Seimas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą

Seimas priėmė Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas(projektai Nr. XIVP-1220(2) ES, Nr. XIVP-1221(2) ES), kuriomisnutarta padidinti baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą, taip pat už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, įtvirtinant ar padidinant laisvės atėmimo bausmės apatines ribas.

Asociatyvinė nuotr.

Pagal priimtus pakeitimus už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką bus baudžiamas laisvės atėmimunuo 2iki 7 metų. Iki šiol mažiausiosatsakomybės ribos nebuvo ir grėsė iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Seimas taip pat nusprendė mažiausią galimą bausmę (apatinę ribą) už šnipinėjimą padidinti dvigubai − priklausomai nuo nusikaltimo sudėtingumo grės nuo 4 iki 10 metų ir nuo 6 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Atsakomybė už šnipinėjimą taip pat galės būti taikoma ir juridiniam asmeniui.

Lietuvoje iki šiol už šnipinėjimą buvo nuteisti 8 asmenys, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo 3 iki 10,5 metų.

Kaip aiškinamajame rašte pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, teisėsaugos institucijoms svarbu laiku gauti informacijos apie asmenų, galimai susijusių su užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo institucijomis, veiklą ir ryšius Lietuvoje ir užkirsti kelią neigiamų padarinių Lietuvos saugumui atsiradimui. Todėl pakeitimais sutarta nustatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką sąlygas.

Pagal pataisas asmuo galės būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jisiki jo pripažinimo įtariamuoju prisipažins padaręs nusikalstamą veiką ir aktyviai padės atskleisti užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus ir jų vykdomą veiklą.Toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalės būti taikomas asmeniui,kurisnuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat jeigu dėl veikos padarymo žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

„Didelę grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kelia aktyviai vykdoma prieš Lietuvos Respublikos interesus nukreipta žvalgybinė veikla.Priešiškos užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos, prisidengdamos verslininkais, žurnalistais, mokslininkais, įvairių delegacijų nariais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais, kuria informacijos šaltinių ir agentų tinklą, taip pat verbuoja Lietuvos Respublikos piliečius ir infiltruoja į valstybės institucijas, taip siekdamos gauti jas dominančios informacijos. Lietuvos žvalgybos institucijų duomenimis, pastaruoju metu priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumas išlieka aukštas ir nemažėja“, −aiškinamajame rašteteigia naujų pataisų iniciatoriai.

Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomas asmenų verbavimo procesas paprastai yra ilgalaikis, galintis tęstis iki kelerių metų. „Pradėjus aktyvų asmens verbavimo procesą, artėjama prie taikinio ir organizuojamas pirminis kontaktas, kuris paprastai taikiniui atrodo kaip atsitiktinis ir nekelia jokių įtarimų. Užmezgę pirminį kontaktą, žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojai pamažu siekia vis didesnio verbavimo taikinio pasitikėjimo ir draugystės. Šio „draugiško“ bendravimo pradžioje prašoma pateikti neįslaptintos informacijos ir atlikti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas užduotis, už kurias atsilyginama maža dovanėle ar paslauga. Ilgainiui užduotys tampa sudėtingesnės, o prašomos informacijos turinys susijęs su tarnybos ar valstybės paslaptimis. Kartu žvalgybos ir saugumo tarnybos siekia sukurti tokias aplinkybes, kad užverbuotam asmeniui būtų sudėtinga atsisakyti tęsti bendradarbiavimą. Daugeliu atvejų verbavimo taikiniui tiesiogiai nepasiūloma šnipinėti kitos valstybės naudai, bet į šią nusikalstamą veiklą asmuo įtraukiamas palaipsniui ir nepastebimai“, − rašoma dokumente.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių