Seimui pristatyta mokesčių sistemos pertvarka

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis pradedama svarstyti mokesčių sistemos pertvarka.

Pasak finansų ministrės, teikiamaspaketas yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos. Siūloma mokesčių sistemos pertvarkasiekiama subalansuotos mokesčių sistemos, kuri prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo, taip pat skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus ir inovacijų plėtrą bei sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas yra vienas iš siūlomos pertvarkos dalių.

NPDnumatoma didinti iki 751 euro

Teikiamomis pataisomis numatoma nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Didinant NPD uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (2024 m. – 2045 eurus) – mokesčiai ir toliau nuosekliai mažėtų. „Per savo kadenciją Vyriausybė minimalią mėnesinę algą padidino 30 proc., tuo tarpu neapmokestinamąjį pajamų dydį – 56 proc. Tai reiškia, kad neapmokestinamoji dalis iki šiol auga bemaž dvigubai sparčiau negu minimali mėnesinė alga“, − sakė G. Skaistė.

Ateinančiais metais didinant MMA 10 proc. iki 924 eurų, atitinkamai planuojamas 20 proc. NPD didinimas – iki 751 euro. Dėl MMA ir NPD didinimo sprendimo MMA gavėjams pajamos į rankas didėtų 76 eurais, o uždirbančio 2 040 eurų ir daugiau – nesikeistų. „Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai yra 811 tūkst. asmenų“, − teigė finansų ministrė.

Kaip pažymėjo G. Skaistė, per penkerių metų laikotarpį planuojama šiuos du dydžius sulyginti.Taip būtų stiprinamos mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų paskatos dirbti ir užtikrinamos didesnės pajamos bei pajamų nelygybės mažėjimas.

Dar vienas naujas pokytis – šiuo metu galiojantis 32 proc. progresinis tarifas būtų keičiamas aukštų pajamų apmokestinimu, taip skatinant didesnius atlyginimus gaunančių talentų pritraukimą.

Pokyčiai paliestų aukštas pajamas gaunančius asmenis

Pataisomis siūloma individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per metus uždirbs daugiau kaip 35 tūkst. eurų.

Kai tvirtino finansų ministrė G. Skaistė, 85 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų pokyčiai iš esmės nepaliestų, tačiau jų sulauktų 15 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų, kurie turi santykinai aukštesnes pajamas.

Pagal teikiamus pakeitimus, individualią veiklą vykdantys asmenys būtų įtraukti į nedarbo draudimo sistemą ir įgytų teisę gauti šią nedarbo draudimo išmoką.

2026 m. faktinių sąnaudų deklaravimo atveju iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų (pelno) per metus uždirbantiems asmenims iš esmės būtų amortizuojamas VSD ir PSD įmokų priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams bei nedarbo draudimo įmokų atsiradimas. Nors šiek tiek didėtų mokestinė našta dėl VSD ir PSD įmokų atskaitymo pokyčių ir atsirastųnedarbo draudimo įmokos, bet papildomai didėtų mokestinis kreditas, kad mažiausias pajamas gaunantiems GPM efektyvus tarifas mažėtų nuo 5 ik 3 proc. „Mokestinėnaštabentjaufaktinessąnaudasdeklaruojantiemsišprinciponesikeistų,otokiemsžmonėms,kuriedeklaruojaprezumpcinessąnaudas (numanomas sąnaudas)mokestinėnaštagalėtųišaugtinuo1iki2proc.,taisantykinaitikrainedaug“, − tikino finansų ministrė.

Teikiamomis pataisomis taip pat siūlomi pokyčiai verslo liudijimų turėtojams. Kaip kalbėjo finansų ministrė, siūloma verslo liudijimo apmokestinimo ribą, iki kurios galima turėti pajamų, sumažinti nuo 45 iki 20 tūkst. eurų ir palikti teisę verslo liudijimais verstis tik smulkiausiems. G. Skaistės tvirtinimu, iki 20 tūkst. apmokestinamųjų pajamų per metus turi 84 proc. verslo liudijimų turėtojų, todėl didžiosios dalies verslo liudijimų turėtojų šie pokyčiai nepaliestų. Ministrė pažymėjo, kad taip pat yra siūloma atsisakyti verslo liudijimų nekilnojamo turto nuoma besiverčiantiems asmenims. „Siūloma turto nuomai taikyti specialų pasyvių pajamų apmokestinimo modelį, kai yra taikomas standartinis tarifas. Tai nėra laikoma individualia veikla, tačiau būtų leidžiama“, − sakė politikė. Pasak jos, apmokestinamoji bazė siektų ne 100 proc., o 80 proc., leidžiant apie 20 proc. tų pajamų, kurias žmogus gauna iš turto nuomos, laikyti sąnaudomis to turto vertei pagerinti, tarkim, padažyti, patvarkyti ir panašiems dalykams.

Pakeitimaissiūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių skirtingų progresinių tarifų.Būtų atnaujintos aukštų pajamų apmokestinimo ribos: metinių pajamų daliai viršijančiai 60 VDU (daugiau nei 101 tūkst. eurų) būtų taikomas papildomas 5 proc. GPM tarifas, metinių pajamų daliai viršijančiai 180 VDU (daugiau nei 303 tūkst. eurų) – papildomas 7 proc. GPM tarifas.Specialius papildomus tarifus mokėtų dvigubai daugiau žmonių, nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16,5 tūkst. po pakeitimų).

Naujomis nuostatomis taip pat būtų suvienodinamos „Sodros“ apmokestinamosios bazės, socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. pelno. Kartu suvienodinamos lubos, nuo kurių būtų nebeskaičiuojamos išmokos, visiems būtų suvienodinama iki 60 VDU.

Investicinė sąskaita – ambicingiausia regione

Viena reikšmingiausių iniciatyvų – pristatomas Investicinės sąskaitos instrumentas, vienas ambicingiausių regione.

Įstatymo projektu siūloma keisti pajamų iš finansinių investicijų apmokestinimo tvarką, sudarant sąlygas gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų rinkose platinamus produktus, nustatant, kad apmokestinamas tik galutinis investavimo į įvairius finansinius produktus rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos.

Siūloma neriboti įnašo sumos, taip pat neriboti norimų investicinių sąskaitų kiekio ar jų ar geografijos, svarbu, kad su šalimi, kurioje atidaroma sąskaita Lietuva būtų pasirašiusi dvigubo apmokestinimo sutartį, leidžiančią dalintis informacija.

Taip pat planuojama sumuoti iš skirtingų investavimo operacijų gautą pelną ir nuostolius, su galimybe juos perkelti, o per Investicinę sąskaitą gautą investavimo grąžą (pelną) apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma nustatytas lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi palikti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. II pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms. Lengvatų ilgalaikio draudimo ir III pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims. G. Skaistės nuomone, šiuo metu šios taikomos lengvatos šiek tiek iškreipia konkurenciją tarp skirtingų investavimo instrumentų.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2929) balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis