Savivaldybėje – kasmetinis darbuotojų veiklos vertinimas: kokie rezultatai?

Valstybės tarnybos įstatymas įpareigoja kasmet vertinti rajono Savivaldybės administracijoje dirbančius tiek valstybės tarnautojus, tiek einančius pareigas pagal darbo sutartis. Siekiama nustatyta tvarka įvertinti kiekvieno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis.

Komanda dirbo dvigubais tempais

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas informavo, jog Savivaldybės administracijos darbuotojų vertinimas yra baigtas. „Praėjusieji metai buvo ne tik pandeminiai, bet ir rekordiniai. 2019 m. atlikome viešųjų pirkimų už apie 9 mln. Eur, o 2020 m. – už apie 18 mln. Eur. Komanda dirbo dvigubais tempais, ir nevertinti tokios komandos neturėčiau teisės“, – akcentavo Administracijos direktorius A. Bogdanovas.

Administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova informavo, kad 100 valstybės tarnautojų veikla įvertinta labai gerai: 2 valstybės tarnautojai perkelti į aukštesnes pareigas: ji pati anksčiau ėjo patarėjos pareigas Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriuje, o dabar tapo vedėja. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos pareigos skirtos Gitanai Bajorinienei, kuri anksčiau buvo šio skyriaus vyriausioji specialistė. Vienam valstybės tarnautojui skirta vardinė dovana, vienam skirtos 5 papildomos poilsio dienos, dar vienam skirta 2 pareiginių algų dydžio išmoka, dviem skirtos 1 pareiginės algos dydžio išmokos. Likusiems valstybės tarnautojams padidinti pareiginės algos koeficientai: dešimčiai padidintas koeficientas 1,5 (vienetu ir penkiomis dešimtosiomis), keturiasdešimčiai padidintas koeficientas 1 (vienetu), trisdešimt septyniems padidintas koeficientas 0,5 (penkiomis dešimtosiomis), šešiems padidintas koeficientas 0,74–1,1 ribose. Penkių valstybės tarnautojų veikla įvertinta gerai.

Tik vienas – nepatenkinamai

Anot E. Badalovos, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už praėjusių metų veiklos rezultatus buvo skirtos pareiginės algos pastoviosios dalies kintamosios dalys: trisdešimt dviem darbuotojams – 40 procentų dydžio; penkiolikai darbuotojų – 35 procentų dydžio; septyniolikai darbuotojų – 30 procentų dydžio; devyniems darbuotojams – 25 procentų dydžio; dvidešimt dviem darbuotojams – 20 procentų dydžio; trims darbuotojams – 15 procentų dydžio; vienam darbuotojui – 10 procentų dydžio. Vienas darbuotojas įvertintas nepatenkinamai.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė ir atlyginimų intervalų skaičius. Pavyzdžiui, vedėjo darbo užmokestis svyruoja nuo 2 007,18 Eur iki 3 309,90 Eur, patarėjo – nuo 1 700,16 Eur iki 2 601,97 Eur, vyriausiojo specialisto – nuo

1 166,78 Eur iki 2 558,36 Eur. Šie skaičiai – atlyginimai „ant popieriaus“, sumos dar neatskaičius mokesčių.

Profsąjunga vertina teigiamai

Agluonėnų seniūnė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profsąjungos pirmininkė Laima Tučienė „Bangai“ sakė, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga šiais metais įvykusio valstybės karjeros tarnautojų ir dirbančiųjų pagal darbo sutartis vertinimo rezultatus vertina teigiamai. „Mūsų turimomis žiniomis, iš esmės didžioji dalis darbuotojų įvertinti labai gerai arba gerai, jiems mažiau ar daugiau padidinti koeficientai arba kintamoji darbo užmokesčio dalis, o tai labai svarbu, nes motyvuoja“, – teigė L. Tučienė. Anot jos, Administracija puikiai mato, kokius darbus ir kaip atlieka vieni ar kiti specialistai, tad tinkamai juos įvertino.

„Mūsų Savivaldybėje dirba labai daug gerų ir atsakingų tiek tarnautojų, tiek ir dirbančių pagal darbo sutartis, bet valstybės tarnyba niekada negalėjo ir negalės konkuruoti su verslu, tuo labiau pasivyti jį ar pralenkti. Taip, šiuo metu, kai šalį ir visą pasaulį sukaustę pandemijos ir karantino pančiai, verslui tikrai nelengva išgyventi. Šiuo atveju valstybės tarnautojų garantijos ir sąlygos stabilesnės. Dirbame daugiausia nuotoliniu būdu, Savivaldybė nemažai investuoja į informacines technologijas ir kitos technikos priemonių pirkimą, kad laiku, kokybiškai ir kaip galima operatyviau būtų suteikiamos visos paslaugos gyventojams“, – kalbėjo Administracijos darbuotojų profsąjungos lyderė.

Lygindama verslo ir valstybės tarnybos darbuotojų sąlygas ji pasiūlė grįžti bent metus atgal ir palyginti, kiek ir kokias šalis aplankyti ar kur ir kokiuose apartamentuose poilsiauti gali valstybės tarnautojas iš savo atlyginimo, ir kur, kokiose šalyse ir kiek kartų per metus keliauja, poilsiauja ar savo vilas turi įsigiję verslo atstovai. Valstybės tarnyba, L. Tučienės nuomone, tuo ir nepatraukli, kad neturėdamas sukaupto darbo stažo jaunas gabus ir perspektyvus darbuotojas uždirba apie 600 eurų, o reikia išlaikyti šeimą, auginti vaikus. Todėl padirbėję keletą metų tarnyboje ieško didesnių perspektyvų, dėl ko didelė ir darbuotojų kaita.

Išlaidos komandiruotėms ženkliai susitraukė

Kompetencijas keliančios komandiruotės taip pat yra viena iš darbuotojų motyvavimo priemonių. Tačiau koronaviruso pandemija gerokai apribojo šią sritį. Klaipėdos rajono savivaldybėje per 2020 m. komandiruotėms buvo išleista 906,08 Eur. Dėl pandemijos  komandiruotėms skirti asignavimai susitaupė ir liko nepanaudoti.

Į užsienį per visus metus buvo tik trys komandiruotės (visos iki prasidedant karantinui). 2020 m. vasario 11–12 d. meras vyko į Briuselį – 122,00 Eur (Europos regionų komiteto 2020–2025 m. kadencijos steigiamieji posėdžiai); 2020 m. vasario 24–26 d. Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėja vyko į Daniją – 240,00 Eur (Pietų Baltijos projektas „Umberella“, bendradarbiavimo abipus sienos konferencija „Darnus turizmas“); 2020 m. kovo 5 d. meras vyko į Briuselį – 61,00 Eur (Europos regionų komiteto 2020–2025 m. kadencijos posėdis).

Komandiruotėms Lietuvoje ir užsienyje anksčiau Savivaldybėje buvo išleista: 2018 m. – 22,0 tūkst. Eur; 2019 m. – 25,9 tūkst. Eur; 2020 m. – 906,08 Eur.

Stereotipus kursto žiniasklaida

Su kokiais stereotipais vis dar susiduria valstybės tarnautojai ir ką daryti, kad valstybės tarnyba taptų vis labiau prestižine profesija? Administracijos darbuotojų profsąjungos pirmininkės L. Tučienės nuomone, vis dar gaji nuostata valstybės tarnautojus vadinti klerkais, biurokratais, nieko neveikiančiais, tik kavą geriančiais. „Taip, visur visko pasitaiko, tarnautojas toks pat žmogus, kaip ir visi kiti, visada yra dvi medalio pusės, tačiau kas formuoja šią nuomonę? Visų pirma ta pati  vietinė ir respublikinė žiniasklaida. Vien tik perskaičius rėkiančias antraštes dažnai baisu pasidaro. Kita vertus, daugelis dar tebesivadovauja sovietiniais stereotipais, ir jeigu tu valdininkas, tai jau vertinamas būsi tik neigiamai. Ne tik atlyginimas žemina valstybės tarnybos prestižą, bet ir visuomenėje viešai formuojama būtent tokia nuomonė. O siekis ir prašymas tiek gyventojų, tiek žiniasklaidos ir įvairių kitų šaltinių būtų objektyviai vertinti atliktą darbą ir tik darbą, laiku suteiktą kokybišką paslaugą, o ne  vadovautis iš anksto kažkieno suformuota nuomone“, – savo įžvalgomis dalijosi profsąjungos pirmininkė.

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušra GUDAUSKIENĖ: „Administracijos darbą vertinu labai gerai. Dirba puikių ilgametę patirtį turinčių darbuotojų, ateina ir naujų, darbščių, iniciatyvių, nebijančių iššūkių specialistų. Kaip ir visuose kolektyvuose, būna klaidų, būna nesusikalbėjimų, konfliktinių situacijų, bet visi matome pokyčius. Darbų tempas, vystomų projektų kiekis ir kokybė rodo, kad turime stiprių specialistų, kurių dėka darbai nestovi vietoje. Daug pasako Administracijos darbuotojų pamąstymai: tokio intensyvaus darbo Savivaldybėje seniai nebuvo. Aišku, daug priklauso ir nuo vadovų kuriamos darbinės atmosferos. Bet jeigu nėra patikimos komandos, vadovas gali kūlversčiais verstis – rezultatų nebus.

  Vis dėlto tenka pripažinti, kad valstybės tarnautojas neturi palankaus vertinimo visuomenėje. Karantino laikotarpiu, kai gilėja gyventojų nepasitenkinimas valdžios sprendimais, akivaizdžiai to nepasitenkinimo dozė tenka ir visai valstybės tarnybai. Kiekvienas turime asmeninius lūkesčius, ir jeigu jie nepateisinami, automatiškai konstatuojame: „Mes išlaikome biurokratus, o jie nedirba taip, kaip mes įsivaizduojame, ir nepildo mūsų norų.“ Valstybės tarnautojas – patogus visų nusivylusiųjų įstatymais emocijų sugėrėjas. Dažnas net nesigilina, kokios kompetencijos reikalingos valstybės tarnyboje, kokiais teisės aktais privalo vadovautis tarnautojas. Veltėdžiai, biurokratai, vagys prie lovio, bestuburiai – galime pasiskaityti tokių vertinimų feisbuke. Ypač dabar po priedų klausimo Administracijos vadovams. Galime ginčytis iki nukritimo ne su vienu tokiu etatiniu pasipiktinusiu komentatoriumi, bet su aklu pykčiu nepasiginčysi. Žinant, kokio svorio atsakomybė tenka įgyvendinant rajonui svarbius projektus, kiek veiklos netelpa į darbo valandas, atsižvelgus į Administracijos vadovų bei darbuotojų išsilavinimą, patirtį, sugebėjimus ir t. t., aš už skatinimą priedais, nes tai žmogaus darbo įvertinimas ir paskatinimas dar efektyviau dirbti.“

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos frakcijos „Bendra“ pirmininko pavaduotojas Andrius VAINIUS: „Administracijos darbuotojams metai buvo neeiliniai tiek dėl pandemijos iššūkių, tiek dėl vykusios reformos. Bet rezultatai kalba patys: komanda dirba kaip niekad gerai. Tiesa, reforma pradžioje kėlė sumaišties ir nerimo, bet viskas susidėliojo į vietas. Pripažįstu, kad kai kurie projektai užstrigę, bet dažnu atveju tai nutiko dėl kai kurių rangovų, kurie dalyvaudami konkursuose neįvertino savo galimybių. Tačiau  Administracija daro viską, kad darbai nesustotų, o laiko ir finansiniai nuostoliai būtų kuo mažesni.

  Eiliniai gyventojai dažnai painioja valstybės tarnybą su politika. Visada atsiras nepatenkintų vienais ar kitais veiksmais, nes žmogui jo problema yra pati svarbiausia ir ji turi būti prioritetinė. Tačiau ne visada pavyksta išspręsti reikalą, kad interesantas būtų patenkintas, dėl galiojančių teisės aktų, dėl didelės darbų apkrovos ar tiesiog dėl žmogiškųjų faktorių. Su žmonėmis reikia kalbėtis, nuolat jiems aiškinti apie tai, kaip funkcionuoja valstybė ar savivalda, nes tik švietimas gali pakelti institucijų prestižą.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.