. Ši programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio atliekant citologinio tepinėlio tyrimą.
„Europos šalyse gimdos kaklelio vėžys šiandien įvardijamas kaip nedažna moterų piktybinė
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje programoje dalyvauja tik apie 50 proc. numatyto amžiaus moterų. „Tai tikrai ne tas procentas moterų, kurias patikrinus galėtume gauti tuos rezultatus, kurių norime. Norėdami, kad mūsų vykdoma programa būtų efektyvi, turėtume patikrinti iki 80 proc. 25–60 m. Lietuvos moterų“, – sako dr. D Kanopienė, kuri yra mūsų kraštietė, baigusi tuometę 2-ąją vidurinę mokyklą.
liga, – sako Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Ypač mažas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra Šiaurės Europos šalyse, kur jau penktą dešimtmetį organizuotai vykdomos profilaktinės patikros programos. Pvz., Suomijoje, pradėjus įgyvendinti atrankinės patikros priemones, per 10 metų (nuo 1968 m. iki 1978 m.) sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo dvigubai – nuo 16,1 iki 8,6 atvejo 100 000 moterų.“
Tai reiškia, kad jau 50 metų yra žinomas, praktiškai patikrintas, veikiantis būdas, kaip sumažinti sergamumą laiku diagnozuojant ir gydant ikivėžinius pakitimus, tačiau mums kitų šalių patirties pritaikyti nesiseka.
Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 7 proc. moterų susirgimų vėžiu kasmet, 2012 m. Vėžio registro duomenimis, buvo diagnozuotas 431 invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejis, sergamumo rodiklis – 26,7 atvejų 100 000 moterų. Palyginkime, Suomijoje 2012 m. gimdos kaklelio vėžys sudarė 1,1 proc. moterų susirgimų piktybiniais navikais, diagnozuotas 151 invazinio vėžio atvejis, o sergamumo rodiklis buvo 5,5 atvejų 100 000 moterų. Taigi šis rodiklis Lietuvoje 5 kartus didesnis nei kaimyninėje šalyje.
Nebūna girdėjusios apie profilaktiką
Pasak dr. D. Kanopienės, pakalbėjus su moterimis paaiškėja, jog jos dažniausiai nebūna pasitikrinusios pagal programą, net nebūna girdėjusios apie galimybę profilaktiškai pasitikrinti. „Ikivėžinės būklės nesukelia jokios simptomatikos, pradinių stadijų vėžys nei skauda, nei moteris ką nors jaučia. Todėl labai svarbu žmonėms tvirtinti vidinę nuostatą – reikia tikrintis profilaktiškai, – sako dr. D. Kanopienė. – Pas ginekologą rekomenduojama apsilankyti kartą per metus, kas trejus atlikti tyrimą dėl ankstyvojo gimdos kaklelio vėžio – paimti nuo gimdos kaklelio citologinį tepinėlį ir jį ištirti.“
Jeigu ištyrus tepinėlį nustatoma ikivėžinė būklė, jos gydymas labai paprastas. Tai chirurginė procedūra, atliekama dienos chirurgijos skyriuje. „Moteris ryte atvyksta į gydymo įstaigą ir atlikus procedūrą tą pačią dieną gali vykti namo, – aiškina dr. D. Kanopienė. – Procedūra, kurios metu pašalinama pakitusi gimdos kaklelio dalis, dažniausiai rimtos įtakos sveikatai neturi. Gleivinė atsikuria, moteris gali pastoti, gimdyti. Labai retais atvejais rekomenduojamas gimdos pašalinimas.“
Moterys turėtų įsisąmoninti, kad jų pačių labui būtina profilaktiškai tikrintis, o valstybė suteikia nemokamą galimybę pasitikrinti. Gera amerikiečių moterų tradicija, kai susirenka draugių būrelis ir kartu eina profilaktiškai pasitikrinti, nes po vieną ir baisu, ir psichologiškai sunku pasiryžti, o pasitikrinusios sveikatą moterys traukia į kavinę maloniai pasėdėti.
Pasaulyje yra šalių, kur ir darbdaviai įtraukiami į profilaktinių sveikatos patikrinimų organizavimą, į sveikos aktyvios gyvensenos skatinimą. Suomijoje, jeigu moteris, gavusi kvietimą, kelis kartus neatvyksta profilaktiškai pasitikrinti, skambinama darbdaviui ir klausiama, dėl kokių priežasčių moteris neatvyksta pasitikrinti. Gal neturi kaip atvykti, gal jos neišleidžia iš darbo, gal dar kažkokių kitų priežasčių esama.
Rizikos grupės
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – lėtinė žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šis virusas nustatomas daugiau nei 98 proc. gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų. Yra ir kitų rizikos faktorių, kurie daro įtaką šiai ligai atsirasti. Juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Priklausantys nuo moters organizmo (daugkartiniai gimdymai, abortai, ankstyvi lytiniai santykiai, imuniniai faktoriai, pvz., AIDS, partnerių kaita), priklausantys nuo paties viruso (pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio sukėlėjai yra 16 ir 18 tipo ŽP virusai) ir vadinamieji nepriklausomi faktoriai (rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, kai kurie mitybos ypatumai).
Pasak dr. D. Kanopienės, nėra moksliškai įrodyta, kad rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu paveldima. „Klinikinėje praktikoje matome, jog serga mama ir dukra, tačiau tai daugiau sietina su tokiu pačiu gyvenimo būdu, panašiais socialiniais faktoriais“, – sako dr. D. Kanopienė.
Vakcinacija
Manoma, kad vien tik vykdant atrankinę patikros programą gimdos kaklelio vėžio problema nebus išspręsta. Daugelyje pasaulio bei Europos šalių jau įdiegta ir veikia vakcinacijos žmogaus papilomos viruso vakcina programa.
Lietuvoje 2016 m. rudenį pradėta vakcinacijos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) programa: valstybės lėšomis skiepijamos 11 metų mergaitės. Pasiūlius šeimos gydytojui, tėvai turi nuspręsti dėl vakcinacijos arba patys tėvai gali kreiptis į šeimos gydytoją dėl skiepijimo.
Tačiau profilaktinė patikra išlieka aktuali ir paskiepytoms moterims. Rekomenduojama skiepyti ir vyresnio amžiaus moteris, tai – vadinamoji pavejamoji vakcinacija.
