Rajono darbdaviai vakcinaciją vertina skirtingai: vieni darbuotojai skiepijasi, o kitų – nepriversi

Trečiadienį, prie Gargždų kultūros centro Nacionalinis kraujo centras kartu su Savivaldybe visus norinčius be išankstinės registracijos kvietė skiepytis „Janssen“ vakcina. Iš ryto nusidriekė eilė norinčiųjų skiepytis, tačiau vėliau eilės nebebuvo.

Sergančiųjų koronavirusu kreivei nepaliaujamai kylant į viršų ir vis pilnėjant lovoms ligoninėje, Vyriausybė šią savaitę buvo priversta griežtinti pandemijos valdymo priemones, vis svaresnis tampa Galimybių pasas, kurio galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių.

Kol kas kaimyninės Latvijos pavyzdžiu, kur darbdaviai galės net atleisti nepasiskiepijusius darbuotojus dar nesekama, tačiau diskusijos apie tai netyla. Domėjomės, koks skiepijimosi mastas yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, pačioje Administracijoje, rajone veikiančiose įmonėse.

Dovanoja tris laisvadienius

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys dar savaitės pradžioje informavo „Bangą“, kad šiuo metu Klaipėdos rajone pilnai paskiepyti 23 146 gyventojai. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras ir Ekstremalių situacijų komisija svarsto įvairias skatinimo skiepytis galimybes. „Šiuo metu stebima, kaip veikia priemonės nacionaliniu mastu, pavyzdžiui, privalomas testavimasis nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems COVID-19“, – sakė J. Ruškys.

Paklaustas, koks pačioje Savivaldybės administracijoje pasiskiepijusiųjų procentas, atsakė: „Šiuo metu pagal darbuotojų pateiktus duomenis pilnai pasiskiepiję – 190 Savivaldybės darbuotojų. Dar 50 – persirgę arba turintys antikūnų, t. y. atlikę serologinį tyrimą. Likę 70 yra įtraukti į asmenų, kurie turi testuotis sąrašą.“ Tačiau šie duomenys, pasak J. Ruškio, yra kintantys. Dalis darbuotojų atostogauja, todėl informaciją apie skiepą arba persirgimą pateiks po atostogų, dalis darbuotojų laukia antros vakcinos dozės.

Jis patvirtino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė visiems pasiskiepijusiems Administracijos darbuotojams skiria papildomas 3 atostogų dienas. „Kviečiame tai daryti biudžetines įstaigas bei verslą“, – ragino Administracijos vadovas.

Jis apgailestavo, kad Klaipėdos rajone taip pat yra tekę utilizuoti pasibaigusio galiojimo vakcinų, kai neturėta galimybės jomis apsikeisti su kaimyninėmis savivaldybėmis: „Apmaudu, kad gyventojai nesiskiepija, delsia tai daryti, kai tam sudaromos visos sąlygos, stengiamasi įvairiais būdais juos skatinti, o valstybė už visų mūsų mokesčius sumoka už kiekvieną vakciną.“

Testavimas davė impulsą

Per 100 darbuotojų turinčio degalinių tinklo „Trevena“ vadovas Algirdas Liaudanskis sakė, kad šiuo metu yra pasiskiepijusių per 80 proc. „Svarstėme apie motyvavimo priemones, galbūt premijavimą, tačiau neatmetėme, kad toks sprendimas galėtų sukelti ir kitiems susierzinimą. Juk vieni yra pasiskiepiję jau seniai, kiti persirgę. Kiltų daug niuansų, diskusijų, atsirastų nuskriaustų. Tad apsistojome ties objektyvios informacijos skleidimu. Stengiamės, kiek įmanoma, atsiriboti nuo neigiamų žinių, „antivakserių“. Orientuojamės į žmonių supratingumą“, – sakė A. Liaudanskis. Jis akcentavo, kad didžiulį impulsą skiepytis davė Vyriausybės sprendimas, pagal kurį vis daugiau sričių darbuotojų, jei yra nepasiskiepiję, turi periodiškai testuotis.

„Tas sąrašas darbuotojų, kurie privalo testuotis, pas mus vis trumpėja. Nepasiskiepijusių lieka vis mažiau. Dažnu atveju jie nepasiskiepiję ne dėl įvairiausių išvedžiojimų, bauginimų, bet dėl sveikatos problemų“, – pastebėjo UAB „Trevena“ vadovas A. Liaudanskis. Jo nuomone, anksčiau ar vėliau Lietuva, tikėtina, taip pat bus priversta nueiti Latvijos keliu, kur darbdaviai galės atleisti tam tikrų sričių nepasiskiepijusius darbuotojus. „Jei darbuotojas nesiskiepija, nesitestuoja, o kontaktuoja su daug žmonių, teikia paslaugas, tai, manau, būtų logiška pasiūlyti ieškotis kitokio pobūdžio darbo, kur mažiau kontaktų. Bet kuriuo atveju gerus darbuotojus visada stengiamės išlaikyti, tikimės supratingumo“, – kalbėjo A. Liaudanskis.

Paklaustas, ar atsigavo degalinių tinklas po karantino, ar daug žmonės keliavo, atsakė: „Žinoma, keliavo. Tačiau dabar judriuose keliuose, automagistralėje, Gargžduose populiarumu nenusileidžia ir kava, užkandžiai. Kuras paklausus labiau savaitgaliais. Jis brangsta dėl situacijos rinkoje.“

Nepriimtina prievarta

Gargžduose veikiančios „Bastilijos“ kavinės vadovė Sigita Stalmokė akcentavo esanti už žmogaus teisę rinktis laisvai: skiepytis ar ne: „Jei medikai, mokslininkai neprisiima atsakomybės už skiepų pasekmes, žmogaus valia apsispręsti. Jei garantuotų, kad nebus jokių šalutinių poveikių, galėtų reikalauti. O dabar niekas negarantuoja. Tad, manau, turi būti palikta žmogaus pasirinkimo galimybė, ar jis sunkiai, ar lengvai sirgs.“ S. Stalmokė atvirai sakė, kad pati yra persirgusi koronavirusu lengva forma. Jai nepriimtina jokia prievarta, taip pat ir politikų svarstymai dėl galimo nepasiskiepijusių darbuotojų atleidimo.

Šeimos restorano Agluonėnuose „Mažoji Prūsija“ vadovas Rolandas Bernotas taip pat teigia nepritariąs jokioms prievartos formoms: „Negalima žmonių skirstyti į juodą ir baltą, į storą ir ploną, į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius. Kiekvienas turime savo įsitikinimus, Konstitucija mums garantuoja laisvo pasirinkimo teisę. Pas mus yra 9 darbuotojai, kurie iškart pasakė, jei priversite mus skiepytis, išeiname lauk. Tada beliktų uždaryti visus verslus, užkalti vartus ir eiti pašalpų prašyti. Bus daugiau pašalpų gavėjų, ir viskas. Nė vienas iš darbuotojų nėra pasiskiepijęs, tačiau reguliariai testuojasi.“ Anot R. Bernoto, blogiausia, kad Vyriausybė daug ką nori perkelti ant darbdavių pečių. „Darbdaviai turi motyvuoti ir pan. Tai tegul duoda mums migrantus, kurie gali būti neskiepyti“, – kalbėjo R. Bernotas. Jis akcentavo nesąs „antivakseris“, tačiau žmonių teisė yra apsispręsti ir jis ją gerbiąs.

Jei tai vienintelis būdas – tebūnie

„Deivės oazės“ salono vadovė Kristina Čepienė atvirai sakė, kad labai blogai vertina Vyriausybės svarstymus, jog grožio paslaugomis galėtų naudotis tik turintieji galimybių pasą. „Pirmiausia kyla klausimas, kas tai kontroliuos. Juk atėjęs klientas gali atsinešti ir, pavyzdžiui, sesers galimybių pasą, mes tai nepažįstame. Visa tai, žinoma, apsunkins darbą, pakenks verslui, klientams vėl randasi baimių ir pan.“, – kalbėjo K. Čepienė. Ji akcentavo, kad „Deivės oazės“ kolektyve griežtai nusistačiusiųjų prieš skiepus nėra: dalis dirbančiųjų jau persirgę, dalis pasiskiepiję, o kiti dar dabar planuoja skiepytis. „Žmonės nori pasikonsultuoti ir su šeimos gydytojais, juk vakcinų pasirinkimas didelis, tad reikia viską įvertinti. Čia ne cukraus pakuotę iš parduotuvės nusipirkti. Žinoma, nedegama noru skiepytis, tačiau jei tai vienintelis būdas dirbti, tai skiepijamasi. Darysime viską, kad galėtume vykdyti savo veiklą“, – tvirtino grožio salono „Deivės oazė“ vadovė.

Agnė ADOMAITĖ
Vitos VITAITĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių