Rugsėjį – gausesnės mokyklos ir laisvesni direktoriai
Vakar visos Lietuvos moksleivius vėl pakvietė mokyklos suolas. Į Rugsėjo 1-osios šventę Klaipėdos rajone nešini gėlėmis rinkosi beveik 5 000 mokinių ir arti 2 000 darželinukų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus duomenimis, pirmokų skaičius rajone šiemet didžiausias per pastaruosius septynerius metus. Jų į klases sugužės 514.
„Šiemet turėsime didžiausią pirmokų skaičių per pastaruosius septynerius metus. Esame išdavę 514 pirmokų pasų, o pernai jų buvo 451. Lietuvos mastu mokinių skaičius mažėja apie 13 000, bet pas mus to tikrai nebus. Mokinių skaičius tik auga. Darželius ir priešmokyklines grupes lankančių vaikų taip pat turime daug – apie 1 500 ikimokyklinukų ir beveik 500 priešmokyklinukų“, – apie perspektyvią Klaipėdos rajono demografiją informavo Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius. Iš viso rajono mokyklų 1–12 klasėse šiemet mokysis arti 5 000 mokinių. Didžiausias skaičius moksleivių tradiciškai susirinko Gargždų „Minijos“ progimnazijoje – ją lankys beveik 900 1–8 klasių mokinių. Tai viena didžiausių progimnazijų Klaipėdos apskrityje. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija irgi patenka į apskrities lyderių gretas – ją lankys apie 750 gimnazistų. „Vaivorykštėje“ mokysis ir didžiausias 2015–2016 mokslo metais abiturientų skaičius rajone – 153. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje brandos atestatų sieks 29, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – 34 abiturientai. Minėtos trys gimnazijos – vienintelės rajone, kuriose teikiamas vidurinis išsilavinimas. Endriejavo mokykla šiuos mokslo metus pradėjo nebe vidurinės, o pagrindinės mokyklos statusu.
Į darbo kabinetus jau sugrįžo ir 435 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, 67 neformaliojo ugdymo mokyklų mokytojai, 135 ikimokyklinių įstaigų pedagogai, 51 pagalbos mokiniui specialistas, 75 mokyklų vadovai (direktoriai, pavaduotojai ugdymui). Anot Švietimo skyriaus vedėjo A. Petravičiaus, mokyklose labiausiai jaučiamas gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų trūkumas. „Taip pat daug lengviau rasti anglų, o ne rusų kalbos specialistų. Šių metų patirtis rodo ir tai, kad trūksta darželių auklėtojų, atitinkančių Švietimo ministerijos nurodytą kvalifikaciją“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas.
Šiais mokslo metais visoje Lietuvoje įsigaliojo naujovė ugdymo įstaigų vadovams. Pasikeitus Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo aprašui, direktoriams nebeprivaloma vesti pamokų. „Anksčiau Klaipėdos rajono savivaldybė nustatydavo ugdymo įstaigų vadovų darbo užmokesčio koeficientą, tačiau vadovas privalėdavo per savaitę turėti bent penkias kontaktines valandas pamokų. Įsigaliojus pakeitimams, vadovų atlyginimo koeficientas nemažės, o pamokų vesti jie nebeturės“, – apie tai, jog vadovai dabar dirbs tik administracinį darbą, pasakojo A. Petravičius. Tokios permainos kai kuriose ugdymo įstaigose sukėlė rūpesčių – teko ieškoti naujų pedagogų.
