Rekordinis darbuotojų trūkumas: kaip vilioja darbdaviai?

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse fiksuojamas didžiausias darbuotojų trūkumas per 60 metų. Jau antrasis ketvirtis iš eilės, kai stebimas rekordinis darbo jėgos trūkumas, tai rodo „Manpower Lit“ tyrimas. „Banga“ domėjosi, ar darbuotojų stygius neaplenkė ir Klaipėdos rajone veikiančių bendrovių. Ko imasi darbdaviai, kad pritrauktų perspektyvius darbuotojus ir išlaikytų esamus.

Didelė atskirtis

„Manpower Lit“ direktorė Božena Petikonis-Šabonienė viešumoje informavo, kad šis tyrimas yra atliekamas jau beveik 60 metų ir tokie rezultatai yra pirmą kartą. Visose didžiosios ekonomikos šalyse yra daugiau tokių darbdavių, kurie planuoja priimti daugiau darbuotojų nei atleisti. „Didžioji Britanija, Amerika, Kanada, Meksika, Švedija, Ispanija, Italija, Vokietija – situacija įkaitusi visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse“, – teigė B. Petikonis-Šabonienė.

80 proc. darbdavių sako, kad jie susiduria su talentų trūkumu ir negali rasti reikalingų darbuotojų nepriklausomai nuo jų kvalifikacijos. Anot B. Petikonis-Šabonienės, imamasi įvairių priemonių. 4 iš 10 darbdavių investuoja į mokymus, įvairias programas, taip kelia turimas kvalifikacijas įmonės viduje. Darbo lankstumas – dar vienas svertas darbuotojams išsaugoti ir pritraukti, net gamyboje jau bandoma prisitaikyti, kad pamainos žmogui būtų suderintos su asmeniniais poreikiais. „30 proc. apklausoje dalyvavusių darbdavių ketino didinti atlyginimus. Tai rimtas ženklas“, – neabejoja „Manpower Lit“ direktorė. Nuotolinio darbo suteikimas taip pat dalies darbuotojų vertinamas palankiai ir yra taikomas. Jį realizuojant pritraukiama į darbo rinką daugiau žmonių, kurie, tarkime, gyvena atokiame regione ir anksčiau negalėjo dirbti, nes važinėjimasis buvo nepatogus. „Darbuotojams pritraukti taikomi patys įvairiausi būdai: įvairios atostogos, šeimos dienos, gerinamas darbovietės gerbūvis ir pan. Ko seniai nebuvo – darbdaviai sako mažinsiantys reikalavimus. Orientuojamasi į techninių kompetencijų kartelės mažinimą, nes minkštuosius įgūdžius sudėtingiau išlavinti nei techninius“, – pastebėjo B. Petikonis-Šabonienė. Tačiau ji taip pat akcentavo, kad kol kas yra didelė atskirtis tarp to, ko nori darbuotojai ir ko nori darbdaviai.

Gamyba vyksta įprastu tempu

UAB „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys „Bangai“ sakė, kad pastaruoju metu stebi kilusią dinamiką darbo rinkoje: „Vis dėlto mūsų gamyba vyksta įprastu tempu, gamybos apimtys ir planai nėra koreguojami dėl situacijos darbo rinkoje. Nuolat ieškome darbuotojų, kita vertus, jaučiame ir pačių žmonių susidomėjimą darbu mūsų bendrovėje, sulaukiame užklausų. Taip pat ir šiuo metu ieškome tiek mažiau kvalifikuotų darbuotojų, tiek inžinierių ar technologų.“

„Mars Lietuva“ minima tarp geriausių darbdavių pasaulyje, teiravomės, kokias priemones darbuotojams privilioti ir išsaugoti taiko ši bendrovė. „Visų pirma „Mars Lietuva“ stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus, siūlydama jiems atvirą ir saugią darbo aplinką, kurioje žmonės gali būti savimi, augti ir tobulėti. Be abejo, taikome ir visą kompleksą priemonių – visapusiškai rūpinamės darbuotojų gerove, stengiamės užtikrinti jiems itin palankias darbo sąlygas“, – vardijo M. Rupšys.

Kėlė atlyginimus, skyrė premijas

Anot M. Rupšio, nuolat pagal rinkos situaciją peržiūrimi atlyginimai, 2020 m. jie buvo didinami vidutiniškai 10 proc. „Skatiname premijomis – už visus 2020-uosius šių metų pavasarį „Mars Lietuva“ darbuotojams išmokėjo beveik 1,5 mln. Eur siekiančias metines premijas“, – teigė korporacinių reikalų vadovas regionui. Jis sakė, jog nuolat investuojama į darbo sąlygų gerinimą, gamybos modernizavimo sprendimus, darbuotojų patogumui tobulinamos poilsio patalpos.

„Mars Lietuva“ savo darbuotojams siūlo ir finansinius motyvacinius paketus: kaupimą pensijai, darbdaviui prisidedant savo lėšomis, sveikatos draudimą, iš kurio gali būti padengiamos sporto, įvairių sveikatinimo paslaugų, ambulatorinio gydymo, vaistų įsigijimo, privačiai suteiktų medicinos paslaugų išlaidos.

Išskirtinė „Mars Lietuva“ siūloma motyvacinė priemonė – priglausto augintinio krepšelis, jame – iš prieglaudos paimtam augintiniui skirtas maistas, priežiūros priemonės, veterinarijos paslaugoms skirti kuponai, viena papildoma atostogų diena šeimininkui ir augintinio draudimas.

Darbuotojams patrauklios ir bendrovės veiklos – komandinės įsitraukimo veiklos, sudaromos galimybės savanoriauti.

Buria naują komandą

Klaipėdos rajone, SBA Industrinių inovacijų slėnyje, kuriamo SBA baldų gamybos komplekso „Inno Line“ vadovas Rolandas Baltuonis patikino „Bangą“, kad padėtis darbo rinkoje nuolat įtempta, tačiau su iššūkiais susitvarko. „Susidariusi paradoksali situacija: užimtumo tarnyboje spalio pradžioje registruota beveik 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų ir per 66 tūkst. laisvų darbo vietų, bet darbuotojų trūksta. Šiuo metu buriame naują komandą prie Klaipėdos naujai statomam robotizuotam baldų gamybos kompleksui „Inno Line“. Priimame įrengimų operatorius, krautuvų vairuotojus, elektrikus-automatikus, šaltkalvius, technikus. Nepaisant įkaitusios padėties darbo rinkoje, neabejoju, kad iki gamyklos starto pavasarį suformuosime pilną komandą ir po apmokymų sėkmingai pradėsime veiklą, nes darbuotojams siūlome ne tik gerą atlyginimą, bet ir papildomų naudų paketą“, – teigia R. Baltuonis. Anot jo, kitose SBA grupės įmonėse, kurios veikia Vakarų Lietuvoje – „Klaipėdos balduose“, „Šilutės balduose“, „Laminn“ ir „Innovo logistikoje“ darbą rastų analogiškų pareigybių darbuotojai.

„Inno Line“ dirbs apie 600 darbuotojų. „Komandos branduolys jau suformuotas, tačiau darbo dar galime pasiūlyti bent pusšimčiui žmonių. Taigi, kviečiame Gargždų, Vėžaičių, Priekulės ar Dauparų bei Dovilų gyventojus prisijungti prie komandos ir dirbti arti namų.  Kviečiame pokalbio ir tuos, kurie galbūt neturi tinkamos kvalifikacijos, tačiau motyvuotus, ambicingus ir norinčius tobulėti apmokome ir suteikiame galimybę naują karjeros etapą pradėti pas mus“, – ragina „Inno Line“ vadovas.

Papildomų priemonių paketas

Anot R. Baltuonio, yra nuolat atnaujinamas skatinimo priemonių paketas darbuotojams. „Inno Line“ darbuotojams bus suteiktas maždaug 6000 Eur vertės papildomas sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, skiriami ketvirtiniai priedai ir premijos už pasiektus rezultatus. „Taip pat organizuojame transportą, tad Gargžduose, Klaipėdoje ar kituose Klaipėdos rajono miesteliuose ir gyvenvietėse gyvenančius savo darbuotojus vešime į darbą ir iš jo mūsų sąskaita. Darbuotojams iš dalies kompensuojame maitinimą, skiriame išmokas asmeninių švenčių proga ar nutikus nelaimei. Naujojoje „Inno Line“ gamykloje bus įrengta puiki laisvalaikio erdvė darbuotojams, kurioje bus galima atsipūsti ar aktyviai praleisti laiką poilsio pertraukėlių metu. Savo darbuotojus skatiname tobulėti, todėl organizuojame mokymus, veikia „Jaunųjų lyderių“ programa, sudarome galimybes kelti kvalifikaciją ir daryti karjerą tiek viduje, tiek kitose SBA bendrovėse“, – vardijo pašnekovas.

Klaipėdos mieste ir rajone veikiančiose SBA grupės baldų gamybos įmonėse atlyginimų vidurkis yra didesnis negu šalies vidurkis ir siekia nuo 1 700 iki 2 000 Eur neatskaičius mokesčių.

Ateitis miglota

UAB „Vlastona“ vadovas gargždiškis Vladas Stonys „Bangai“ sakė, jog dirba tomis pačiomis apimtimis, kokiomis ir dirbo. Tiek darbuotojų skaičius, tiek apyvarta nelabai keitėsi. „Tiesa, darbuotojų skaičių net truputį padidinome. Šiuo metu pagrindinių turime 17, o su subrangovais išeitų iki 50“, – teigė V. Stonys.

Jis pasakojo, kad šiuo metu baigia vieną renovaciją, kurios sutartis buvo pasirašyta dar kovo pradžioje. „Naujų sutarčių nepasirašinėjame, nes kainos nevaldomos nei medžiagų, nei darbo užmokesčio, o ateitis miglota. Vykdome, ką galime“, – atvirai kalbėjo „Vlastonos“ vadovas. Jis priminė, jog praėjusieji metai buvo kovidiniai, gamyklos stovėjo, tad dabar yra naujos eilės. Gamybos procesas yra atkurtas, tačiau ilgi terminai. Tad medžiagos ir brangsta, ir jų tenka laukti. „O žmonėms keliame atlyginimus nuolat, niekas į darbą dirbti nebeateina už minimalų darbo užmokestį. Jei nori išsaugoti darbuotoją, turi kelti atlygį“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Vlastona“ šiuo metu rengia keletą projektų, gal ir investuos į juos – tačiau, anot V. Stonio, ateitis parodys. „Situacija labai įtempta, labai daug įmonių susitraukė, traukiasi iš rinkos, bankrutuoja, restruktūrizuojasi, palieka skolas. Yra visokių rinkos dalyvių. Aš turiu savų įsitikinimų, niekada nedidinau beatodairiškai darbuotojų skaičiaus, žinojau, kokias turiu galimybes, pagal jas ir gyvenau. Ši krizė, jei taip galima vadinti, yra lengvesnė nei 2008-ųjų. Buvo matyti, kad taip bus. Kai kurie dabartine krize sėkmingai naudojasi“, – įsitikinęs statybos sektoriuje seniai dirbantis V. Stonys.

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo ir bendrovių nuotr.