Registrų centro staigmena: tėvai esą buvo bevaikiai
Mūsų šalyje visuomet akcentuojama, kad įdiegtos moderniųjų technologijų naujovės ir jų plėtra nė per žingsnį neatsilieka nuo pasaulinio lygio. Viskas suskaitmeninta, užfiksuota ir deklaruota. Iš tiesų?
Štai išmaniai duomenis valdančiame Registrų centre gali tykoti staigmena: teksto autorei tvarkantis paveldėjimo dokumentus teko dukart įrodinėti, kad tėvai nebuvo bevaikiai.
Iš nuostabos net loštelėjo
Iki pensijos šio teksto autorei – ne taip ir toli, bet tik dabar, netekus tėčio ir pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad jos šviesaus atminimo tėtis buvo… bevaikis. Tik kai mažumėlę loštelėjusi iš nuostabos dukra notarės kontoroje kone pusbalsiu šūktelėjo „ką?“, jai ramiu balsu buvo paaiškinta: tokia ji – ne vienintelė ir taip nutinka dažnokai. Tiesiog teks kreiptis į Registrų centrą su asmens dokumentais ir gauti pažymą, kad iš tiesų taip nėra. Ką gi, reikės patvirtinti tai, kas akivaizdu daugelį metų.
Įdomiausia, kad tokia pati situacija buvo nutikusi dar 2011 m., kai mirė moters mama. Gautoje iš Registrų centro pažymoje taip pat buvo nurodyta, kad moteris buvo bevaikė. Tik tuomet su dukra pas notarę užsukęs paveldėjimo tvarkyti velionės vyras pajuokavo, o kas gi šalia jo, jei ne dukra. Notarė rimtu veidu patikino: labai dažnai po žmonos mirties paveldėjimo tvarkyti ateina vyrai su savo jaunomis draugėmis. Ir nurodė kuo greičiau vykti naujos pažymos į Registrų centrą.
Akivaizdu, kad praėjus net penkiolikai metų šioje valstybinėje įstaigoje reikiamų pokyčių neįvyko. O ir viena jos veiklos sričių – duomenų apie Lietuvos piliečius ir nuolatinius gyventojus tvarkymas, regis, buksuoja. Tik kyla minčių, kad gal apskritai manęs nėra, nors valstybinės įstaigos uoliai fiksuoja, kaip moku PSD ar gyventojų pajamų mokesčius.
Technologijos, o pažymos neadekvačios
Dabar populiaru teigti, kad jei žmogaus nėra socialiniuose tinkluose, tai jis gyvenime neegzistuoja. Deja, tai – konkretaus asmens pasirinkimas. O kaip su tais, kurių tėvai, anot Registrų centro duomenų, buvo bevaikiai. Ar jų vaikai šioje valstybėje neegzistuoja irgi?
Įdomu būtų pasižiūrėti, kas yra nurodyta visuotinio gyventojų surašymo, atlikto rankiniu būdu, dokumentuose. Ten, tikėtina, panašių klaidų nerastum. Kad nuolat stringa ir yra netobula esveikata, girdime nuolat. Dėl to nepatenkinti ir medikai, ir pacientai, bet, regis, visi susitaikė, kad kitaip vargu, ar bus. Užtat, kaip dažnai akcentuojama, jog moderniosios technologijos Lietuvos įstaigose diegiamos, neatsiliekant nė per žingsnį nuo Europos Sąjungos. Ir esą labai palengvina gyvenimą. Kita vertus, kas paneigs, kad kuo modernesnis ir sudėtingesnis planas vykdomas mūsų šalyje, tuo didesnė tikimybė jam žlugti? Mat viena yra diegti modernias technologijas, kita – jas gerai išmanyti ir mokėti jomis naudotis. O ir siuntinėti neadekvačias pažymas, regis, gerokai lengviau ir paprasčiau, nei taisyti kvailas klaidas. Juolab kad tai tenka daryti anaiptol ne tiems, dėl kurių tos klaidos tapo įmanomos.
Įtariu, kad ne kartą teks minti valdiškų įstaigų slenksčius ir dar susimokėti už pažymą, kurioje bus įrašyta tai, kas ir taip aišku. Mano nuogastavimai pasitvirtino: už pažymą turėjau sumokėti 12 eurų.
Komentaras
Mindaugas Samkus, VĮ Registrų centro atstovas žiniasklaidai:
– Tokia situacija gali susiklostyti, jei civilinės būklės akto įrašas yra pakankamai senas (senesnis nei 1993 m., kai pradėjo veikti Gyventojų registras) ir dėl mums nežinomų priežasčių jis iš Civilinės metrikacijos įstaigos nebuvo perduotas Registrų centrui. Dėl to jis nebuvo skaitmenizuotas. Tokiu atveju reikia kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą ir, jei ši neturi duomenų, pateikti turimą dokumentą, įrodantį giminystės ryšį, pvz., gimimo liudijimą. Tuomet civilinės metrikacijos įstaiga parengs civilinės būklės akto įrašą ir pateiks jį Gyventojų registrui.
Vilma SRĖBALIŪTĖ
