Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis: „Visi politikai atsako už savo veiksmus ir tai įvertina rinkėjai“

Naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas prieš tris mėnesius Seimo Pirmininku išrinko partijos „Vardan Lietuva“ lyderį Saulių SKVERNELĮ.

Artėjant jo darbo šimtadieniui parlamento vadovas davė išskirtinį interviu „Vakarų Lietuvos“ savaitraščiui.

Svarbu nediskredituoti idėjų

– Kokiu dabartinio Seimo pirmosios sesijos darbu, priimtu sprendimu labiausiai norėtumėte pasidžiaugti? O kas gal nuvylė per pastaruosius mėnesius?

– Pirmoji kadencijos sesija ilgoje ketverių metų distancijoje būna kitokia nei įprastos, tarsi savotiškas krikštas, ypač tiems politikams, kurie yra išrinkti pirmą kartą, o šią kadenciją tokių turime net 66. Ši sesija buvo gana trumpa, nes Seimas prisiekė tik lapkričio 14 d. ir joje pagrindinis vaidmuo buvo skiriamas valstybės biudžeto projektui.

Patvirtinome Vyriausybės programą, taip pat turėjome suformuoti visas struktūras Seime: komitetus, komisijas. Manau, viską padaryti pavyko gana sklandžiai.

Pačių sprendimų nebuvo daug, tačiau galiu paminėti kelias šią sesiją pateiktas savo iniciatyvas, kurios, tikiu, pagreitį įgaus kitose sesijose. Visų pirma, tai Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektas, siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą. Taip pat pateikiau siūlymą dėl parlamentinių išlaidų tvarkos pokyčių, pagal kurį Seimo nariams, praleidusiems posėdžius be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį.

Dabar, iki kovo 10 d. – tarpsesijinis laikotarpis, kurį parlamentarai išnaudoja susitikimams su rinkėjais ir įstatymų projektams parengti. Antrojoje sesijoje laukia pagrindiniai darbai, plaukiantys iš Vyriausybės programos: mokestinės pertvarkos, II pensijų pakopos korekcija, gynybos finansavimo galimybės ir kiti sisteminiai klausimai.

– Valstybės gynimo taryba patvirtino istorinį sprendimą: nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. Vyriausybė kol kas nedetalizuoja, iš kokių šaltinių galėtų būti finansuojamas didesnis gynybos biudžetas. Pasigirdo balsų, kad galbūt reikės didinti mokesčius. Kaip manote, ar Seimas ryžtųsi mokesčių sistemos pakeitimams?

– Šiuo klausimu jau girdėjome daugybę skleidžiamos dezinformacijos, kuri diskredituoja pačią idėją. Aš manau, kad turime leisti ekspertams dirbti ir rasti tinkamus sprendimus, kaip finansuoti šalies gynybą. Kai turėsime pateiktą konkretų priemonių paketą, galėsime jį plačiai išdiskutuoti ir spręsti, kas yra optimaliausia šioje situacijoje. Nenorėčiau kol kas komentuoti nepatvirtintų pavienių siūlymų, nes tai tik sukeltų dar daugiau susipriešinimo visuomenėje.

– Seime pritarta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo ir Kelių įstatymo pakeitimams, kuriais didinamas finansavimas kelių priežiūros ir remonto darbams savivaldybėse. Tačiau pasigirdo balsų, ar tikrai geriausia idėja yra savivaldybėms atiduoti kai kuriuos kelius, kurių priežiūros kaštai yra dvigubai didesni nei gaunamas finansavimas. Gal kurioje nors savivaldybėje pirmiausia reikėjo bandomojo projekto?

– Tai yra Lietuvos Respublikos Prezidentūros iniciatyva, aptarta su savivalda. Tikiuosi, kad padės spręsti vietinių susisiekimo kelių infrastruktūros problemas.

Politinės aistros turi virti

– Visuomenei svarbu ir nuolat kyla švietimo klausimai. Žmonės viliasi, kad galbūt būtent šis Seimas imsis ir išdrįs sutelkti pajėgas (kaip yra sutarimas tarp partijų dėl gynybos finansavimo) ir pagaliau kryptingai pasirinks ir patvirtins tvarų vaikų ugdymo modelį (amerikietišką, skandinavišką ar kitą), kad jam būtų pritaikyti ir vadovėliai, ir priemonės, ir realus klasės dydis mokytojui aprėpiamas?

– Pritariu, kad Lietuva pagaliau turi turėti ilgalaikę ir efektyvią švietimo ir mokslo strategiją. Tam reikiamus pokyčius inicijavome dar mano vadovaujamoje Vyriausybėje. Praeitoje kadencijoje su kitomis partijomis pasirašėme bendrą susitarimą dėl švietimo politikos. Deja, gyvename politiniais ciklais, kai į vieną dieną pasirašytus susitarimus, jau kitą dieną pritrūkus politinių ambicijų galima lengvai numoti ranka. Pokyčiai švietimo sistemoje turi vykti nepriklausomai nuo to, kokie yra rinkimų rezultatai ir kokios partijos yra valdančiojoje daugumoje.
Noriu tikėti, kad šią kadenciją užteks politinės valios priimti reikiamus sprendimus, kurie apims ne vien vaikų ugdymo modelio patvirtinimą, bet ir įtraukųjį ugdymą, deramą dėmesį mokinio pažangai, mokytojų atlyginimus.

– Regionuose gyventojai nerimauja dėl sveikatos priežiūros įstaigų reformos, kurios tęstinumas patvirtintas ir šioje kadencijoje. Žmonės komentuoja, kad tokioje situacijoje gal reikia nustoti meluoti, kad sveikatos sistema šalies piliečiams yra nemokama, nes tai neatitinka realių situacijų. Ar yra diskutuojama šiais klausimais naujoje Seimo kadencijoje?

– Taip, problemų sveikatos priežiūros sistemoje yra ir puikiai suprantame, kad jos, nesprendžiamos dešimtmečiais, tik gilėja. Greitų pokyčių čia nebus, turime priimti sisteminius sprendimus ir jų laikytis, o tam reikia nusibrėžti ambicingą tikslą, kad sveikatos apsauga turi tapti ne tariamu, o tikruoju valstybės prioritetu. 

Kaip jau minėjau, šios kadencijos Seimas dar tik pradėjo savo darbą, kol kas svarstymui įstatymo projektų, susijusių su sveikatos priežiūros įstaigų reforma ir apskritai sveikatos apsauga, dar neturėjome, tačiau, manau, šis klausimas tikrai bus tarp prioritetinių.

– Kaip manote, kokie pavasario sesijos projektai gali sulaukti daugiausia prieštaravimų? Juk parlamentarai visgi neišvengs karštų diskusijų dėl mokesčių pertvarkos. Ar tarpusavio ginčuose paskendę politikai susitars?

– Įstatymo pataisų projektų Seimo pavasario sesijai laukiame iki vasario pabaigos, tad kol kas dar sunku pasakyti, kurie iš jų sulauks audringų diskusijų, o dėl kurių sutarsime greitai ir sklandžiai.

Esu minėjęs, kad politinės aistros Seimo salėje turi virti, nes tai rodo konstruktyvią diskusiją, sprendimų paiešką ir norą atrasti geriausią problemos sprendimo variantą.

Šioje sesijoje tikrai turėsime diskusijas dėl II pakopos pensijų reformos pakeitimo, mokestinių klausimų, gynybos finansavimo. Visi šie klausimai aktualūs visuomenei, sulauks tikrai daug diskusijų, tačiau noriu tikėti, sugebėsime savo politines ambicijas atidėti į šalį ir priimti tinkamą sprendimą.

Rinkėjams informacija – be išvedžiojimų

– Seime įregistruotas Rinkimų kodekso pakeitimo projektas, kuriuo siekiama didesnio skaidrumo rinkimų procese: jį priėmus rinkėjai būtų informuojami apie politinių partijų ir kitų politinių organizacijų teistumą. Koks Jūsų požiūris?

– Pritariu. Rinkėjai turi turėti aiškią informaciją be jokių išvedžiojimų. Šio projekto esmė – partijos, kurios buvo teistos, turi savo plakatuose ir pareiškiniuose dokumentuose pažymėti, jog buvo nuteistos.

– Praėjusio Seimo dėka buvo padvigubinti atlyginimai šios Seimo kadencijos nariams. Štai eilinio Seimo nario darbo užmokestis į rankas padidėjo nuo 2 183 eurų (3 608 eurų prieš mokesčius) iki 3 780 eurų (6 248 eurų prieš mokesčius). Ar vis didėjantis atlyginimas turėtų tapti pagrindiniu parlamentarus rezultatyviai dirbti motyvuojančiu faktoriumi?

– Seimo narių atlyginimai nesikeitė nuo 2008 m., nors darbo rinkoje stebėjome gana ryškius pokyčius. Per tuos 15 metų Seimo nario alga tapo nepatraukli, pagal visuomenės apklausas matėme, kad jaunimas, savo srities profesionalai ar vertingų kompetencijų turintys specialistai, nebenori eiti į politiką, valstybės valdymą, nes atlygis nėra motyvuojantis, o tenkanti atsakomybė – milžiniška. Ir tai yra natūralu, žmogus galvoja apie savo gerovę, tad atlyginimas yra viena iš stipriausių motyvacinių priemonių.

Jeigu kalbėti apie rezultatyvų darbą, tai čia, manau, yra kitas niuansas, einant į politiką turi vesti vidinis noras siekti pokyčio, prisidėti prie valstybei naudingų sprendimų, iš čia kyla ir nusiteikimas darbui, atsidavimas.

Geras atlyginimas gali padėti pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos žmonių, o darbo rezultatams svarbu ne pinigai, o vidinis nusiteikimas. Taip pat rezultatyvumui nemažai įtakos turi ir rinkėjų įsitraukimas – suteikę mandatą politikui, jie turi pilną teisę iš jo reikalauti rezultato, vertinti parlamentaro veiklą. Ta atskaitomybė iš dalies ir yra paskata ar pareiga dirbti kuo geriau, dėti daugiau pastangų, gebėti išgirsti ir įsiklausyti į visuomenės balsą ir atliepti jų poreikius.

Todėl rinkėjai visada gali reikalauti iš politikų rezultato. Jie turi tam teisę.

– Regionų žiniasklaidai aktualūs žodžio laisvės, kurią garantuoja LR Konstitucijos 25 str., klausimai. Štai naujausias epizodas: Anykščių rajono savivaldybė paskelbė sugriežtintą tvarką žurnalistams siekiant gauti informaciją: į Savivaldybę rengti reportažų galės patekti tik užsiregistravę, iš anksto suderinę laiką, klausimus ir gavę leidimą. Ar teisiškai priimtinos tokios apribojančios tvarkos, jei yra Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame išdėstytos aiškios informavimo nuostatos?

– Tokia situacija Anykščiuose primena diktatūrą, kai norima užgniaužti vietinę spaudą, kuri rajonų gyventojams yra dažnai pagrindinis informacijos šaltinis kalbant apie mero ir savivaldybės darbą. Mano nuomone, tai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, daromos kliūtys žurnalistams dirbti savo darbą ir visuomenės teisę žinoti. Kai kurios nuostatos atitinka sovietinės spaudos cenzūros nuostatas.

– Kaip manote, ar nuo šios kadencijos algas už darbą savivaldybių tarybose gaunantys politikai už taryboje priimtus sprendimus neturėtų atsakyti ir asmeniškai?

– Visi politikai atsako už savo veiksmus, ir tai įvertina rinkėjai.

– Jūsų sėkmingoje darbo karjeroje – aukštos pareigos: esate politinės partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, buvote Ministras Pirmininkas, dabar esate išrinktas Seimo Pirmininku. Seime nuolat verda politinės aistros. Jas itin pakurstė koalicijos partnerio R. Žemaitaičio politiniai viražai, jo situacija su teisėsauga. Tad nepaprasta sustyguoti Seimo darbą. Ar kartais Jums nekyla mintis kaip iš Ž. B. Moljero komedijos „Skapeno klastos“: „Ko velnias mane nešė į tą galerą?“ Kaip semiatės įkvėpimo įveikdamas įvairias politines bangas?

– Po Ministro Pirmininko kadencijos jokios politinės audros nebaisios. Laikausi nuostatos – nesusitapatinti su pareigomis ir postais. Tai nėra vertybė, o tik įrankis daryti darbus. Jei jų neįmanoma padaryti – reikia priimti kitokius sprendimus.

Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ

Seimo kanceliarijos nuotr.