Saugokite savo vaikus: sistema paauglės motiną paliko vieną prieš galimo iškrypėlio ekraną
Savo šeimos skaudulį atvėrusi pajūryje gyvenanti moteris šiandien tikina nebeturinti ko prarasti. Jos namuose apsigyveno baimė ir nerimas, o pasitikėjimą tam tikromis šalies institucijomis pakeitė kartus suvokimas – tavo vaikas ir jo saugumas yra įdomūs tik tau pačiai.
Kol neįvyko nepataisoma tragedija, tol pareigūnų kabinetuose Baudžiamojo kodekso straipsniai esą vartomi šaltakraujiškai, o vaikų viliotojai lieka kitoje ekrano pusėje – laisvi, nebaudžiami ir ieškantys kitos aukos. „Gal viešumas padės apsaugoti kitus vaikus nuo tokių situacijų ir galimos nelaimės“, – apmaudą „Bangai“ liejo dvi dukras viena auginanti moteris, dėl saugumo paprašiusi ją vadinti kitu vardu – Vida.
Motiniška nuojauta neapgavo
Vienas vakaras pakeitė viską. Tai nebuvo neatsargumas ar mamos aplaidumas – tai buvo akistata su modernaus pasaulio žiaurumu, kuriam jokia šeima negali būti visiškai pasiruošusi. Vida atkreipė dėmesį, jog jos jaunėlė ėmė skirti pernelyg daug laiko telefonui. Kad galėtų pasinerti į virtualius pokalbius, mergaitė neva net anksčiau bėgdavusi miegoti. Iš pradžių moteris manė, jog dukra bendrauja su draugėmis, tačiau tikroji įnikimo į telefoną priežastis buvo visai kitokia ir ją tiesiog pribloškė. Paėmusi į rankas savo dvylikametės dukros telefoną, vietoj mergaitiškų susirašinėjimų ji išvydo tamsiausią suaugusiųjų pasaulio pusę. Eriko vardu pasivadinęs asmuo ne tiesiog susirašinėjo su jos paaugle – jis ją savinosi, viliojo į savo iškrypėliškas pinkles.
Per populiarią „Snapchat“ programėlę į vaiko erdvę įsibrovęs vyras nesislėpė – leido suprasti, jog jis – daug vyresnis vyras, turintis gyvenimiškos patirties. Jis puikiai žinojo ir mergaitės amžių, tačiau tai jo nestabdė. Priešingai – tai tapo jo žaidimo dalimi. Jis liejo vulgariausias fantazijas, manipuliavo vaiko pasitikėjimu, gyrė jos „brandą“ ir atvirai klausinėjo apie intymiausius dalykus. Kiekvienas jo parašytas žodis buvo tarsi nuodas, lėtai nuodijantis vaiko tyrumą. Mama, skaitydama šias eilutes, jautė, kaip iš po kojų slysta žemė. Jos vaikas tapo medžiojamu objektu tiesiog savo kambaryje, sėdėdamas ant sofos.
„Bangai“ moteris pasakojo, jog savo dukros telefone yra įdiegusi vadinamąją tėvų kontrolę, ribojančią naudojimąsi telefone įdiegtomis programėlėmis. „22 val. telefonas apskritai yra užrakinamas, kadangi tai poilsio laikas“, – aiškino Vida. Tačiau tokie ribojimai vis tiek neapsaugojo vaiko nuo virtualiame pasaulyje tykančių pavojų.
Tiesa, nuvažiavusi pas močiutę paauglė turėjo galimybę naudotis senu jos telefonu. Matyt, būtent močiutės telefonas ir tapo tiltu į uždraustą pasaulį uždarai paauglei, negalinčiai pasigirti plačiu draugų ratu ir populiarumu tarp klasės draugų.
Būtent tuo ir naudojosi Erikas, negailėjęs mergaitei palaikančių žinučių, padrąsinimų ir pagyrimų. Vaiko psichologiją perkandęs vyras žinojo, kur silpnosios dvylikametės vietos, todėl puikiai ja manipuliavo. „Viena auginu dukras, tai gal jai trūksta tėviško dėmesio ir rūpesčio“, – svarstė Vida.
Pokalbiai apie seksą
„Jis veikė kaip profesionalus psichologas. Rašė, kad turi tokio pat amžiaus sūnų, kad supranta mergaitės rūpesčius. Tai buvo lėtas, nuoseklus jaukinimas, – pasakojo mama. – Man buvo pikta matyti, kaip jis ją valdo savo manipuliacijomis. Ši guosdavosi, „kaip ją užknisa namų darbai“, kaip erzina mamos kontrolė, o jis ją palaikydavo ir ramindavo.“
Tačiau tai – ne viskas. Moteris nustėro, išvydusi, kad vyresnis vyras jos vaikui rašo apie būsimą susitikimą, apie seksą. „Jis jai rašė, koks jam seksas patinka, kokios merginos. Net neslėpė, kad pas jį į svečius ateidavo mergina iš vaikų namų, kuri taip pat buvo kontroliuojama ir laiku turėdavo grįžti į namus“, – sunkiai protu suvokiamais dalykais dalijosi sunerimusi mama, išsiaiškinusi, jog jos atžala su nepažįstamuoju bendrauja maždaug nuo šių metų sausio.
Galiausiai vyras tiek išdrąsėjo, kad net ėmė derinti susitikimą ir aptarinėti susirašinėjimuose jo detales. Rašė, kad mergaitė turės išgerti, bet nedaug, nes neva nepatinka padauginusios. „Daug neleisiu gerti, kad vat po to nenukristum ir tiesiog greit neužmigtum. Man patinka, kai truputį išgeria, vat truputį pačios lenda prie manęs ir vat nori sekso“, – nė kiek nesigėdydamas rašė Erikas, pridurdamas, kad nemėgsta grubiai ir panašiai. Vyras domėjosi ir tuo, koks seksas patiktų mergaitei, kai jiedu susitiks. Buvo ir tokių žinučių, kuriose Erikas dvylikametei rašė, jog ji tiktų jam į poras, tačiau neva per didelis metų skirtumas. Dėl to neva negalės kartu gyventi, turėti vaikų, tačiau turėti intymių santykių esą galės, jei tik ji su tuo sutiks.
Vida išsiaiškino, kad apie savo naująjį draugą dukra buvo pasipasakojusi ir savo geriausiai draugei. „Dukra didžiavosi ir gyrėsi juo, o draugė pavydėjo, – teigė moteris. – Plaukai šiaušėsi visa tai skaitant. Juk jos dar vaikai. Bet, matyt, maniškei užteko to, kad jis ja domisi, palaiko. Dukra pasijuto svarbi.“
Pašnekovė džiaugėsi tik vienu – kad laiku atrado dukros ir suaugusio vyro pokalbius ir jiedu dar nebuvo spėję susitikti. „Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę. Bijau apie tai net pagalvoti. Juk ji tokia vaikiška“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo mama, savo jaunėlę dukrą apibūdinusi, kaip itin vaikišką, naivią mergaitę, kuri savo išore atrodo gal dešimties.
Moteris tikino neradusi ir siųstų nuotraukų vienas kitam, tad tikėtina, kad vyras jų neprašė. „Tik vieną nuotrauką dukra savo iniciatyva jam nusiuntė. Matyt, save norėjo parodyti. Ten užfiksuota ji viename iš jos lankomų užsiėmimų“, – kalbėjo mama.
Policija atsuko nugarą
Šokiruota to, ką pamatė, Vida tikėjosi, kad valstybė, deklaruojanti vaiko gerovę kaip prioritetą, taps skydu. Dėl to jau kitą dieną kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą ir smulkiai išdėstė, ką aptiko dukros telefone. Tačiau Klaipėdos policijos komisariato tyrėjų atsakymai tapo dar vienu smūgiu. Pareigūnai, išnagrinėję iškrypėlio žinutes, kuriose atvirai kalbama apie seksualinius aktus su dvylikamete, priėmė verdiktą – ikiteisminis tyrimas nebus pradedamas.
Argumentas skamba kaip pasityčiojimas iš bet kokios moralės – esą asmuo nepadarė „konkrečių veiksmų“, kad susitiktų su mergaite.
„Esančių susirašinėjimų turinyje matyti, kad Erikas nurodė, kad jis yra vyresnio amžiaus – „esu daug vyresnis už tave, bet niekam nesakau, kiek man“. Susirašinėjimuose matyti, kad Erikas įvardija kaip prielaidą, leisdamas jai pasirinkti – „su manimi tai tik sutarimu galėtumėm, bet tai aišku, kad tu pirma turėtum norėti, ir jei atvažiavus pas mane, tu turėtum pati mane apkabinti…“ Mergaitei atsisakius, Erikas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siūlymų ar įkalbinėjimų, kad susitikimas įvyktų – „aš net ir sakiau pradžioje, kad kurie bendrauja, tai bendrauja, o kurie nenori bendrauti, tai ir neverčiu“. Iš surinktos medžiagos matyti, kad šiame įvykyje nėra įžvelgiami požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 1511 str. 1 d. (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas). Pagal 1511 str. 1 d. atsako pilnametis asmuo, pasiūlęs jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui susitikti siekdamas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą arba jį išnaudoti pornografinei produkcijai gaminti, jeigu po šio pasiūlymo ėmėsi konkrečių veiksmų, kad susitikimas įvyktų. Tyrimo metu negauta duomenų, kad nenustatytas asmuo, pasivadinęs Eriku, siekė suvilioti jaunesnį asmenį bei ėmėsi veiksmų, kad įvyktų susitikimas, negauta duomenų, kad asmenys būtų susitikę“, – surašyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Taigi, policijos akimis, jei viliotojas nenuperka saldainių, nepasamdo taksi ar nenurodo tikslios susitikimo vietos, jo seksualinis vaiko terorizavimas yra tik nekaltas „susirašinėjimas“. Mama su nuoskauda klausia – ar tikrai turime laukti, kol vaikas bus išviliotas iš namų, kol bus padaryta fizinė žala, kad sistema suveiktų? Kodėl Baudžiamasis kodeksas saugo ne vaiko psichiką, o nusikaltėlio teisę „tiesiog rašyti“? Toks institucijų aklumas, anot jos, sukuria puikią terpę tokių iškrypėlių nebaudžiamumui.
Vaiko teisių paradoksas
Dar didesnę ironiją moteris pajuto bendraudama su Vaiko teisių apsaugos specialistais, į kuriuos kreipėsi pareigūnai po to, kai į juos pagalbos beldėsi išsigandusi Vida. Užuot sulaukusi besąlygiško palaikymo kovoje prieš iškrypėlį, šeima pati atsidūrė po padidinamuoju stiklu.
Specialistų išvadose juodu ant balto parašyta, kad tėvai nepakankamai užtikrino vaiko saugumą internete. Tai skamba kaip kaltinimas aukai. Mama dėjo visas pastangas – diegė kontrolės programas, ribojo laiką, domėjosi vaiko laisvalaikiu, tačiau technologinės spragos ir asmens įžūlumas pasirodė stipresni. Dvylikametės tėvas taip pat buvo informuotas apie šią istoriją ir vaiko teisių specialistams jis nurodė, jog su dukra kalbėjosi apie tokio bendravimo pasekmes, uždraudęs visokias programėles telefone. Tačiau specialistai, užuot visą valstybės aparatą nukreipę į viliotojo paiešką, konstatavo rizikos veiksnį šeimoje.
Nors galiausiai pagalbos poreikis nebuvo nustatytas, nes šeima pati savo lėšomis pasisamdė psichologą ir ėmėsi saugumo priemonių, nuoskauda išliko. Sistema veikia kaip vertintoja, o ne kaip gynėja. Ji ateina patikrinti, ar tėvai tinkamai saugo vaikus nuo piktavalių, kurių pati nesugeba ar nenori sutramdyti.
Šiandien ši mama kreipiasi į visą bendruomenę ne dėl užuojautos, o dėl saugumo. Ji suprato, kad vienintelis būdas apsaugoti kitas paaugles – viešumas. Anot jos, Erikas nėra tiesiog vardas ekrane, tai realus asmuo, besinaudojantis konkrečiu telefono numeriu, kuris vis dar veikia. Jis vaikšto tarp mūsų, galbūt sėdi tame pačiame prekybos centre ar parke ir toliau renka savo aukas.
Vida ragina visus tėvus tikrinti telefonus taip, lyg nuo to priklausytų jūsų vaiko gyvybė, nes tai tiesa. „Nelaukite pritarimo iš institucijų, nesulaukite jų leidimo gintis. Mūsų vaikai yra saugūs tik tiek, kiek mes patys esame budrūs. Kai valstybė nusisuka, lieka tik bendruomeniškumas ir tėviška jėga prieš tuos, kurie kėsinasi į tai, kas brangiausia“, – įsitikinusi moteris.
Gintarė KARMONIENĖ
