Seimas aiškiau reglamentavo baudžiamąją atsakomybę už šiurkščius aplinkosauginius pažeidimus
Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis tiksliau apibrėžiami aplinkosauginiai pažeidimai ir kada jie bus laikomi baudžiamąja veika.
Pagal priimtas naujas nuostatas, žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu, jei žalos aplinkai dydis sieks 400 MGL (19,6 tūkst. eurų). Kodekse detalizuojami aplinkos elementai, kuriems nusikalstama veika gali būti padaroma didelė žala, t. y. orui, žemei,dirvožemiui,vandeniui, gyvūnams, augalams,kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams.
Šie pakeitimai sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą didelę žalą, kurią sukėlė Baudžiamajame kodekse apibrėžti šiurkštūs, sisteminiai aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai.
Baudžiamoji atsakomybė taip pat bus taikoma ir tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką bus išmetama daugiau kaip 7 kubinių metrų pavojingų atliekų arba daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų.
Už neteisėtą daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų išmetimą į aplinką, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, bus baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, už neteisėtą daugiau kaip 7 kubinių metrų pavojingų atliekų išmetimą grės bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr.XIVP-2502(2)balsavo 80 Seimo narių, susilaikė 27 parlamentarai.
Šiuo metu Seime taip pat svarstomosAplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma tuo atveju, kai į aplinką išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šią ribą – kils baudžiamoji atsakomybė.
