Savivaldybės administracijos struktūroje – vėl permainų vėjai: efektyvins skyrių darbą, daugės etatų

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.

Per vieną kadenciją ruošiama jau antra pertvarka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje. Priminsime, kad dar 2019 m., praėjus kuriam laikui po Savivaldybių tarybų rinkimų, už 12 tūkst. Eur bendrovė „Civitta“ atliko Savivaldybės administracijos darbo organizavimo analizę ir pateikė rekomendacijas. Jomis remiantis buvo pertvarkyti skyriai, sumažintas leistinas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius, atsisveikinta su keletu ilgamečių darbuotojų. Dabar nuspręsta grįžti prie Administracijos struktūros ir ją tobulinti, šįkart etatų skaičius bus didinamas.


Reformos inventorizacija
Pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys informavo, kad dar vasaros pabaigoje prasidėjo svarstymai dėl Administracijos struktūros. „Pirmiausia – mes netaisome klaidų, o bandėme peržiūrėti, kas buvo per reformą padaryta: kas veikia, o kas ne. Tai inventorizacija. Siekiame struktūros, procesų tobulinimo, o ne klaidų taisymo“, – akcentavo J. Ruškys. Iš karto nuspręsta – neardyti visko stipriai, juk visi prisimena, koks buvo pasipriešinimas, nerimas, kai buvo įgyvendinta nauja struktūra 2020-aisiais metais.
Anot Administracijos direktoriaus, buvo pradėta nuo pokalbio su darbuotojais, iš kurių dalis ir buvo dabartinių planuojamų pokyčių iniciatoriai. Diskutuota su Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriumi, Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriumi bei kitais. Vėliau sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė, grupėje buvo juristai, skyrių vedėjai, darbuotojų profsąjungos atstovai.


Išskaidys funkcijas
Administracijos direktorius informavo, jog kilo toks siūlymas, kad Statybos ir infrastruktūros skyriuje atsirastų du poskyriai – Infrastruktūros plėtros ir Turto valdymo. „Problema yra aiški, šiuo metu šio skyriaus darbų laukas yra per platus. Todėl būtų atskiri poskyriai. Kodėl ne skyriai? Nejaučiame, kad dabar dirbantys žmonės yra priaugę būti atskirame skyriuje. Paliekame vietos evoliucijai“, – aiškino J. Ruškys.
Ypač daug diskusijų per pirmąją pertvarką kėlė Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus sukūrimas. Net atvykęs į Gargždus kultūros ministras Simonas Kairys tikslinosi, ar čia tas rajonas, kuris sujungė į vieną darinį minėtas tris sritis. „Įvertinta, kad tai, kas buvo padaryta, neveikia, tad vėl siūloma sujungti galvą ir kūną: Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriuje išskirti Socialinės paramos poskyrį, kuris rūpintųsi pašalpų pervedimais, duomenų rinkimu ir pan. Kaip naujas numatomas tik Kultūros skyrius – mažas, bet su svarbia paskirtimi“, – trumpai naujos pertvarkos esmę pakomentavo J. Ruškys.

„Siekiame struktūros, procesų tobulinimo, o ne klaidų taisymo“, – akcentavo Administracijos direktorius J. Ruškys.


Per metus – apie 400 tūkst. Eur
Šiuo metu leistinas Administracijos darbuotojų skaičius yra 301, numatoma jį didinti iki 320. Tad etatų skaičius didėtų 19. Vicemerė Audronė Balnionienė atkreipė dėmesį, kad vien Statybos ir infrastruktūros skyriuje įgyvendinamų projektų padaugėjo už maždaug 10 mln. Eur, o etatų skaičius nepakitęs, tad natūralu, kad darbai stringa. „Metus esame duobėje, funkcijų daugėja, o kam jas atlikti – nėra. Štai buhalterija jau 9 mėnesius prašo naujo žmogaus, tačiau nėra resursų. Gargždų seniūnijoje socialinio darbuotojo krūvis yra trigubai ar keturgubai didesnis nei Vėžaičių, tačiau viskas sklidinai išnaudota, neturiu, iš kur paimti. Be to, rasis Centrinė perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų skyriuje, tad šį skyrių reikia stiprinti, yra 7 naujų etatų poreikis. Bus atliekami pirkimai visam rajonui: švietimo, kultūros įstaigoms. Kas dar? Dar vienas etatas numatytas Viešosios tvarkos skyriuje, specialistas stebės kameras, išrašinės baudas už šiukšles ir kt. Naujo etato reikia ir dėl civilinės mobilizacijos“, – vardijo Administracijos direktorius.
Skaičiuojama, jog per mėnesį naujų etatų išlaikymas Savivaldybei kainuotų 32 580 Eur, per metus – apie 400 tūkst. Eur. Tačiau mero patarėjos Tomos Tuzovaitės-Markūnienės nuomone, šie paskaičiavimai nėra tikslūs, per metus suma turėtų siekti apie 600 tūkst. Eur, nebent numatyti labai maži atlyginimai.
Spaudos konferencijoje Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas akcentavo, jog pokyčiai išties reikalingi – darbo krūviai išaugę, atsirado naujų funkcijų, bet žmonių nepadaugėjo. „Darbuotojai pervargę, sulaukiame nemažai nusiskundimų ir kažką reikia daryti ne tik dėl geresnio darbo klimato, bet ir dėl to, jog projektai ir darbai nestrigtų. Tačiau Administracijos vadovo pateikti pakeitimai man kelia abejonių, ar jais pavyks išspręsti susidariusias problemas. Atsiranda naujų skyrių, poskyrių, žmonės tiesiog perkeliami iš vieno į kitą, bet esminių pokyčių, kuriais būtų sprendžiamos dabartinės problemos, nėra“, – pastebėjo rajono meras.


Įžvelgia minusų
B. Markauskas sakė, jog matydamas stringančius infrastruktūrinius projektus ir klausdamas priežasčių iš Administracijos vadovo nuolat girdįs, kad trūksta žmonių: „Natūralu, kad mano pasiūlymas jam buvo arba didinti specialistų skaičių, arba pirkti paslaugas iš išorės. Bet naujoje Administracijos struktūroje didžiausias leistinas pareigybių skaičius didėja ne specialistų trūkumui užpildyti, o vadovaujančioms pozicijoms užimti.“
Anot mero B. Markausko, keistai atrodo ir siūlymai steigti du poskyrius Statybos ir infrastruktūros skyriuje: Infrastruktūros plėtros ir Turto valdymo: „Likusias funkcijas, kitaip – pagrindines ir šiuo metu stringančias funkcijas, atliks skyriuje likusios pareigybės. Dėl šių pasikeitimų teigiamų pokyčių nematau. Manau, kad tokiu būdu didindami vadovaujančių darbuotojų skaičių įvedame dar vieną hierarchinį lygmenį ir dar labiau išskaidome pavaldumą. Neabejoju, tai sunkins ir ilgins kelią iki galutinio rezultato – dokumentų nukreipime, derinime, sprendimų priėmime. Metus diegėme LEAN, kalbėjome apie proceso „liekninimą“. Bet dabar susidaro įspūdis, kad LEAN mūsų Savivaldybėje nerado vietos, nes su tokiais siūlymais Administracijos vadovas papildomai tik apkraus procesą, o ne jį palengvins.“


Spręs Taryba
Dirbtinai rajono vadovui B. Markauskui atrodo ir naujo Kultūros skyriaus atsiradimas. Anot jo, Kultūros politikos srityje Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriuje šiandien dirba 2 specialistai, jų tiek ir liks. „Kad skyrius atitiktų įstatymo nuostatas, reikalingos keturios pareigybės, tad į jį perkeliama kalbos tvarkytoja ir BO bei NVO reikalų koordinavimas. Aš pokyčio kultūroje po tokios pertvarkos nematau. Be to, kalbos tvarkytoja yra visos Administracijos, tad jos etatas ir turėtų likti Bendrajame skyriuje“, – svarstė B. Markauskas.
Meras pastebi, kad įdomiai atrodo ir pokyčių įgyvendinimas, pagal dabartinį siūlymą jie įsigaliotų tik kitų metų birželį, nors darbai stringa jau dabar. Tačiau Administracijos direktorius J. Ruškys paaiškino, kad terminas gali keistis, šiuo metu išsiųstas raštas derinimui su darbuotojų profsąjunga: „Jei visi sutiks su pokyčiais, nebus nesklandumų, tai data galės būti ankstinama.“


Meras konferencijoje darkart akcentavo suprantąs ir sutinkąs, kad reikia naujų etatų, tačiau jo struktūros vizija kitokia. Savo pasiūlymus meras pateikė Administracijos direktoriui, į juos nebuvo atsižvelgta. Sprendimo projektas bus teikiamas svarstyti Kūčių išvakarėse, gruodžio 23 d. vyksiančiame Tarybos posėdyje.

MERO SIŪLYMAI

„Naujoje Administracijos struktūroje didžiausias leistinas pareigybių skaičius didėja ne specialistų trūkumui užpildyti, o vadovaujančioms pozicijoms užimti“, – stebėjosi meras B. Markauskas.
  1. Siūlau steigti du skyrius: Infrastruktūros plėtros ir turto valdymo skyrių, įgyvendinantį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą ir užsiimantį turto valdymu. Ir Statybos skyrių, kuris būtų atsakingas už projektavimą, statybų organizavimą ir koordinavimą. Argumentai – nekuriami poskyriai, neatsiranda dar vadovų, neilginame procesų, neišsibarstęs vadovavimas – visi skyriuje esantys žmonės pavaldūs ir atskaitingi skyriaus vadovui.
  2. Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriuje yra per daug kuruojamų sričių ir vadovui sudėtinga susitvarkyti su užduočių organizavimu ir koordinavimu. Tai lemia stringantį procesą. Tai galvokime tada plačiau – apjunkime turizmą, bendradarbiavimą, įtraukime ir BO bei NVO, verslo skatinimą ir kultūrą į vieną Kultūros, turizmo ir bendradarbiavimo skyrių. Temos artimos viena kitai: Turizmo strategijoje 2030 m. turime tris tikslus, iš kurių vienas yra susijęs su kultūrinio turizmo potencialo plėtojimu. Tuomet nereikės dirbtinai perkelti kalbos tvarkytoją.
  3. Išgirdau, kad negerai buvo atskirti socialinių paslaugų teikimą nuo socialinės politikos ir siūlymą naujame Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriuje steigti vieną poskyrį – Socialinės paramos. Iki šiol galvoju, kad politikos atskyrimas nuo paslaugų teikimo yra teisingas sprendimas. Turėtų atsirasti paslaugų standartai ir kiekvienas tame skyriuje dirbantis darbuotojas galėtų suteikti visas paslaugas, nepriklausomai nuo jų pobūdžio. Galėtume turėti daugiau lankstumo ir gyventojams pasiūlyti visas paslaugas vieno langelio principu. Tačiau, jeigu mūsų Savivaldybei tai netinka, tuomet Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriuje turėtų atsirasti ne vienas, o 3 poskyriai: Sveikatos, Socialinės politikos ir Socialinės paramos poskyriai. Bet, kaip jau ir minėjau, kažin ar teisingas būtų sprendimas taip skaidyti skyrių. Pažymėtina, kad poskyrio vadovo pareigybei taikomi ir mažesni pareigybių algų koeficientai. Jau šiuo metu, kaip teigia Administracija, niekas nenori ateiti dirbti į Savivaldybę, tai ar rasime vadovaujantį žmogų, kuris ateis organizuoti ir koordinuoti poskyrio darbus.

Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių