Reikia pakantumo visiems
Gargždų parke teko stebėti nemalonų vaizdelį, kai mama su dviem darželinio amžiaus vaikais atėjo į žaidimų aikštelę. Nieko kita nebuvo girdėti, tik mamos rėkavimai ant vaikų. Matėsi, kad moteris yra pavargusi, kaip sakoma, išsiderinusi. Pro šalį eidamas praeivis irgi repliką metė: kokie dabar baisūs vaikai!
Manau, kad ant vaikų nereikėtų mums, suaugusiesiems, išsilieti. Ne jie kalti, o mes patys negebėdami tvardytis, neturėdami kantrybės. Karantino nerimas paveikė ne vieno žmogaus psichinę būklę ir sveikatą. Užsidarę namuose žmonės mažiau juda ir neretai nerimą slopina ir agresyvesniu elgesiu. Žinau, kad vieni nervinasi tyliai, griebiasi taurelės ir cigaretės, kiti pyktį išlieja ant šeimos narių, o ir interneto komentaruose.
Esu patyrusi, kad geriausiai nerimą slopina patikimi bičiuliai, artimi giminės, su kuriais gali pasikalbėti, aptarti savo problemas. Nuoširdus pakalbėjimas su atidžiai klausančiu ir vertinančiu jus žmogumi yra geriausia pagalba. Tai yra galimybė gauti trūkstamą padrąsinimą.
Irena DYGLIENĖ
