Sausas įstatymas degalinėse išbaidė ir užkandos pirkėjus

Antrą savaitę Lietuvos degalinės gyvena abstinencijos nuotaikomis. Nuo metų pradžios įsigaliojo Seimo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, šiose pardavimo vietose visiškai drausti prekybą alkoholiniais gėrimais – tiek stipriaisiais, tiek lengvaisiais. Klaipėdos rajone didžiausias degalinių tinklas „Trevena“ politinį sprendimą palydėjo tyliu protestu – tuščiose lentynose kabo Seimui adresuoti priekaištai apie žlugdomą verslą.

Neliks vaikžudysčių?

Degalinėms uždėtą apynasrį – draudimą prekiauti alkoholiu ir taip neva girdyti tautą – jau trečiąją šių metų dieną vainikavo tragedija Kėdainių rajone. Tėvas du savo mažylius į šulinį sumetė neva dėl to, kad negavus išgerti aptemo protas. Teigiama, kad vaikžudys alkoholį pirkdavo būtent kaimo degalinėje, kuri porą dienų šių svaigių prekių nebeturėjo. Kraupus įvykis leido rankomis trinti skeptikams, esą degalinėse alkoholiui tikrai ne vieta.

Degalinių tinklai tokius kaltinimus aktyviai neigia. Lietuviškų degalinių sąjunga praėjusiais metais stengėsi nuginčyti Seimo sprendimą ir įtikinti neva jo absurdiškumu, tačiau politikai buvo principingi. Seimas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas buvo priėmęs dar 2011 m., tad taip tarsi suteikė ketverių metų pereinamąjį laikotarpį. Jis esą buvo skirtas sugalvoti, kuo kitu užpildyti prekių lentynas.

„Trevena“ darbuotojus dar saugo

Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai elgiasi nevienareikšmiškai. 15-os degalinių tinklą valdanti Mažeikių įmonė „Kvistija“ savo tinklalapyje paskelbė, kad dalis degalinių nedirbs naktimis. Alytaus įmonėje „Stateta“ degalinėse dirba apie 60 žmonių, o vadovai neatmeta tikimybės, kad šį skaičių gali tekti sumažinti per pusę.

Klaipėdos apskrityje veikiantis 12 degalinių tinklas „Trevena“ kol kas darbuotojų atleidimo lapeliais negąsdina. Tinklo savininkas Algirdas Liaudanskis pirmiausia bandys kitus veiklos optimizavimo būdus. Degalinių tinkle dirba 120 žmonių. „Gargždai kaip Gargždai, čia darbuotojų nesumažinsi. Bet kaimiškose degalinėse svarstome trumpinti darbo valandas, atsisakyti darbo naktimis, darbuotojus išleisti atostogų. Tik čia lazda atsisuka antru galu – reiktų labiau pasirūpinti apsauga“, – pastebėjo verslininkas. Jis kol kas nežino, kaip įstatymo pataisos paveiks pardavimus. Pasikliaujama oficialiais kolegų skaičiavimais, kad apyvarta mažės bent 10 proc.

Baimė dėl traškučių

Skelbiama, kad visos Lietuvos mastu degalinėse būdavo parduodama tik 2,1 proc. silpno alkoholio, o stipraus – 0,5 proc. Degalinių tinklų atstovai skaičiuoja, kad maždaug 90 proc. alkoholio pardavimų sudarydavo lengvieji alkoholiniai gėrimai – alus, sidras, kokteiliai. Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos narys A. Liaudanskis „Bangai“ akcentavo tą patį. „Dėl stipraus alkoholio per daug neišgyvename. Esmė yra lengvieji gėrimai. Prie jų perkami įvairūs užkandžiai: traškučiai, riešutai ir kt. Nelikus poreikio pagrindinei prekei, neliks ir užkandžiams“, – apie tai, ko degalinėse nebepirks žmonės, pasakojo A. Liaudanskis. Paklaustas, kodėl per pereinamąjį laikotarpį nepakeitė prekių asortimento, verslininkas priminė, kad degalines vienijanti asociacija bandė Seimą įtikinti ES praktika – leisti degalinėse prekiauti nereceptiniais vaistais, tačiau siūlymas nebuvo tenkintas.

Dvi degalines Gargždų pramoniniame rajone ir Veiviržėnuose valdantis UAB „Palva“ vadovas Algirdas Laugalys irgi tikina neturintis kuo pakeisti užkandžių asortimento. Esą pirkėjai išties užsukdavo nestiprių alkoholinių gėrimų ir prigriebdavo užkandos: duonos, sausainių, saldainių, traškučių. Iš jų atlyginimą užsidirbdavo ir pardavėjas. Tiesa, Veiviržėnuose veikiančioje degalinėje alkoholiu išvis nebuvo prekiaujama. „Įstatymo pataisomis Seimas tikrai spjovė į veidą. Kodėl prekybos centrai gali prekiauti, o mes turime būti baltos varnos? Centruose buteliai sustatyti taip, kad vaikas pro juos nepralipa, o pas mane į degalinę gal penkiolika vaikų tėra buvę užėję“, – ironizavo verslininkas. Jo įsitikinimu, Seimui reikėjo riboti alkoholio gavimą, griežtinti kontrolės institucijų veiklą.

NUOMONĖS

• Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė „darbietė“ Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad nuo sausio įsigaliojus draudimui, alkoholiu nebegalės prekiauti iš esmės tik smulkios degalinės – tokiu atveju bus atleista apie 400 žmonių. „Trečdalis degalinių išnuomojo savo plotus kitiems verslo subjektams. Alkoholiu prekiauti jie galės. Kiti šalia pasistatė parduotuvių. Ir vienas trečdalis, o gal net ir mažiau kapitalo – smulkių degalinių, prekiauti nebegalės. Taip ir yra – bus atleista daug – per 400 žmonių. Jie negalės išsilaikyti“, – žiniasklaidai aiškino D. Mikutienė.
• Seimo narys Petras Gražulis laikosi priešingos nuomonės – degalinėse alkoholiui ne vieta, o verslininkai turėjo pakankamai laiko pakeisti asortimentą. „Pritarčiau, kad būtų žengtas ir kitas žingsnis, t. y. atsirastų centralizuotos alkoholio parduotuvės, o jose ribojamas laikas. Kartais mums prikaišioja JAV, kur sausas įstatymas atseit nedavė efekto. Ten prieinamumas tikrai mažas ir alkoholio išgeriama daug mažiau, o Lietuvoje prieinamumas vienas didžiausių. Kitas argumentas – kad didės kontrabanda, naminės gamyba. Tam yra policija, kuri turės aktyviau darbuotis. Nemanau, kad su šita prob­lema negalima susidoroti. Žinoma, kolonėlės netenka dalies pajamų ir jiems skaudu. Dėl to bandoma ieškoti argumentų“, – įsitikinęs P. Gražulis.
• „Situacija paprasta: kol prieinamumą mažino degalinėse, per tuos metus alkoholiu prekiauti pradėjo, pavyzdžiui, statybinių medžiagų parduotuvės. Koks tas prieinamumo mažinimas, jei vieniems riboji, kitiems leidi? Tai akivaizdus Konkurencijos įstatymo pažeidimas. Yra degalinių, kuriose kuras parduodamas savitarnos automatuose, o greta esantys pastatai išnuomoti kitoms įmonėms, kurios savo vardu turi licenciją prekiauti alkoholiu. Legali prekyba vyksta už kelių metrų nuo degalinės. Tai nesuprantami dalykai. Nukentės tik lietuviško kapitalo degalinės, nes didieji degalinių tinklai laimi 80 proc. viešųjų pirkimų ar „susirenka“ vežėjus dempinguodami kainas“, – aiškino verslininkas A. Liaudankis.