Restauruotas Renavo dvaras – atradimas turistams

Latviai, lenkai, vokiečiai, britai, airiai, australai, amerikiečiai, viešėdami Lietuvoje, nepraleidžia progos aplankyti Renavo dvarą. Pastarasis yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime, ant Varduvos upės kranto. Dalis lietuvių šį dvarą pažįsta ir iš kino teatruose matyto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ scenų, kurios buvo filmuotos būtent čia. Tačiau Renavo dvaras atrodo žymiai įspūdingiau realybėje nei ekrane. Juolab kad neseniai dvaro sodybos rūmai buvo pritaikyti viešojo turizmo reikmėms iš Europos Sąjungos (ES) 2007–2013 metų struktūrinių fondų.

Lankytojų beveik padvigubėjo

Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius „Bangos“ korespondentei pasakojo, kad įgyvendinus Renavo dvaro renovaciją, objektas pritraukia 40 proc. daugiau turistų nei iki tol. „Anksčiau rūmuose buvo susidėvėjęs parketas, atgyvenę langų rėmai. Taip pat pažeista išorės ir vidaus apdaila. Nebuvo ekonomiškos šildymo sistemos, stigo priešgaisrinės ir priešįsilaužiminės signalizacijos. Stogas – nesandarus. Drėko rūsiai. Buvo nerenovuoti istoriniai židiniai, dekoro elementai, parketo fragmentai. Nebuvo ir efektyvios nuotekų sistemos. Svirno pastatas atrodė visai sunykęs, tiesiog avarinės būklės. O dabar, ES skyrus paramą iš struktūrinių fondų, šių problemų nebėra. Džiaugiamės išsaugoję istorinį palikimą, kuris nyko sulig kiekviena diena“, – kalbėjo D. Makavičius.

Pirmiausia Mažeikių rajono savivaldybės administracija įvykdė projektą „Renavo dvaro sodybos rūmų pritaikymas viešojo turizmo reikmėms“ (projekto kodas – VP3-1.3-ŪM-02-V-01-011). Projektui skirtas ES finansavimas – 1 732 535,81 Lt, veiksmų programa – Sanglaudos skatinimo, Veiksmų programos prioritetas – vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai, Veiksmų programos prioriteto priemonė – Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms.

Veikia kavinė

Minėtas projektas jau įgyvendintas. Renavo dvaro sodybos rūmai yra restauruoti ir dalis patalpų pritaikytos teikti viešojo maitinimo paslaugas, kitose restauruotose patalpose yra teikiamos kultūrinio turizmo paslaugos. „Pačiame dvare veikia kavinė, dalį patalpų nuomojame privatininkui. Lankytojai džiaugiasi turį galimybę, kur prisėsti, pavalgyti, atsigerti. Vietiniai gyventojai čia taip pat lankosi, tačiau labiau, kai švenčia kokį nors gimtadienį ar pan. 10 km spinduliu aplink nėra kitos kavinės. Tačiau čia yra išlaikomas atitinkamas lygmuo, todėl maistas, gėrimai brangesni nei įprastoje parduotuvėje (maitinimo įstaigoje). Tad vietiniai atvyksta tik tada, kai kažką švenčia“, – pastebėjo direktorius D. Makavičius.

Pašnekovas akcentavo, kad Renavo dvaro sodyba yra didelio rekreacinio potencialo teritorijoje. Be to, Renavo dvaras yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, su savo apylinkėmis patenkantis į nacionalinį Žemaitijos turistinį maršrutą bei pažintinį „Vakarų Lietuvos dvarų ir parkų kelias“ maršrutą. „Objekto turistinis patrauk­lumas išties padidėjo, taip pat ir rajono turizmo sektoriaus pajamos“, – pastebėjo pašnekovas. Per metus Renavo dvarą aplanko apie 7 000 asmenų. Darbo vietos yra sukurtos 8 asmenims, kurie yra vietiniai gyventojai.

Atnaujinta katilinė ir sandėlis

Renavo dvaro patrauklumą didina ir dar vienas Mažeikių rajono savivaldybės įgyvendintas projektas iš ES struktūrinių fondų – tai „Renavo dvaro sodybos (katilinės, sandėlio) pritaikymas viešojo turizmo reikmėms“ (projekto kodas – VP3-1.3-ŪM-05-R-81-007). Projektui išmokėta ES lėšų – 1 997 445,98 Lt, veiksmų programa – Sanglaudos skatinimo, Veiksmų programos prioritetas – vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai, Veiksmų programos prioriteto priemonė – Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose.

Renavo dvaro sodybos pastatai – katilinė ir sandėlis – buvo nenaudojami, prastos techninės būklės. Siekiant juos išsaugoti buvo būtina atlikti rekonstrukcijos-restauravimo darbus. Dėl šios priežasties buvo atlikti objektų tvarkomieji darbai: restauruota katilinė ir jos dalis patalpų bus pritaikyta tradicinių amatų centrui, o sutvarkytas sandėlis – informacinių konferencijų, seminarų organizavimo, informacijos teikimo ir pan. viešosioms reikmėms.

• Gargždų krašto muziejaus istorikas Marius MOCKUS: „Neseniai teko apžiūrėti restauruotų Renavo dvaro rūmų teritoriją. Įspūdis išties geras. Matyti, kad investuojama ne tik į pastatą, bet ir į aplinką. Pavyzdžiui, anksčiau ten buvo vynuogių alėja, kuri per laiką sunyko. O dabar jau pasodinti nauji sodinukai. Tikrai rekomenduoju aplankyti vieną iš gražiausių Žemaitijos dvarų. Kuo jis artimas Gargždams? Renavo dvarą valdė Renne giminė, kuriai priklausė ir buvęs Gargždų dvaras. Pastarasis, deja, neišliko.“

Iš istorijos

• Rašytiniuose šaltiniuose apie Renavo dvarą užsimenama jau XVI a. Dvaro pastatas tada buvo medinis su šiaudiniu stogu. Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII pab. ar XIX a. pr. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. pab. jo šeimininkais tapo Renne (Röne) giminė, dvarui palaipsniui prigijo Renavo pavadinimas.
• Manoma, kad rūmus statė Antanas Renne. 1880 m. statyti rūmai yra neorenesansinio stiliaus, vienaaukščiai, su dviejų aukštų fligeliais. Į pietus nuo rūmų upės link leidžiasi dvi terasos, į šiaurę yra pagrindinė aikštė (parteris), kurią supa įvairūs introdukuoti medžiai. Priešais rūmus kitame Varduvos krante yra kraštovaizdžio tipo parkas.
• 1869 m. dvare mokytojavo Laurynas Ivinskis, rinkęs medžiagą botanikos žodynui. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Renavo dvare buvo bandoma auginti šilkverpius ir įrengti šilko kokonų auginimo ūkį.
• Į istorijos ir meno turtus besilygiuojantis Renavo parkas (51,4 ha) išsiskiria medžių ir krūmų rūšių bei jų formų įvairove. Čia auga storiausia Lietuvoje eglė, kurios skersmuo krūtinės aukštyje siekia per 1,20 m. Parko aplinkoje ryškiai išsiskiria Veimutinė pušis, kanadinė cūga, geltonžiedis kaštonas, paprastojo buko raudonlapė forma.