Rajono moksleiviai kvaišalų liūno neišvengė:

žiūrėti pro pirštus į skaudžią problemą jau nebeįmanoma niekam

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas antradienį socialiniame tinkle pasidalijo savo mintimis apie itin opią problemą: elektronines cigaretes rūko vis jaunesni moksleiviai, maža to, neretai jos pripildomos neaiškios sudėties skysčiais, kuriais apsinuodiję moksleiviai patenka net į reanimaciją. Įraše atskleidžiamas šokiruojantis faktas – kai kurie nepilnamečiai mokyklose svaiginasi ir stipriais narkotikais.
„Tai – netoleruotina situacija. Mokyklose negali būti jokių narkotikų“, – tvirtą poziciją išsako rajono vadovas, savo įraše aptardamas, kokių priemonių imamasi rajone siekiant pažaboti kvaišalų plitimą mokyklose ir žadėdamas šią itin svarbią prob­lemą kelti nacionaliniu lygiu. Po rajono mero pasisakymo socialinėje erdvėje kilo diskusijų audra.

Aptikti net heroino pėdsakai
Meras minėtame savo įraše teigė, kad Klaipėdos rajone du ikiteisminius tyrimus dėl platinimo ir naudojimo jau yra pradėjusi ir policija, viename šių tyrimų figūruoja nepilnametis, o elektroninės cigaretės paplitusios be išimties visose rajono mokyklose nuo ketvirtokų iki dvyliktokų. Meras pasidalijo ir šokiruojančiais skaičiais, mat ugdymo įstaigose paplitusios ne tik elektroninės cigaretės, bet, deja, ir narkotikai.
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atliko tyrimą ir net 9 rajono mokyklose iš 13 aptiko įvairių narkotikų pėdsakų – žolės, kokaino ar net heroino. Pasak B. Markausko, ši situacija netoleruotina, todėl mokyklų vadovams nurodyta, kad kilus įtarimams apie bet kokią nusikalstamą veiką, jie turi iš karto informuoti policiją, jei reikia – greitosios pagalbos medikus. O po to darbą su šeima pradės ir kitos institucijos – vaikų teisės, vaiko gerovės komisija, socialiniai darbuotojai. Pareigūnai taip pat imasi priemonių – perkami naujos kartos testai, kuriais bus galima tiksliai nustatyti narkotines medžiagas elektroninėse cigaretėse.
Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo rezultatai prieš porą savaičių aptarti tarpinstituciniame pasitarime, jame taip pat diskutuota, kokios priemonės būtų veiksmingiausios ir paveikiausios kovojant su kvaišalų naudojimu ir plitimu rajono ugdymo įstaigose.
„Šį klausimą kelsiu ir nacionaliniu lygmeniu. Būtini teisės aktų pakeitimai, kad problema būtų išspręsta, priešingu atveju nukentėjusių vaikų tik daugės ir, ko gero, tik laiko klausimas, kada išgirsime apie mūsų rajono vaiko mirtį dėl rūkomų kvaišalų“, – feisbuke paskelbtame įraše akcentavo B. Markauskas.

Komentatoriai sureagavo patardami
Antradienį feisbuke paskelbtas mero pasisakymas socialinėje erdvėje sulaukė daug Klaipėdos rajono gyventojų komentarų. Štai verslininkė Asta Marcinkeviča atkreipė dėmesį į atvirai išdėstytas B. Markausko mintis ir pasidžiaugė, kad labai skaudi problema keliama į viešumą. Komentatorės nuomone, šios bėdos sprendimui mokyklų administracijos dar nėra pasiruošusios, nežino, kaip elgtis. „Kvaišalų problemą būtina pradėti spręsti savivaldybės lygmeniu. Dėl COVID–19 sugebėjome suburti darbo grupę, padarykime tai dar kartą, šį kartą dėl mūsų vaikų saugumo“, – feisbuko komentare rašė A. Marcinkeviča. Abejinga neliko ir Klaipėdos rajono paramos šeimai centro darbuotoja Sandra Žemgulienė. Anot jos, policijai būtina atlikti reidus pertraukų metu netoli mokyklos, po pamokų jaunimo susibūrimo vietose, tikrinti mokinius įeinant į mokyklą. „Tėvams pasirašant sutartį su mokykla, joje turėtų būti nurodoma, kad vaikai bus tikrinami mokyklos darbuotojų ir kokia atsakomybė laukia vaiko ir jo tėvų, jei mokinys į mokyklą atsinešė draudžiamų daiktų. Tie tėvai, kurie nesutinka su sutarties sąlygomis, galėtų rinktis kitą mokyklą“, – pasiūlė S. Žemgulienė.
Atsiliepdami į mero iškeltą problemą kai kurie komentatoriai buvo itin kategoriški: reikia aptverti mokyklas tvoromis, moksleivius nori jie ar nenori priverstinai tikrinti kaip oro uostuose ir tik tada įleisti į mokyklą ir kt.

Gesinti ir vyriausybiniu lygiu
Vicemeras Vytautas Butkus socialiniame tinkle taip pat pasidalijo savo nuomone. Pasak vicemero, tokios problemos drastiškomis ir prievartinėmis priemonėmis neišspręsime. Jis atkreipia dėmesį, kad problema neatsirado vakar, o jos pasekmės bus jaučiamos ilgus dešimtmečius ir guls ant sveikatos apsaugos sistemos. „Nematau dabartinės Vyriausybės dienotvarkėje šios temos aktualumo, matyt, turi svarbesnių reikalų…“ – samprotavo savo įraše mero pavaduotojas. V. Butkus teigė, kad nuo pirmų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos ir rajono Savivaldybės vadovų kadencijos dienų šiai problematikai skiriama daug dėmesio ir pirmiausia ieškoma būdų, kaip prieiti prie mokinių ir jų tėvų, kaip padaryti, kad tėvai taptų stipriais partneriais sprendžiant šią problemą kartu. Mero pavaduotojas informuoja, kad pastaruoju metu identifikuoti tam tikri kertiniai taškai, ties kuriais rajono Savivaldybė koncent­ruojasi šiuo momentu: būtinas teisės aktų keitimo inicijavimas ir svarbiausia reikia nenuleisti rankų šviečiant tėvus, globėjus, jaunuomenę apie šių preparatų daromą žalą sveikatai ir visuomenės gerovei.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė taip pat pakomentavo susidariusią situaciją. Ji atkreipė dėmesį, kad kol kas savivaldybės paliktos likimo valiai sprendžiant vis aštrėjančią problemą. „Tikrai laikas gesinti „gaisrus“ vyriausybiniu lygiu, nustatyti aiškius algoritmus visoje šalyje, kas, kada, kaip elgiasi įtarus psichotropinių medžiagų buvimą/vartojimą ugdymo įstaigoje“, – siūlo politikė.

Mokyklose prevencinė veikla
„Bangos“ korespondentės kalbinti Klaipėdos rajono mokyklų vadovai pripažino, kad jų mokyklos – ne išimtis: moksleiviai elektronines cigaretes rūko, kartais net nesislapsto tai darydami. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis liūdnai juokavo, kad mokykla Lietuvoje, o nepilnamečių rūkymas visoje šalyje didelė problema. Pasak direktoriaus, daug dėmesio skiriama prevencijai – kalbėti apie rūkymo žalą kviečiami lektoriai, su auklėtiniais kalba ir klasių vadovai, o jei mokyklos pedagogai pamato paauglius rūkančius, ši informacija perduodama policijos pareigūnams. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė sakė, kad pirmiausia klasės auklėtojai kalba su mokiniais apie rūkymo žalą, jei tai nepadeda, bendraujama su rūkančių paauglių tėvais, jiems siunčiami laiškai, su jais susisiekiama ir per socialinius tinklus. Pedagogai patys vyko į reidus ir eina į tas vietas, kur spėjama bus rūkoma, taip pat į pagalbą pasitelkiama ir mokyklos prezidentūra, kuri budi vietose, kuriose būriuojasi rūkantys nepilnamečiai. L. Navickienė pabrėžė, kad tokių priemonių nepakanka, norint išspręsti šią skaudžią problemą.
Pasigenda jaunimo organizacijų įsitraukimo
„Aš labiausiai pasigendu jaunimo organizacijų įsitraukimo, ypač Gargždų atviro jaunimo centro. Jie juk dirba su jaunimu, greičiau randa bendrą kalbą su paaugliais. Visos įstaigos, kurios dirba su moksleiviais, tiek Visuomenės sveikatos biuras, tiek pirminės sveikatos priežiūros centrai turėtų aktyviau dalyvauti, siekiant sumažinti rūkančių nepilnamečių skaičių“, – sakė direktorė. Ji pridūrė, kad tėvai linkę bendradarbiauti su pedagogais, bet pasitaiko ir tokių, kurie atvirai pasako, kad žino, jog vaikas rūko, ir tai leidžia, esą jaunuolis jau suaugęs ir pats sprendžia, ką daryti. Endriejavo pagrindinės mokyklos direktorė Vilma Ugintienė „Bangai“ pasakojo, kad apie rūkymo žalą kalbama jau pirmokams, bet didžiausias dėmesys skiriamas septintokams, tėvams taip pat vyko paskaita, bet į ją atėjo tik 10 tėvų, nors buvo informuoti visų klasių tėvai. „Liūdna, bet patiems tėvams neaktuali ši problema“, – apibendrino V. Ugintienė.

Tėvai: priešintis nereikia
Viešojoje erdvėje dažnai girdima, kad vienas iš didžiausių stabdžių, siekiant pažaboti nepilnamečių rūkymą, yra paauglių tėvai, kurie priešinasi mokyklose vykdomiems patikrinimams ir kitoms prevencinėms priemonėms. „Bangos“ korespondentė pakalbino mokyklų tarybų atstovus, kurie atstovauja tėvams, ir pasiteiravo, ką jie mano apie vykdomus reidus bei prevencijos veiksmingumą jų vaikų ugdymo įstaigose.
Gargždų „Kranto“ progimnazijos tėvų atstovė Renata Norvilienė sakė, kad prevencinių programų mokykloje galėtų būti daugiau, bet jų medžiaga turėtų būti patrauklesnė. „Jeigu specia­listas ateina į klasę ir pasakoja apie rūkymo žalą, tai dažnam jaunuoliui per vieną ausį įeina, o pro kitą išeina. Medžiaga turi būti sudominanti, galbūt net interaktyvi“, – sakė R. Norvilienė. Ji pabrėžė, kad tėvų bendruomenė nesipriešina policijos patikrinimams, bet jie turėtų būti šiek tiek švelnesni, dažnam jaunuoliui pareigūnų apsilankymas su tarnybiniais šunimis kelia nereikalingą stresą. Kitaip manė „Minijos“ progimnazijos mokyklos tarybos pirmininkė Laura Latakienė. Pasak pašnekovės, policijos vykdomi reidai yra veiksminga prevencinė priemonė ir jai priešintis nereikia. Jei jaunuolis nieko nelegalaus neturi tarp savo asmeninių daiktų, jis to streso ir nejaus, o jei pareigūnai pas mokinį ras elektroninę cigaretę ir apie tai praneš tėvams, reikia tik pasidžiaugti. „Aš šventai tikiu, kad vaikai yra mūsų atspindys. Nustokime kelti tokius aukštus reikalavimus mokyklai, nes jokia prevencinė programa nebus veiksminga, jei tėvai neauklės savo vaikų ir į tai žiūrės pro pirštus“, – įsitikinusi L. Latakienė.

***

„Labai norėčiau paprašyti ir mokinių tėvų pasikalbėti su vaikais apie jų sveikatą, apie tai, kas vyksta mokyklose. Nes yra ir tokių atvejų, kai patys tėvai perka vaikams elektronines cigaretes, kurios po to papildomos ir kvaišalais. Galbūt dėl žinių stokos, galbūt nesupranta poveikio sveikatai – iš tiesų sunku tai suvokti. Tačiau bendradarbiaukime, neužtrenkite durų pareigūnams, kartu padėkime savo vaikams, nes tai išties jau tampa gyvybės ir mirties klausimu“, – antradienio įrašą apie skaudžią problemą socialiniame tinkle baigia rajono meras B. Markauskas.

***

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai birželio 7 d. posėdyje buvo pristatytos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento parengtos metodinės rekomendacijos mokykloms „Psichoaktyviosios medžiagos ir mokykla: prevencijos ir intervencijos gairės“.
Rekomendacijos yra išplatintos visoms Lietuvos mokykloms ir visuomenės sveikatos biurams Lietuvoje.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.