Prokuratūra – jei teismas nurodo griauti pastatą, institucijos privalo rasti būdus tai laiku įgyvendinti
Praėjusią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė Aplinkos ministerijoje vykusio darbinio pasitarimo metu su ministru Simonu Gentvilu ir Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų atstovais aptarė šių institucijų veiklą bei atsakomybę vykdant teismų sprendimus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių pašalinimo.
Pasitarimą Aplinkos ministerija inicijavo po to, kad šių metų liepos 27 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę informuodama apie konkretų neteisėtų statybų atvejį Klaipėdoje, jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, imperatyviai nurodantį nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, ir Aplinkos ministerijos bei šiai ministerijai pavaldžių institucijų pasyvumą vykdant šį teismo sprendimą.
Rašte Ministrei Pirmininkei buvo pateikta detali informacija apie tai, kaip daugiau nei metus atsakingos valstybės institucijos, kurios privalėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad įsigaliojus teismo sprendimui neteisėtai pastatytas statinys būtų realiai nugriautas per 3 mėnesius, o valstybė vėl galėtų naudotis atlaisvintu žemės sklypu, iki dabar vykdo formalų susirašinėjimą, nurodydamos, kad, neva, trūksta aiškumo, kaip tiksliai turėtų būti griaunamas statinys, kai jis nėra naujas, bet rekonstruotas, ir vengia atlikti joms tiesiogiai pavestas vykdyti funkcijas.
Trumpas minimos rašte situacijos apibūdinimas – 2019 metų rudenį Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo lengvatine tvarka bei priestato, esančio K. Donelaičio g., Klaipėdoje.
Prokurorė prašė teismo pripažinti negaliojančiomis visas keturias valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei statybos leidimą rekonstruoti statinį šiame žemės sklype, taip pat – įpareigoti nugriauti pradėtą statyti priestatą bei grąžinti valstybei visą žemės sklypą.
Įsiteisėjusiu 2021 m. gegužės 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys iš keturių Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypo dalys buvo parduotos fiziniams asmenims ir visa apimtimi pripažintas negaliojančiu leidimas rekonstruoti statinį nurodytame žemės sklype. Teismas įpareigojo atsakovę, kurios vardu buvo išduotas statybą leidęs dokumentas, per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minimą priestatą, o išlaidas už šio neteisėto statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus paskirstė lygiomis dalimis atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT).
Šiuo metu, praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo, minimas statinys tebestovi, o atsakingos institucijos, prokuratūros vertinimu, nesiima būtinų veiksmų.
Generalinės prokurorės manymu viešasis interesas negali būti apgintas, kai to reikalaujantis teismo sprendimas dėl valstybės bei visuomenės interesus privalančių atstovauti institucijų pasyvumo lieka realiai neįgyvendintas, tai žlugdo žmonių pasitikėjimą valstybe ir teisingumu.
Išsamesnė informacija apie šį atvejį buvo pateikta prokuratūros pranešime.
LR prokuratūros informacija
