Rinkodaros išmonė – Helovinas darbo kabinetuose
Helovinas – airiška Visų šventųjų nakties tradicija. Tačiau jau keletą metų lietuviai noriai pasiduoda spalio 31-osios pramogoms ir vakare virsta baisuokliais, raganomis, vaiduokliais bei kitais baugiais personažais. Neįprastai šią dieną minėjo ir gargždiškiai. Vieni jų – UAB „Gerduva“ kolektyvas penktadienį ryte niūriomis simfonijomis ir vaiduokliška apranga pasitiko nieko nenutuokusius savo vadovus.
Bendrovės vadovė Loreta Mazalienė neslėpė – pavaldinių išmonė ją paliko be žado. „Mano darbuotojai visai pakvaišo. Kaip jie atrodoǃ Ko gero, šiandien jau nedirbsiu…“ – juokėsi direktorė. O štai kolektyvui juodos raganų skrybėlės, „krauju“ aptaškyti chalatai ar degančios žvakės darbuotis netrukdė. „Kas darbovietėse labiausiai išprotėję? Žinoma, rinkodaros specialistai. Tad ketvirtadienį jie pirmieji mestelėjo mintį, kad penktadienį į darbą galėtume ateiti persirengę Helovino kostiumais. Administracijos labai įkalbinėti nereikėjo – mūsiškiai lengvai pasiduoda atrakcijoms. Kostiumus ar aksesuarus visi pasiruošė tą patį vakarą“, – pasakojo mažmeninio tinklo vadovė Inga Žilevičienė.
- Helovinas Lietuvoje sutinkamas ypač priešiškai, kadangi manoma, jog ši šventė kertasi su Vėlinėmis – mirusiųjų pagerbimo švente, kai nepriimtinas joks triukšmingumas, o reikalinga ramybė ir susikaupimas. Dažnai sakoma, kad tai – amerikietiška šventė. Tačiau taip manantieji klysta, nes, pasirodo, kad mistiškų linksmybių šaknys – keltiškoje Airijoje. Istorikų nuomone, šiai tradicinei šventei pradžią davė Samhenas – senovės keltų genčių Naujieji metai, kurie buvo švenčiami lapkričio pirmąją. Buvo tikima, kad tą dieną visų per tuos metus mirusių žmonių sielos grįžta pas gyvuosius. Tiesa, kadaise visos šios klajojančios dvasios buvo laikomos nešančiomis gėrį ir ramybę, o šiandien, kalbėdami apie Heloviną, tradiciškai įsivaizduojame vampyrus, raganas ir kitą velniavą.
