Rekordinis Klaipėdos rajono biudžetas: daugiau pinigų, daugiau įsipareigojimų
Paskutinį sausio ketvirtadienį vyko itin svarbus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis – jame balsuota už 2026–2028 metų biudžeto ir strateginio veiklos plano patvirtinimą. Apie 30 mln. eurų, lyginant su 2025 m. įvykdymu, padidėjęs rajono savivaldybės biudžetas, siekiantis net 201,3 mln. eurų, visgi iš opozicijos Tarybos posėdyje susilaukė kritikos.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero teigimu, augantis biudžetas leidžia ne tik planuoti naujus ambicingus projektus, bet ir sėkmingai tęsti bei įgyvendinti jau pradėtus darbus, numatyta nemažai teigiamų pokyčių rajono gyventojų poreikiams. Tačiau opozicijos lyderio, liberalo Justo Ruškio nuomone, biudžeto augimas paremtas europinėmis ir skolintomis lėšomis, kas leidžia statyti šiandien, o atsakomybę atidėti rytojui.
Tarybos posėdyje dalyvavo 26 iš 27 Tarybos narių, darbotvarkėje svarstyti 35 klausimai, išklausytos 3 informacijos.
Planui sukurti – 40 posėdžių
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pirmiausia svarstė sprendimo projektą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės strateginio veiklos plano 2026–2028 m. tvirtinimo. Tai itin svarbus dokumentas, kuriuo nustatomos Savivaldybės veiklos kryptys, Savivaldybės plėtros plane nustatytų tikslų įgyvendinimas, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės. Taip pat plane numatomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos bei savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vykdomų programų ir priemonių finansavimas, užtikrinantis nuoseklų Savivaldybės strateginių tikslų įgyvendinimą. Strateginį veiklos planą sudaro devynios programos, o patvirtintas sprendimo projektas yra pagrindas tvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą.
Strateginio veiklos plano sudedamąsias dalis – programų projektus – rengia atskirų sričių Savivaldybės administracijos darbuotojai, paskirti Savivaldybės mero potvarkiu. Kaip nurodoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte, visoms priemonėms įgyvendinti 2026 m. reikia 242 344,6 tūkst. eurų, vertinant visus finansavimo šaltinius.
Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Šatkus kalbėjo, jog Strateginio veiklos plano svarstymui vyko net apie 40 posėdžių. „Dalyvavo ir Administracijos darbuotojai, ir Tarybos nariai. Tai, galima sakyti, yra nemažas įdirbis, norisi padėkoti ir programų koordinatoriams, ir skyrių vedėjams, ir vadovybei, ir kolegei Vaidai, kurie prisidėjo rengiant Strateginio veiklos plano projektą“, – teigė M. Šatkus.
Sprendimo projektui su pakeitimais pritarė 17 Tarybos narių, 9 opozicijos nariai susilaikė, tad trejų metų Strateginiam veiklos planui pritarta.
Didėja finansavimas keliams
Įspūdingai šiemet, kaip ir pastaraisiais metais, atrodo vis augantis Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas. Atrodo, jog su tokiu prieaugiu rajone problemų neturėtų likti, tačiau realybė kitokia – „laisvų“ pinigų ne tiek ir daug, visos lėšos paskirstytos įvairiose programose. Didžioji dalis biudžeto kasmet skiriama švietimui, šiemet ji sudaro 45,8 proc., arba 92,3 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos švietimo įstaigų veiklai finansuoti (65,7 mln. eurų), iš jų darbo užmokesčiui – 57,9 mln. eurų. Štai rajono ugdymo įstaigų modernizavimui ir plėtrai skiriama 13,5 mln. eurų, lėšos bus panaudotos lopšelio-darželio Mazūriškiuose, priestato prie Ketvergių pagrindinės mokyklos, darželio Dercekliuose ir kt. statyboms. Kiti pinigai numatyti atsiskaitymui už vaikų ugdymą Klaipėdos miesto savivaldybės ir privačiose ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose, moksleivių vežimui į ugdymo įstaigas, mokyklinių autobusų įsigijimui, įstaigų patalpų, autobusų remontui, buitinei ir organizacinei technikai, mokymo priemonėms.
Beveik 27 mln. eurų skiriama ekonomikai, 22,3 mln. eurų – socialinei apsaugai, 18,7 mln. eurų – poilsiui, kultūrai ir sportui, o 10,3 mln. eurų – aplinkos apsaugai. Savivaldybės duomenimis, finansavimas keliams, priskiriamiems ekonomikos sričiai, didėja apie 50 proc.
Didžiausios pajamos – GPM
Iš kur atsiranda šios lėšos biudžete? Dažnai gyventojai kalba, kad tai – mokesčių mokėtojų surinktos lėšos, iš kurių vėliau finansuojamas rajono biudžetas. Tai ne visai tikslu, nes savivaldybė mokesčių tiesiogiai nerenka – jie perskirstomi per valstybės biudžetą. Mat gyventojų pajamų mokestis (GPM) 2026 m. sudaro 49,8 proc. visų pajamų, arba 100,2 mln. eurų. Šį mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o visos įplaukos pirmiausia patenka į konsoliduotą valstybės ir savivaldybių biudžetą. Tik vėliau, vadovaujantis Valstybės biudžeto įstatymu, lėšos paskirstomos savivaldybėms. 2026 metams įstatymu nustatyta, kad savivaldybėms atiteks 50,44 proc. viso Lietuvoje surinkto GPM, o likusi dalis lieka valstybės biudžete.
Pagal Valstybės biudžeto įstatymo 5 priedą Klaipėdos rajonui 2026 metais prognozuojama 100,09 mln. eurų GPM, prie kurių prisideda dar 160 tūkst. eurų fiksuoto pajamų mokesčio už veiklas su verslo liudijimu. Iš viso – 100,25 mln. eurų, arba 11,9 mln. eurų daugiau nei 2025 metais. Tai sudaro 13,5 proc. augimą per metus. Klaipėdos rajono savivaldybės kintamoji GPM dalis 2026 metais sieks 10,44 mln. eurų. Didžiausią jos dalį sudaro ankstesnių metų išlyginimai, taip pat lėšos, skirtos darbo užmokesčio augimui dėl minimalios mėnesinės algos ir pareiginės algos bazinio dydžio padidinimo bei kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo.
Be GPM, savivaldybė pajamas gauna ir iš vietinių šaltinių. 2026 metais planuojama surinkti 4,14 mln. eurų turto mokesčių, 3,57 mln. eurų vietinių rinkliavų, 8,75 mln. eurų pajamų už patalpų nuomą ir teikiamas paslaugas, taip pat pajamas iš aplinkos teršimo mokesčio, baudų, turto pardavimo ir kitų šaltinių. Tad iš viso savarankiškoms funkcijoms vykdyti iš mokesčių ir turto planuojama 119,6 mln. eurų.
Reikšmingą biudžeto dalį sudaro dotacijos, kurios 2026 metais sieks 72 mln. eurų, arba 35,8 proc. visų pajamų. Didžiausia dotacijų dalis skiriama švietimui – 38,3 mln. eurų, taip pat 8,3 mln. eurų valstybinėms funkcijoms vykdyti, 18,2 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos projektams, 7,1 mln. eurų kitoms tikslinėms dotacijoms. Būtent dotacijų augimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl 2026 metų biudžetas ženkliai didėja.
Iš viso, kaip jau minėjome, planuojamos 2026 m. savivaldybės biudžeto pajamos – 201,3 mln. eurų, iš jų 191,6 mln. eurų pajamos iš mokesčių, turto ir dotacijos, 2,4 mln. eurų – 2025 m. lėšų likučiai ir 7,3 mln. eurų – planuojamos pasiskolinti lėšos. 2026 m. planuojamos pajamos, lyginant su praėjusių metų įvykdymu, didėja. Didėjimą nulemia 18,1 mln. eurų didėjančios dotacijos ir 9,5 mln. eurų didesnės pajamos iš GPM. Likučiai mažėja 2,3 mln. eurų, 2,5 mln. eurų daugiau planuojame skolintis.
Opozicija: nėra tinkamai atsakyta
Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė, pristatydama sprendimo projektą dėl 2026–2028 metų biudžeto tvirtinimo, informavo, jog buvo pateikti dar 8 pasiūlymai biudžetui, kuriuos teikė 3 gyventojai, 3 bendruomenės, religinė bendruomenė ir sodininkų bendrija. „Atsakymai dar bus papildomi, kadangi norime pateikti gyventojams ir bendruomenėms kuo aiškesnę informaciją, bet informuojame, kad biudžetas buvo viešinamas ir tikrai labai džiaugiamės, kad ir gyventojai, ir bendruomenės atkreipė dėmesį į šitą mūsų viešinimą“, – kalbėjo I. Gailiuvienė.
Būtent ši dalis kėlė klausimą opozicijos atstovei, liberalei Audronei Balnionienei, kuri teigė, kad Savivaldybės atsakymuose į gyventojų prašymus nėra tinkamai atsakyta, jog dėkoja už siūlymus ir juos įtrauks į biudžeto planavimą: „Visi atsakymai yra „pažiūrėsim, pagalvosim, ne mūsų, ne jūsų“ ir pan.“
Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja suskubo Tarybos narę pataisyti, akcentuodama, kad tikrai ne visi atsakymai „nėra įtraukta“, kadangi siūlymai galbūt jau yra veiklos planuose ir projektai vykdomi. „Tikrai nėra, kad visi atsakymai visiškai būtų neigiami, bet aišku, tai yra strateginis planavimas, yra 3 metų, yra 10 metų. Nėra galimybių viską padaryti šiais metais, bet yra 2027, 2028 metais. Užtrunka techninė dokumentacija, tenka susitaikyti, kad tai ne vienerių metų darbai. Artimiausiais metais labai daug dėmesio ypatingai skiriama Sendvario seniūnijai. Kaip matėte, bus rengiamas ir bendrasis planas, specialieji planai“, – pažymėjo I. Gailiuvienė.
Regione savivaldybė pirmauja
Opozicijos atstovas, Liberalų sąjūdžio narys Julius Pozingis kėlė klausimą, ar Savivaldybė pasiruošusi didesniam biudžetui. Jo teigimu, praėjusiais metais Savivaldybė neįvykdė suplanuotų darbų už maždaug 10 mln. eurų – ne todėl, kad trūko pinigų, o todėl, kad galbūt trūko žmonių. „Tai labai svarbus signalas ir jeigu dabar nepajėgiam įgyvendinti suplanuotų projektų, ar tikrai esame pasiruošę dar didesniam biudžetui ir daugiau projektų? Ir ar užtikrinsime efektyvų pinigų panaudojimą?“ – retoriškai klausė Tarybos narys.
Administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas politiko prašė konkrečiai įvardyti, kokie projektai minimi ir kur tie neįvykdyti darbai už 10 milijonų eurų. J. Pozingis konkečiai nepatikslino, esą omenyje turintis europinius pinigus ir projektus.
J. Bardauskas argumentavo, kad tai ne žmogiškųjų išteklių trūkumo problema, o objektyvių apinkybių: dėl viešųjų pirkimų ir teisinių procesų, ekspertizių „Mazūriškių darželio viešasis pirkimas užsitęsė, Juodžemių g. pirkimas tik buvo įgyvendintas ir ranga prasidėjo lapkričio mėn., kur taip pat numatyti pinigai. Gargždų darželis tik dabar išeis į pirkimą ir projektavimą, ekspertizė užtruko. Derceklių darželio pirkimas dar neįvyko, nes rangovai tarpusavyje pradėjo ginčytis ir teismais grasinti, – dėstė Administracijos vadovas. – Yra konkrečios priežastys, dėl ko dalis tų suplanuotų pinigų neįsisavinta: viešųjų pirkimų procedūros, rangovų problemos, bet tai ne žmogiškųjų išteklių problema. Administracijos darbuotojai savo darbus atliko, viešuosius pirkimus paskelbė, sutartis pasirašinėjame, bet yra ir tam tikrų išorinių faktorių.“
Meras Bronius Markauskas taip pat pridūrė, kad neseniai pristatė gautą informaciją dėl Europos Sąjungos projektų įgyvendinimo ir eigos: „Pagal visus rodiklius visame Klaipėdos regione mūsų savivaldybė pirmauja: pagal įsisavintas lėšas, sudarytas sutartis, esame geriausi tarp 7 savivaldybių. Visada galima daryti dar geriau.“
Savivaldybėje – konkurencingi atlyginimai
Savivaldybės vadovas pripažino, kad diskutuoja dėl galimybės turėti daugiau etatų, kadangi darbų apimtys auga, didėja biudžetas, tačiau nėra paprasta rasti atitinkamų kandidatų. A. Balnionienė teiravosi ir dėl specialistų atlyginimų – ar nuo sausio 1 d. didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui didės atlyginimai ir specialistams, mat galbūt tai yra priežastis, kodėl nepritraukiama specialistų.
Kaip politikei atsakė B. Markauskas, būtent meras yra biudžeto asignavimų valdytojas ir mero sprendimu yra nustatoma, kiek yra mokos fondui skiriama lėšų darbo užmokesčiui. „Paskutinius dvejus metus ne kartą darėme analizę, lyginome, kaip atrodo ir Klaipėdos miesto, ir panašių savivaldybių administracijos darbo užmokesčiai. Pirmiausia – vadovų, bet taip pat ir specialistų. Žinoma, nereikia labai girtis, bet mūsų atlyginimai pakankamai konkurencingi ir paskutinius keletą metų augimas darbo užmokesčio fondo buvo matomas – netoli 20 proc. Netolygumų įvairių buvo ir yra, su Administracijos direktoriumi buvome sutarę keisti truputį pačią sistemą, didinti mokos fondą iki 10 proc.“, – teigė meras.
„Banga“ pasidomėjo Savivaldybės darbuotojų, turinčių valstybės tarnautojo statusą vidutiniu atlyginimu, paskaičiuotu 2025 m. IV ketvirtį. Pavyzdžiui, skyriaus vedėjas – 4854 Eur, vyresnysis specialistas – 3 302 Eur, seniūnas – 3489 Eur.
Nori sprendimų šiandien, ne ryt
Opozicijos lyderis Justas Ruškys, kalbėdamas apie balsavimo motyvus teigė, kad Tarybos mažumos siūlytų projektų rezultatų nėra. Iš pirmo žvilgsnio, pasak Tarybos nario, biudžetas tikrai atrodo įspūdingai: 2026 metai – 26 proc. augimas, ypatingai švietimo sritis. „Tačiau opozicijos pareiga žiūrėti ne tik į sumas, bet ir į kryptį ir tvarumą. Didžioji augimo dalis paremta europinėmis lėšomis, kurios auga beveik 310 proc. ir skolintomis lėšomis, kurios didėja 600 proc. tai leidžia statyti šiandien, bet atidėlioja atsakomybę rytojui. Kolegos, norisi, kad tą atsakomybę prisiimtume šiandien ir už tuos sprendimus, kurie palies mus jau rytoj. Tai šiuo atveju, dėl mano išdėstytų motyvų, be didelių klausymų ir didelio balagano, mes susilaikome vien dėl to, kad mes norėtume sprendimų šiandien, o ne rytoj“, – pažymėjo J. Ruškys.
Ne tik ambicingai, bet ir atsakingai
„Augantis biudžetas leidžia ne tik planuoti naujus ambicingus projektus, bet ir sėkmingai tęsti bei įgyvendinti jau pradėtus darbus. Iš tiesų numatyta nemažai pokyčių. Ir toliau tęsiame ugdymo įstaigų plėtrą. Rudenį bus baigtas lopšelis-darželis Mazūriškiuose, pastatysime modulinį darželį Gargžduose, jau statomas priestatas prie Ketvergių pagrindinės mokyklos, netrukus prasidės ir darželio Dercekliuose statybos, projektuojamas priestatas prie Sendvario „Saulės“ mokyklos. Kita svarbi sritis – infrastruktūra. Šiemet finansavimas keliams auga 50-ia procentų. Tai reiškia dar daugiau išasfaltuotų bei suremontuotų gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų. Žinoma, nors biudžetas atrodo didelis, tačiau turime nepamiršti, kad didžioji jo dalis bus skirta būtinosioms išlaidoms – švietimo, kultūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų užtikrinimui. Na, o investicijoms į infrastruktūrą bei kitiems darbams, pasak mūsų specialistų, lieka apie 40 milijonų. Tad darbus planuojame ne tik ambicingai, bet ir atsakingai, siekdami didžiausios naudos gyventojams“, – akcentavo Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Už biudžetą balsavo 17 rajono Tarybos narių (valdančioji dauguma – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tautos ir teisingumo sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai), 9 rajono Tarybos nariai, priklausantys opozicijai (LR liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovai) balsuojant susilaikė.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
—-
Svarbu paminėti, kad tarp Lietuvos savivaldybių veikia finansinio išlyginimo sistema. Tai reiškia, kad ekonomiškai stipresnės savivaldybės dalimi savo GPM pajamų prisideda prie silpnesnių regionų finansavimo. Tokios savivaldybės vadinamos donorėmis, tarp jų ir mūsų savivaldybė, kuri 2026 metais ir toliau priskiriama prie donorinių savivaldybių. Numatyta, kad 1,82 proc. prognozuojamos GPM sumos bus perskirstyta kitoms savivaldybėms, o 98,18 proc. liks Klaipėdos rajonui.
—-
