Sėjai įsibėgėjant, ūkininkai skaičiuoja nuostolius

Prieš Velykas rajono žemdirbiai sausesnėse dirvose pradėjo sėją, o šią savaitę lepinant šiltiems orams, laukuose pilna technikos. Prasidėjo didysis pavasario darbymetis: ariamos dirvos, sėjamas vasarojus, purškiama trąšomis ir chemikalais, renkami akmenys. Kai kuriose seniūnijose iššalus žiemkenčiams, ūkininkus užgriuvo neplanuoti darbai bei išlaidos.

Dituviškis ūkininkas Artūras Česnauskas tikėjosi anksčiau pradėti sėją, tačiau vyraujant vėsiems, nors sausiems orams, dirvos ilgai nedžiūvo – tik užkaitinusi saulė juos pradžiovino. „Pradėjau dirbti lengvesnes žemes, apvažiuodamas pelkes“, – sakė ūkininkas, pridūręs, jog pavasario sėją žada baigti gegužės pradžioje.

Trečiadienį jis buvo pasėjęs 150 ha – pusę vasarojui skirtų plotų. „Avižas baigiau, daugiau nei pusę pasėjau vasarinių kviečių plotų, dar liko sėti rapsus, – kalbėjo A. Česnauskas. – Žieminių rapsų iš po žiemos liko 30 hektarų. Bandome gaivinti trąšomis, mikroelementais, bet dar kenkėjai išlindo – purškiame chemikalais. O žieminiai kvietrugiai nebeatsigaus – 110 ha žuvo.“

Grūdų sėklininkystės ūkio savininkas A. Česnauskas augina sėklinius javus: vasarinius kviečius ir avižas bei žieminius kviet­rugius. Praėjusį rudenį prikūlė ir realizavo 450 tonų kviečių, 400 t kvietrugių bei 300 t avižų. Dabar jis skaičiuoja nuostolius. Juk teks atsėti žiemkenčius – kvietrugius. „Rudenį pasėjau elitinę sėklą – už toną 2 000 litų buvau mokėjęs“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

Pasak jo, skaičiuojant savikaina, patirti minimalūs nuostoliai – 500–600 Lt už ha. Taigi jau praradęs 60–70 tūkst. litų. Tokia žemdirbio realybė. „Reikės stengtis pelningai parduoti tai, kas rudenį užderės“, – guodėsi A. Česnauskas.

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis neslėpė kartėlio: pirmą kartą jo žemdirbiškoje praktikoje iššalo visi žiemkenčiai – 870 hektarų kviečių ir kvietrugių. Praėjusį rudenį rapsų net nebesėjo. Taigi tuos pačius laukus, įdirbtus ir apsėtus rudenį, teks sėti ir pavasarį. Iš viso – 1 800 hektarų. „Išlaidos kurui, sėklai, atlyginimams… Didžiuliai nuostoliai – apie 450 tūkst. litų“, – skaičiavo G. Liorenšaitis.

Balandžio viduryje kretingališkiai pradėjo sėją ten, kur galėjo įvažiuoti. „Baigėme sėti kviečius, kuriais apsėjome 720 ha, – trečiadienį sakė bendrovės vadovas. – Vietoj iššalusių žieminių kvietrugių sėjame vasarinius. Tiesa, palikome 15 hektarų išretėjusių žieminių pasėlių sėklai.“

Laukuose pasklidę 17 bendrovės traktorių: sėjama, tręšiama, purškiama herbicidais, dirvose renkami akmenys. Žemdirbius guodžia palankus oras – sausa ir šilta. Dirvos dar neperdžiūvusios, tačiau pasėtiems grūdams jau reikia drėgmės.

Ūkininkas Vaidas Riauka iš Girininkų kaimo vasarojui buvo paskyręs 150 ha, tačiau žiemos išdaigos sumaišė planus: iššalo 170 ha žiemkenčių – kviečių ir kviet­rugių. Taigi šį pavasarį teks pasėti 320 hektarų vasarojaus. „Per 10 ūkininkavimo metų nepasitaikė, kad iššaltų žiemkenčiai – su rapsais visko pasitaikydavo, bet kad žieminių javų pasėliai iššaltų“, – negalėjo atsistebėti Vaidas.

Ūkininkas kalbėjo, jog rudenį pasėjęs pagal visas technologijas, agronomijos specialistų rekomenduojamais terminais. „Tačiau prieš gamtą nepapūsi. Nuostolių neskaičiuoju, nes kai nežinai, širdies neskauda“, – prasitarė V. Riauka.