Rajono sodininkų bendrijos: rūpesčių – su kaupu

Karantino apribojimai nesulaužė Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų pirmininkų tradicijos burtis į kasmetį susirinkimą, kad aptartų aktualijas. Po metų pertraukos toks susirinkimas neseniai įvyko Gargždų muzikos mokyklos salėje. 24 iš 38 sodininkų bendrijų atstovai dalijosi kasdienybės problemomis ir patirtimi, kaip jas įveikti. Tarsi iš gausybės rago pylėsi klausimai Savivaldybės, policijos, „Gargždų švaros“ atstovams.

Policijos ekipažai – prevencija

Sodininkų bendrijų pirmininkų susirinkimus nuo 2019 m. inicijuojanti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė pasiūlė aptarti keletą visus jaudinančių problemų. Viena iš jų – viešoji tvarka, eismo saugumas bendrijų teritorijose.

„Matau, kad į mūsų parduotuvę atvažiuoja neblaivūs asmenys, jie dar perka alkoholio ir paskui lekia nepaisydami greičio apribojimų. Tokia gyvenamoji aplinka – nesaugi. Be to, dabar itin populiarėja keturračiai, paspirtukai – jie irgi labai nedrausmingi. Norėtume, kad mūsų gatvėse dažniau patruliuotų policijos automobiliai. Vien policijos atvažiavimas jau drausmina. Žinia pasklinda greitai ir tam tikram laikui pažeidimai liaujasi“, – kalbėjo sodininkų bendrijų atstovai.

Klaipėdos rajono policijos komisariato atstovės Kristina Linkienė ir Diana Pipirienė paaiškino, kad rajono ir Klaipėdos apskrities komisariato funkcijos yra perskirstytos: dėl greičio viršijimo kontrolės yra atsakingos kelių policijos tarnybos. „Jei identifikuojate kelių eismo pažeidimus, tai fiksuokite, praneškite būtent Klaipėdos kelių policijos tarnybai, kurios vadas yra M. Džarmeika. Jie kontroliuoja visus radarus, rajono komisariatas neturi nei techninės galimybės, nei tokių pareigūnų. Jei pastebimi neblaivūs vairuotojai, būtina kreiptis 112. Klaipėdos rajono policijos komisariate dabar su nestatutiniais darbuotojais dirba 63 asmenys. Tad šiuo metu pagrindinė mūsų funkcija yra reagavimas į įvykius, prevencija. Žinoma, visus gyventojų pastebėjimus fiksuojame ir nukreipiame atitinkamoms tarnyboms pagal jų funkcijas“, – paaiškino D. Pipirienė, paraginusi sodininkus esant problemai dalintis informacija telefonu 8 604 26426, el. paštu diana.pipiriene@policija.lt

Sodininkų bendrijos „Šatrija“ pirmininkė dėkojo už policijos profesionalumą, o Kiškėnų bendrijos pirmininkas pesimistiškai vertino 112 reagavimą. Dauguma susirinkimo dalyvių laikėsi nuomonės, kad efektyviausia įvairių pažeidimų prevencija visgi yra policijos ekipažų patruliavimas bendrijose, teigiamai veikia ir vaizdo kameros, ir „Saugios kaimynystės“ grupės.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnės pasidalijo patirtimi, kaip su seniūnijomis veikia bendra FB grupė, tad gavus iš jų pranešimą apie kokius nors pažeidimus veikiama iškart. Galbūt tokiu principu vertėtų dirbti ir su bendrijomis.

Vežėjui nemažai pretenzijų

Kitas svarbus klausimas sodininkų bendrijose – dėl galimybės palaikyti tvarką aikštelėse po bendro naudojimo konteinerių ištuštinimo. Sodininkai reiškė įvairias pretenzijas įmonei „Ekonovus“, kuri esą ne visada laikosi grafiko, bet kaip išstumdo konteinerius aikštelėse, palieka šiukšlių ir kt. „Šatrijos“ bendrijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad operatyviai į pareikštus pageidavimus, problemas reaguoja VšĮ „Gargždų švara“, jai pritarė ir kiti bendrijų atstovai. Sodininkai akcentavo, kad dalis gyventojų dar negeba atsakingai rūšiuoti atliekas, labiau pasiteisina individualūs konteineriai, o bendrieji turėtų nunykti. Jų aikštelėms statyti reikalingas žemės plotas, kurio kai kurios bendrijos nenori skirti dėl galimo teršimo arba net neturi laisvų plotų. „Yra įstatymas, turi turtą, esi bagotas, tai ir būk malonus, susimokėk tuos 56 eurus vietoj 26 Eur ir oriai rūšiuok šiukšles“, – tvirtą poziciją išsakė „Šatrijos“ bendrijos pirmininkė.

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus ir pavaduotojas Raimundas Daubaris pasidžiaugė pozityviai susiklosčiusiu bendradarbiavimu su sodininkų bendrijomis, poslinkiai yra akivaizdūs: dirbama „nevaldiškai“. Įstaigos vadovai paaiškino, kad su „Ekonovus“ problemų yra ir dėl technikos, ir dėl darbuotojų, tačiau „Ekonovus“ maršrutai nuolat stebimi, gavus signalą stengiamasi kuo greičiau reaguoti nesėdint kabinetuose. Jei akivaizdžiai yra pažeidžiama sutartis, skiriamos nemažos baudos už neaptarnavimą: bent tam tikram laikui padėtis pagerėja. Tačiau susirinkime nuskambėjo ir tolerantiška vienos bendrijos pirmininkės mintis: vežėjai taip pat žmonės, su jais reikia kalbėtis, tartis – tada jie padeda. Sodininkai vieni kitus turėtų perspėti, ugdyti nepakantumą tiems, kurie nesilaiko bendrų švaros taisyklių, palieka prie bendrų konteinerių įvairių atliekų.

„Taip, yra ir gerų dalykų. Tačiau, deja, matome, kad su atliekų tvarkytoju „Ekonovus“ yra problemų. Viena iš svarbiausių priežasčių – šalyje labai maža konkurencija. Lietuvoje yra likusios tik trys panašaus pobūdžio įmonės, kitur jau stebimas kainų kilimas. Mūsų sutartis taip pat jau eina į pabaigą, tad ateitis – neaiški“, – susirinkime kalbėjo R. Martinkus.

Žaliosios atliekos – ateityje

„Ar tikrai sodininkai neturi atliekų, jei esą nuolat negyvena? Štai šiuo metu žmonės jau pradėjo vežti supuvusius obuolius ir pilti į miesto konteinerius, nors tai ir griežtai draudžiama. Deja, tikriausiai kokią toną atitempia?“ – atkreipė dėmesį R. Daubaris.

Sodininkai pageidautų kompostuoti žaliąsias atliekas, tačiau kompostavimo dėžės buvo išdalintos pagal europinį projektą, o šiuo metu jų daugiau nebėra. „Kiekvieną mėnesį rajone registruojame apie 120 naujų rinkliavos mokėtojų, puikiai suprantame, jog tokių dėžių paklausa būtų“, – pakomentavo „Gargždų švaros“ atstovai. Dideli atliekų konteineriai nėra išeitis, patys sodininkų bendrijų pirmininkai piktinosi, jog gyventojų sąmoningumas labai menkas: į konteinerius jie meta net betono gabalus. Sodininkus itin jaudino žaliųjų atliekų surinkimas, dabar surinkimo norma yra labai maža.

Susirinkime priminta, kad rajono Savivaldybė ateityje ruošiasi perpirkti iš KRAC aikšteles. „Kai Vėžaičiuose žaliųjų atliekų aikštelė bus Savivaldybės nuosavybė, tada pradėsime žmonėms dalinti žolių surinkimo konteinerius, tuo pačiu ir maisto, ne gyvulinės kilmės (biodegraduojančios) atliekoms. Tada bus konteineris 40 l, ir jei sodai pereis į kitą tarifą, jie visi turės, pagal grafiką bus surenkama. Aišku, atsiras kitų problemų: tai itin didelis kiekis konteinerių kieme“, – kalbėjo R. Martinkus.

Pakeisti statusą – neįmanoma

Sodininkų bendrijos tikisi naujų AB „Klaipėdos vanduo“ vandentvarkos projektų, tačiau ES lėšos šioje programoje jau išsekusios. „Galiu pasakyti pesimistiškai kaip ir kiekvienais metais. Dabar esmė yra pinigai. AB „Klaipėdos vanduo“ yra ne mūsų įmonė, ji yra miesto ir rajono. Tad kiek rajonas turi akcijų, o t. y. 15 proc., tai tiek ir skiriama lėšų. Jos išnaudojamos esamų gyvenviečių vandenviečių remontui ir panašiai, o investicijų plėtrai nėra. Paskutinis projektas iš europinių lėšų yra Kuliuose, tikimės, kad kaip nors pabaigs. Nors ES projektų naujų ir nėra, vis tiek raginu sodininkų bendrijas, kuriose itin sutankintas gyventojų skaičius, rugsėjo mėnesį pakartotinai teikti prašymus Savivaldybei“, – susirinkime kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas. Jis paminėjo, kad jei tinklų užbaigimui būtų panaudotos privačios lėšos, tai tam tikrais atvejais galima pritaikyti Infrastruktūros įstatymą, tačiau mechanizmas tikrai sudėtingas.

Kai kuriose sodininkų bendrijose bręsta idėja keisti bendrijos statusą tampant seniūnijos gyvenviete, taip tikimasi sulaukti didesnio dėmesio kelių, melioracijos griovių ir kt. priežiūrai. Tačiau rajono Savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys susirinkimo dalyviams paaiškino, kad bendrijos statuso pakeitimo mechanizmas labai sudėtingas: pirmiausia turi norėti du trečdaliai bendrijos narių. Po to tampama lyg ir nelegalais: mat visų žemės paskirtys yra žemės ūkio. Tad reiktų keisti jų paskirtį į gyvenamąją, o tam reiktų keisti rajono Bendrąjį planą, toks procesas užtruktų mažiausiai trejus metus, Savivaldybei kainuotų apie 100 000 eurų.

„Tad tokia misija – neįmanoma?.. Reikia inicijuoti įstatymo dėl sodininkų bendrijų pakeitimą, prieš kelerius metus tuo buvo užsiėmęs a. a. Seimo narys Rokas Žilinskas, tačiau nespėjo“, – priminė rajono Tarybos narė L. Piaulokaitė-Motuzienė.

Sodininkų bendrija „Gargždelė“ yra tarsi mažas pavyzdys, kas atsitinka su bendrija, jei nesuformuojamas valdymas. Po įvairių nesutarimų jau metai bendrija neturi nei pirmininko, nei valdybos – tai bendrijos nariams kyla daug problemų tiek dėl statinių įregistravimo, tiek dėl pardavimo ar kitų reikalų – teisiškai tai padaryti neįmanoma, jei nėra bendrijos valdymo organų.

Kol kai kurios bendrijos norėtų kito statuso, Kalnuvėnuose kuriasi nauja sodininkų bendrija, o „Agluona“ jau tokia didelė, kad galėtų būti dvi. Tačiau susirinkime pajuokauta, kur rasti du pirmininkus, nes jų duona – nesaldi.

Vilija BUTKUVIENĖ

Vitos VITAITĖS nuotr.