Rajone padaugėjo gaisrų – aukų neišvengta
Klaipėdos rajone per pastaruosius 10 mėnesių įsiplieskė 146 gaisrai – dešimtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kaip ir anksčiau daugiausia jų kilo Priekulės seniūnijoje, o Judrėnuose šių nelaimių išvengta. Šiemet gaisruose žuvo 3 žmonės. Gaisrų kaltininkai dažniausiai patys gyventojai, neatsargiai besielgiantys su ugnimi, pažeidinėjantys įrangos eksploatavimo taisykles.
Saugiausia – Judrėnuose
Gargždų PGT viršininkas Tomas Taučius susirūpinęs kalbėjo, kad šiemet Klaipėdos rajone padaugėjo gaisrų: per 10 mėnesių užregistruota 146, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 132. Namuose ar butuose įsiplieskė 31 gaisras arba 3 mažiau nei praėjusiais metais. Iš jų 16 kartų degė suodžiai – ne visi gyvenamųjų namų šeimininkai pasirūpina laiku išvalyti dūmtraukius, kad gyventų saugiai. Šiais metais dvigubai padidėjo gaisrų sodo nameliuose – 11, net 7 gaisrai kilo malkomis kūrenamose pirtyse, kai šios buvo eksploatuojamos (pernai tik vienoje). Pareigūnai nustatė, kad visi įsiplieskė dėl netinkamai įrengtų šildymo įrenginių ir pažeidimų kūrenant krosneles. Šiemet trečdaliu daugiau gaisrų kilo ūkio paskirties pastatuose – 17, jų padaugėjo ir atvirose teritorijose – 34. Tačiau degančių automobilių sumažėjo nuo 37 pernai iki 28, taip pat mažiau gaisrų šiukšlių konteineriuose.
Dažniausiai nelaimes prisišaukia patys gyventojai. „Gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
Priekulės seniūnijoje užregistruota daugiausia – 36 gaisrai, kaip ir pernai. Gargždų seniūnijoje įsiplieskė 19 – trimis daugiau nei pernai. Endriejavo seniūnijoje gaisrų padaugėjo trigubai – šiemet užregistruota 10. Daugiau jų ir Agluonėnų – 6, Veiviržėnų – 11, Dauparų–Kvietinių – 7, Vėžaičių – 11, bet sumažėjo Kretingalės, Sendvario seniūnijose. Gaisrų požiūriu saugiausia gyventi Judrėnuose.
Dūmų jutiklių neturėjo
Šiemet Klaipėdos rajone gaisruose žuvo 3 žmonės, o pernai šių aukų nepasitaikė. 2023 m. žuvo du, kaip ir ankstesniais metais. Sausio pradžioje Daukšaičių kaime užsidegus gyvenamajam namui, žuvo vyriškis. Pasak pareigūnų, jis turėjo sveikatos problemų. Kaimynas jį buvo ne kartą įspėjęs dėl rūkymo, bet gyventojas nereagavo. Namuose dūmų detektoriaus nebuvo. Spėjama, kad ir tą lemtingą naktį vyriškis rūkė kambaryje – prie lovos numetus neužgesintą cigaretę ir įsiplieskė gaisras. Žuvusiojo kūnas rastas lovoje.
Liepos pradžioje Gargžduose užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Žuvo mansardiniame aukšte miegojęs šeimininkas. Jis nebuvo įsirengęs dūmų detektoriaus.
Vasario mėnesį liepsnojusios įmonės patalpas gesindamas žuvo Gargždų PGT ugniagesys gelbėtojas. Šis įvykis sukrėtė visą Lietuvą.
„Per pastaruosius 5 metus Klaipėdos rajone gaisruose žuvo 12 žmonių. Mūsų duomenimis, būstuose nebuvo įrengti dūmų detektoriai, kurie būtų laiku perspėję apie įsiplieskusį gaisrą ir išgelbėję gyvybes“, – dėstė T. Taučius.
Per dešimtmetį mūsų rajone gaisrai nusinešė 14 žmonių gyvybių.
Pasak pareigūno, nustatyta, kad gaisrai dažniausiai kyla vakare ar naktį, kai dalis gyventojų miega. Žuvusieji dažniausiai būdavo vartoję alkoholio. Dažniausios gaisrų priežastys – neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi, krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai ir gedimai, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.
Šildymo sezono rizikos
„Artėjant šalčiausiam metų laikotarpiui, gaisrų gali daugėti, – pastebėjo T. Taučius.– Siekiant išvengti aukų labiausiai pažeidžiamose socialinėse grupėse prašome Savivaldybės ir seniūnijų darbuotojus, kurie nuolat lankosi įvairių šeimų būstuose, kad atvykę į šių gyventojų namus primintų jiems saugaus elgesio pricipus. Labai svarbu gyventojus skatinti įsigyti dūmų detektorius, kurie turi būti pritvirtinti miegamuosiuose kambariuose.“
Visiems pravartu žinoti, kad atsitikus nelaimei skambinti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, ne gelbėti savo turto, o skubiai išeiti iš degančio pastato ir į jį nebegrįžti. Duris reikia uždaryti, bet neužrakinti.
T. Taučius pastebėjo, jog kai kurie gyventojai būstus šildosi dujomis. „Ne kartą tiriant skundus, pranešimus ar kitą gaunamą informaciją išsiaiškinta, kad suskystintų dujų balionai ar juos su šildymo įrenginiu jungiantys vamzdynai įrengiami daugiabučių ar gyvenamųjų namų rūsiuose, nors tai draudžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, – atskleidė pareigūnas. – Jeigu žinote, kad gyvenvietėje prekiaujama dujų balionais ne specialiai pritaikytose patalpose, prašome informuoti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nes sprogę dujų balionai gali sukelti skaudžias pasekmes.“
Lietuvoje ne vienas gaisras įsiplieskė dėl elektros įkraunamų prietaisų gedimų (paspirtukų, telefonų, nešiojamų kolonėlių, įvairių žaislų su ličio baterijomis, elektrinių motociklų ar kitų transporto priemonių). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė atmintinę, kaip išvengti gaisro, o jam kilus tinkamai veikti, kad šis būtų užgesintas.
Klaipėdos rajone per pastaruosius 5 metus sudegė 2 elektriniai paspirtukai, 2 gaisrai kilo užsidegus telefono baterijoms, sudegė įkraunamas elektrinis savos gamybos motociklas, vienas gaisras įsiplieskė užsidegus kompiuterio baterijai, kitas – įkraunant elektrinį vaikišką automobiliuką, be to, degė keli elektriniai ir hibridiniai automobiliai.
Gargždų PGT jau įsigijo specialų nedegų audeklą gesinti transporto priemones su elektriniais akumuliatoriais.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
