Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga:

vienas darbuotojas nėra toks stiprus atlaikyti spaudimą

Raminamieji vaistai, nemigos naktys, nerimas dėl darbo vietos, mobingo apraiškos – taip savivaldos darbuotojų emocinę savijautą apibūdino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Tučienė, prisimindama prieš trejus metus Savivaldybėje patirtą Administracijos reformą. Ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime teikdama ataskaitą už 2019–2021 m. veiklą, ji daugiausia dėmesio skyrė 2019 m., 2020 m. laikotarpiui, kai dėl Administracijos reformos klaidų teko aktyviai ginti profsąjungos narių teises.


Susitikime tik pažadėjo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga šiuo metu jungia 170 narių, praėjusią savaitę vykusiame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime dalyvavo 89.
Pirminė organizacija prieš trejus metus buvo priimta į Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjungą, kuri įeina į Lietuvos profsąjungų konfederacijos sudėtį. „Nuo to laiko mums galioja Nacionalinė kolektyvinė sutartis. 2019 m. pavasarį įvyksta savivaldos rinkimai, į valdžią Savivaldybėje ateina nauja komanda, susiformuoja nauja dauguma, pasikeičia vadovai. Vėliau – pandemija, karantinas, įvairūs apribojimai. Sunku ir nesinori net mintimis grįžti į tuos metus, nes ten tiek daug visko buvo“, – pradėdama savo ataskaitą kalbėjo Agluonėnų seniūnė, 10 m. profsąjungai vadovaujanti L. Tučienė.
Profsąjungos lyderė minėjo, kad po rinkimų valdžiai leidę apsiprasti naujoje komandoje. „Tik praėjus 100 dienų žodžiu kreipėmės į vadovus surengti susitikimą, kurio metu profesinė sąjunga išsakytų savo viltis ir lūkesčius, išgirstų naujosios valdžios planus ir siekius. Deja, tik po kreipimosi raštu pirmasis socialinių partnerių susitikimas įvyko liepos 22 d. Tuomet akcentavome Administracijoje pasireiškiančius psichosocialinės rizikos veiksmus (stresą, netinkamas darbo sąlygas, netinkamą komunikavimą tarp Savivaldybės vadovų ir darbuotojų, darbuotojų atstovų, t. y. profesinės sąjungos neinformavimą apie priimamus darbuotojams įtakos turinčius sprendimus“, – susitikimo aplinkybes detalizavo L. Tučienė.
Taip pat dėmesys buvo skirtas teisės aktams, reglamentuojantiems darbo užmokestį, tarp jų ir Kolektyvinės sutarties vykdymo užtikrinimui. „Vadovai, aišku, pažadėjo viską daryti, deja…“ – karčiai apibendrino L. Tučienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Agluonėnų seniūnė L. Tučienė (trečia iš kairės) su profsąjungos nariais, svečiais prieš susirinkimą.

Deklaravo kilnų tikslą
Pasak profsąjungos lyderės, nuo pirmųjų naujosios valdžios darbo dienų teko girdėti, esą biudžetas nesubalansuotas, pinigų nėra, kad reikia galvoti apie neapmokamas atostogas, kaip sutaupyti lėšų, nes anos kadencijos vadovai dirbę labai blogai, iššvaistę lėšas ir pan. Tuo tarpu Savivaldybė daugelyje sričių buvo gana aukštose pirmaujančiose pozicijose šalyje, pelnė ne vieną svarų apdovanojimą. „Mero lūpose nuskambėjęs sakinys „Nebijokite būti atleisti tie, kurie gerai dirbate“ daugelį, jei ne visus, privertė suklusti! O kaip aš dirbu? Žinoma, kad gerai, visi apie save esame pačios geriausios nuomonės, bet šiame sakinyje buvo užkoduota daug daugiau“, – prisimindama prieš trejus metus patirtus įvykius nuogąstavo L. Tučienė. Ji akcentavo, kad už 12 000 eurų buvo užsakytas Administracijos darbo organizavimo vertinimas, kurį atliko UAB „Civitta“. Administracijos funkcijų analizė buvo numatyta kaip įsipareigojimas valdančiųjų daugumos koalicinėje sutartyje. 2019 m. lapkričio 5 d. pateikiamos UAB „Civitta“ rekomendacijos, o 7 d. jau pateikiamas mero parengtas rajono Tarybos sprendimo projektas dėl naujos struktūros patvirtinimo. „Vadinasi, viskas iš anksto buvo apgalvota, sutarta“, – ataskaitoje daro išvadą L. Tučienė. Tuomet buvusius 23 Savivaldybės skyrius numatoma perorganizuoti į 15. Tikslas kilnus ir geras – teikiamų paslaugų kokybės gerinimas, orientavimasis į gyventojų poreikius, ekonominė nauda. Tačiau profsąjungos vadovė ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad „ne kiekvieno protu suvokiami skyrių, kurių funkcijos visiškai nepanašios, sujungimai, funkcijų perskirstymai, darbuotojų atleidimai ir t. t.“


Nepagrindė pertvarkos naudos
„Profesinė sąjunga ne vieną kartą akcentavo, kad mes nebuvome ir nesame prieš permainas. Gyvenimas šuoliuoja didžiuliais tempais, reikia spėti prie jo taikytis ir tinkamai persiorientuoti. Bet mes – prieš skubotas ir nepamatuotas reformas. UAB „Civitta“ nepateikė svarių argumentų, alternatyvų, nepagrindė būsimų pertvarkymų sąnaudų ir naudos nei finansiškai, nei ekonomiškai. Savivaldybės vadovai taip pat nepagrindė pertvarkos naudos ir neatsakė į mūsų pateiktus klausimus. Į klausimą, kodėl būtent tokia pertvarka, buvo vienintelis atsakymas: taip rekomendavo „Civitta“, – skubotą Administracijos reformą kritikavo L. Tučienė.
Ataskaitoje profsąjungos vadovė pažymėjo, kad dabar matomi viso to rezultatai. „Negalime teigti, kad viskas blogai, ne, yra ir gerų, teigiamų dalykų. Džiaugiamės, kad yra suprastos padarytos klaidos struktūros pertvarkyme ir imamasi būdų šias klaidas ištaisyti, tobulinti ir efektyvinti Administracijos darbą, ieškoti geriausių sprendimų. Tai mūsų visų bendras tikslas“, – sakė pranešėja.
L. Tučienė priminė, kad kalbant apie Administracijos struktūros pertvarkymus profsąjunga ne vieną kartą teikė su darbuotojais skyriuose aptartus siūlymus, kreipėsi į Tarybą su prašymu atidėti sprendimo priėmimą, išklausyti darbuotojų nuomones, siūlymus, kalbėtis, nuosekliai išanalizuoti ir įvertinti visas situacijas. Pasinaudojome savo teise rengti konsultacijas su darbdaviu nagrinėjamu klausimu. Tačiau ir konsultacijose neišgirsta atsakymų į klausimus, todėl tęsti jas buvo beviltiška“, – paaiškino profsąjungos vadovė.

Ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime dalyvavo 89 profsąjungos nariai, taip pat ir buvę Savivaldybės darbuotojai.

Sudarė sutartis su advokatais
Savivaldybėje toliau vykstant permainoms profesinė sąjunga nusprendė pirkti teisines paslaugas Savivaldybės administracijos darbuotojų ir pačios profesinės sąjungos bei jos narių teisiniams interesams ginti ir 2019-10-23 pasirašomos sutartys su dviem advokatais. „Kreipėmės į Teismą, apskundėme Tarybos sprendimą, inicijavome konsultacijas dėl atleidžiamų darbuotojų, valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo. Advokatas darbo teisės klausimais kartu su mumis dalyvavo susitikimuose su darbdaviu sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su pertvarka, padėjo ir konsultavo mūsų narius atleidimo iš darbo ir kitais klausimais. Teko kreiptis ir į Valstybinę darbo inspekciją“, – profsąjungos narių teisių gynimo tuometinius kryžiaus kelius prisiminė L. Tučienė.
Tą patį rudenį Administracijos direktorius inicijavo ir Kolektyvinės sutarties pakeitimus, nors profsąjungą sutartis tenkino. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri rinkosi tikrai gana dažnai, ir viena, ir kita pusės teikė savo pasiūlymus. „Pripažįstame, kad sutartį reikia koreguoti, yra redakcinio pobūdžio neatitikimų, kuriuos reikia pataisyti, pasikeitė įstatyminiai aktai ir t. t. Tačiau pagrindinis tuometinio direktoriaus A. Bogdanovo klausimas buvo, kodėl profsąjungos nariai gauna papildomas išmokas ir kodėl darbuotojų atstovų susirinkime nebuvo pritarta, kad Kolektyvinė sutartis galiotų visiems Administracijos darbuotojams? Daugelis dalyvavote, žinote. Ne vieną kartą kartu su komiteto nare Laima K. pajutome tiesioginį buvusio darbdavio psichologinį spaudimą. Tik profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti derybas dėl kolektyvinės sutarties ir ją pasirašyti. PS nariai moka nario mokestį, jie supranta organizacijos esmę, yra solidarūs“, – ataskaitoje pažymėjo L. Tučienė. Ji apgailestavo, kad ir dabar dar kai kurie vadovai teigia, kad taip diskriminuojami kiti darbuotojai. „Tai ne diskriminacija, tai diferenciacija, teismai aiškiai yra pasisakę šiuo klausimu. Kiekvienas turime teisę dalyvauti įvairių organizacijų veikloje ir patys renkamės. Mūsų organizacijos durys visiems atviros“, – akcentavo L. Tučienė.
Derybos dėl Kolektyvinės sutarties buvo sustabdytos 2020 m. liepos mėnesį, direktoriui nusprendus kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą. Taip jos ir nebebuvo atnaujintos.
Profsąjungos vadovė atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje formuojamas nepagarbus požiūris į valstybės tarnautojus. Esą jie biurokratai, valdininkai, nieko nedirba, už ką atlyginimus gauna ir t. t. Tačiau nors valstybės tarnautojai galbūt ir turi daugiau socialinių garantijų, tačiau savo atlyginimais nė iš tolo nesilygiuoja su verslo atstovais.


Skirstymas: „mylimukai“ ir „nemylimukai“
Ataskaitoje L. Tučienė akcentavo dar vieną labai opų darbuotojams klausimą, kuris visą laiką buvo ir tebėra: dėl pavadavimų ligos, atostogų metu. „Vieniems buvo skiriamos priemokos, kitiems – ne, net nepaaiškinus priežasčių, arba reikėjo kelis kartus raštus ir prašymus rašyti… Ne paslaptis, buvo „mylimukai“ ir „nemylimukai“. Gera bent, kad buvo. Iš tiesų per pastaruosius metus situacija labai stipriai pasikeitė į gerąją pusę. Džiaugiamės objektyviu direktoriaus J. Ruškio požiūriu, jo supratimu, nešališkumu. Tikime, kad ateityje situacija darbuotojų atžvilgiu neblogės, ir iškilę klausimai bus sprendžiami remiantis objektyvumo, protingumo, žmoniškumo kriterijais“, – viltis reiškė profsąjungos vadovė.
„Dar vienas beprecedentis atvejis, kai tų pačių metų lapkričio 14 d. teko kreiptis ir į Etikos komisiją dėl mero elgesio. Žodžiu, per tą laikotarpį tiek visko būta, tiek išgyventa, kad net nusakyti sunku ir, kaip minėjau, net nesinori mintimis grįžti atgal“, – apgailestavo L. Tučienė.
Ji akcentavo, kad tuo metu jai ir komiteto nariams krūvis buvęs nežmoniškas, didžiulė įtampa, tiesioginis psichologinis spaudimas iš Administracijos direktoriaus pusės, kitų vadovų. Tokią situaciją lydėjo sveikatos sutrikimai ir suvartota ne viena pakuotė įvairiausių raminamųjų ir kitokių vaistų. „Ne vienas pasekmes jaučiame ir dabar, ne veltui ir dėl šių priežasčių, ir dėl nepakeliamo darbo krūvio iš darbo Savivaldybėje išeina stiprūs savo srities specialistai, tarp jų ir komiteto nariai. Tie, kurie turėjo savo nuomonę, pagrįstą argumentais, paremtą faktais, įstatymais, protingumo ir racionalumo kriterijais. Įvertinkite patys: savo noru arba priverstinai savo noru iš darbo išėjo Audrius, Raimonda, Laima, Loreta, kiti specialistai, dalis pažeminti pareigose. Gargždų seniūnui buvo pradėti 3 tarnybiniai tyrimai, atleidimas iš darbo jo ligos metu. Ar visi galime atlaikyti tokius dalykus? Jie buvo ir profsąjungos branduolys, dauguma geri savo srities specialistai, puikiai išmanantys savo darbą ir galintys toliau sėkmingai dirbti. O charakterių savybių – mes tik žmonės su savo pliusais ir minusais. Niekas nepaneigs, kad buvo daromas spaudimas, įvairus puolimas, kai kuriais atvejais ir mobingas, nepagarba darbuotojams, dėl ko ne vienas pasirinko geriau patausoti sveikatą, o ne išsaugoti darbo vietą. Ne vienas galėjo ir bylinėtis teismuose, ir būtų laimėję, bet vėlgi pasirinko ramesnį gyvenimą“, – patirtus išgyvenimus susirinkime teikdama ataskaitą minėjo profsąjungos pirmininkė.
Lapkričio 19 d. profsąjunga kartu su advokatais pirmą kartą savo istorijoje surengė spaudos konferenciją „Tylėti nebegalime. Gana!“ „Negaila nė vieno išleisto euro advokatų paslaugoms, jie buvo labai reikalingi ir labai padėjo“, – apibendrino L. Tučienė.


3 000 eurų – Ukrainai
Savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Tučienė ataskaitos pabaigoje padėkojo visiems nariams, komitetui, Kontrolės komisijai. Ji pažymėjo, kad per pastaruosius metus buvę ir gerų dalykų: sąskrydis Karklėje, apskritojo stalo diskusija „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“. 2019 m. dvi profsąjungos narių grupės aplankė Estiją, pabuvota Ignalinos ir Zarasų apylinkėse, 2020 m. pramogauta Plateliuose, o 2021 m. aplankyti Biržai. Artimiausiuose planuose – dviejų grupių kelionės į Varšuvą, Kolektyvinės sutarties aptarimas ir atnaujinimas, tolimesnis bendradarbiavimas su Administracija ir kiti klausimai.
„Nuoširdžiai dėkojame direktoriui Justui Ruškiui už bendravimą ir bendradarbiavimą, toleranciją, supratimą, geranoriškumą. Linkime sėkmės tolimesniuose darbuose ir tikimės gerų ir protingų sprendimų“, – baigdama savo ataskaitinį pranešimą kalbėjo L. Tučienė. Administracijos direktorius J. Ruškys, sveikindamas profesinės sąjungos narių susirinkimą, akcentavo, kad Savivaldybės administracija visada yra pasiryžusi konstruktyviam dialogui su socialiniu partneriu – darbuotojų profesine sąjunga.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos Kontrolės komisijos pirmininkas Egidijus Gedrimas pateikė ataskaitą apie organizacijos pajamas ir išlaidas. 2021 m. gruodžio 31 d. organizacijos sąskaitos likutis buvo 34 516 eurų.
Ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime pranešta, kad profsąjunga iš savo lėšų 3 000 eurų skiria pagalbos teikimui Ukrainoje.


Politikai nepaiso taisyklių
Susirinkimo dalyviai buvo paraginti dalyvauti pasisakymuose, diskusijose. Tačiau kalbėjo tik Laima Kaveckienė, buvusi profsąjungos komiteto narė, ilgametė Savivaldybės vyr. gydytoja, Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja (prieš mėnesį iš darbo išėjusi savo noru).
„Būdama Savivaldybės gydytoja, profsąjungos komiteto narė, išėjau dėl psichologinio spaudimo, nes nepanorėjau sau tiesiog gadinti nervų. Manau, kad itin gerai yra, kad mūsų profesinėje sąjungoje yra daug narių. Tai būdavo mūsų koziris, kai eidavome į derybas dėl Kolektyvinės sutarties, pertvarkos ir pan. Bet ne viskas mums pavyko. Norėčiau jus paskatinti: nebijokite sakyti. Jei dabar būčiau su jumis, galėčiau būti konsultante. Tikrai daug dėmesio reikėtų skirti organizacijos ypatumams. Savivaldybėje mūsų tiesioginis vadovas – direktorius, jo pavaduotojai yra politinio pasitikėjimo. Ir, sakykime, mano atžvilgu, pasirinko ne mane. Tai daug ką pasako. Sprendimuose, kai eidavome į derybas, tai irgi matydavosi, kad vis dėlto yra priklausomi nuo politikų. Tai blogoji ypatybė mūsų kolektyvo“, – samprotavo L. Kaveckienė, akcentavusi profsąjungų svarbą ir linkėjusi naujiems profesinės sąjungos komiteto nariams nebijoti ir visiems kartu veikti, būti kritiškiems. „Neturėtų būti žeminami darbuotojai, ypač politikų komitetuose, kuriuos perklausius tikrai sukyla emocijos. Pirmiausia į tai turėtų dėmesį kreipti mūsų darbdavys – Administracijos direktorius. Yra taisyklės, tačiau jų politikai nepaiso. Darbuotojus kviečiasi po vieną, o vienas darbuotojas nėra toks stiprus atlaikyti spaudimą. Reikia atstovėti, kad darbuotojas būtų gerbiamas. Nesutvarkyti ir darbo krūviai, dirbama labai intensyviai, Savivaldybėje turi būti aiškiai sudėliota, kaip mokama už pavadavimus. Būkite drąsūs ir vieningi“, – svarbiu linkėjimu savo kalbą baigė L. Kaveckienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime dar vienai kadencijai pirmininke išrinkta L. Tučienė. Nors ji ragino teikti kitas kandidatūras, tačiau kitų pasiūlymų nebuvo.
Išrinktas naujas profsąjungos komitetas: Ernesta Badalova, Gintautas Bareikis, Mantas Virbauskas, Rūta Zubienė. Kontrolės komisijai vėl vadovaus E. Gedrimas.


Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių